Ieškoti šiame dienoraštyje

2010 m. lapkričio 29 d., pirmadienis

Seimas vėl vergaus alkoholio gamintojams

Š.m. lapkričio 30 d. Popietinio Seimo plenarinio posėdžio metu numatoma svarstyti Akcizų įstatymo 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Šias pakeitimais siekiama mažinti akcizą etilo alkoholiui 28 proc. kaip siūloma Seimo Ekonomikos komiteto pasiūlyme arba 57 proc., kaip siūloma Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio pasiūlyme.

Labai atsakingai pareiškiame, kad jei tokie siūlymai bus priimti, bus galima pamiršti visus, per du metus pasiektus alkoholio vartojimo mažėjimo rezultatus. Norime tik priminti, kad per 2008-2009 metus trečdaliu (apie 30 proc.) sumažėjo alkoholinių psichozių ir apsinuodijimų alkoholiniais gėrimais skaičius. 2009 metais mirė 456 žmonėmis mažiau nuo alkoholio vartojimo sukeltų ligų nei 2008 metais. Neblaivių vairuotojų sukeltų autoįvykių skaičius mažėja iki šiol. Visišku neraštingumu sveikatos statistikoje reikia laikyti Seimo narių pasisakymus, kad statistiką iškraipo emigracija. Statistiniai rodikliai yra skaičiuojami atsižvelgiant į gyventojų skaičius kitimus, be to sunku tikėtis, kad svečios šalyse žuvę ar dėl ligų mirę lietuviai ten ir palaidojami. Absoliuti dauguma grąžinami į Lietuvą, todėl negali būti jokios kalbos apie statistinius netikslumus.

Neabejotina, kad akcizų sumažinimas sukeltų naują alkoholinių gėrimų vartojimo augimo bangą ir su tuo susijusių mirčių bei ligų protrūkį. Šis fenomenas stebėtas jau ne kartą.

Seime 1999 metais buvo priimta įstatymo pataisa, sumažinusi akcizo mokestį stipriems alkoholiniams gėrimams net 44 proc. (nuo 0,54 iki 0,3 lito už 1 procentą tūrinės alkoholio koncentracijos litre gėrimo). Tai suteikė naują pagreitį alkoholio gamybai, pardavimui ir vartojimui. 2000 metais, lyginant su 1999, spiritinių gėrimų gamyba, įskaitant importą ir eksportą, padidėjo 60 proc., mažmeninės kainos sumažėjo 27 proc. ir pardavimas (vartojimas) padidėjo net 64 proc., lemdamas 16 proc. bendro alkoholio suvartojimo padidėjimą. 2000 metai ir buvo lūžio taškas prieš tai mažėjusiam Lietuvoje mirtingumui – 2001-ais mirtingumas jau išaugo 3,9 proc.

Pačiais minimaliausiais įvertinimais maždaug 12,6 proc. bendroji mirtingumo arba 5760 mirčių Lietuvoje 2007 metais buvo sąlygoti alkoholio, o tarp 2002-2004 ir 2005-2007 bent ketvirtadalis bendro mirtingumo padidėjimo įvyko dėl alkoholio poveikio. (http://medicina.kmu.lt/0912/0912-09l.pdf ).

Lietuva išgyveno du žiaurius natūralius eksperimentus su gyventojais (pirmasis 1999 metais, kuomet buvo sumažintas akcizas alkoholiniams gėrimams, o antrasis 2004 metais, kuomet po stojimo į ES buvo panaikinti importo mokesčiai atvežtiniams gėrimams ir alkoholis dar kartą atpigo), kurie lėmė ženklų mirtingumo padidėjimą ir gyvenimo trukmės mažėjimą.

Panašų alkoholinių gėrimų kainų mažėjimo poveikį aprašė ir suomių mokslininkai publikacijoje Hertua K, Makela R, Martikainen P. Changes in alcoholrelated mortality and its socioeconomic differences after large reduction in alcohol prices: a natural experiment based on register data. Am J Epidemiol 2008;168:1110-8. (http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2727242/pdf/kwn216.pdf ).

Nelegali prekyba alkoholiniais gėrimais ir jų kontrabanda nėra ir negali būti priežastimi didinti legalaus alkoholio prieinamumą. Tokiu atveju išlieka nelegalaus alkoholio vartojimas, greta to išauga legalaus alkoholio suvartojimas (ypač vaikų ir jaunimo), o tai neišvengiamai sukelia naujas ligas ir mirtis. Vadinasi biudžetas pildomas tik augančio bendrojo vartojimo sąskaita ir tuo pat metu turi išleisti dideles lėšas to vartojimo pasekmėms šalinti. Valstybė niekada nebus pajėgi sukonkuruoti su odekolonu ar langų skysčiu, jei nesiims priemonių nelegaliai prekybai suvaldyti. Tos priemonės ne kartą jau siūlytos: visuotinis pajamų ir turto deklaravimas, pavyzdingų pareigūnų ilgalaikio skatinimo sistema, pranešėjų apsaugos įstatymas, atsakomybės už pažeidimus didinimas ir t.t. Deja, bet jos itin sunkiai skinasi kelią Seimo koridoriuose, skirtingai nei prekybos liberalizacijos pasiūlymai.

Alkoholinių gėrimų akcizo mažinimas yra nuostolis valstybei ir naudingas tik alkoholinių gėrimų gamintojams. Politikai balsavusieji už alkoholinių gėrimų akcizo mažinimą bus atsakingi ne tik už politinį sprendimą, kuris sumažins biudžeto įplaukas ir padidins išlaidas pasekmių šalinimui, bet bus atsakingi už šimtus naujų jaunų Lietuvos piliečių mirčių.

2010 m. lapkričio 11 d., ketvirtadienis

Viešas laiškas Lietuvos mokslo tarybai


Dėl jau antrus metus tęsiamo bendro Lietuvos mokslo tarybos ir bendrovės „Philip Morris Baltic" projekto, skirto geriausiems vasaros „Studentų mokslinės praktikos” projekto dalyviams

Kreipiamės į Jus prašydami nutraukti Lietuvos mokslo tarybos prestižą bei Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus kompromituojančią veiklą. Svetainėje http://www.smpraktika.lt/?id=192 skelbiama: „Pranešame, kad prasideda jau antrus metus tęsiamas bendras Lietuvos mokslo tarybos ir bendrovės „Philip Morris Baltic" projektas, skirtas geriausiems vasaros „Studentų mokslinės praktikos” projekto dalyviams, studentams ir jų vadovams, kurie turi idėjų, noro ir galimybių pratęsti vasaros metu pradėtus mokslinius tyrimus.“

Pats siekinys skatinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą ir bendrus projektus yra neabejotinai sveikintinas, tačiau ar Lietuvos mokslo taryba iš tiesų nesvarbu su kuo ji bendradarbiauja? Tabako gamintojai (tarp jų ir „Philip Morris“) yra vieni agresyviausių verslo atstovų pasaulyje. Teismų metu buvo įrodyta, kad tabako gamintojai žinodami savo gaminių keliamą žalą ne vieną dešimtmetį melavo visuomenei, papirkinėjo mokslininkus ir klastojo mokslinius tyrimus bei sąmoningai siekė, kad rūkyti pradėtų vaikai. Tabako gamintojai teigia, kad jie pasikeitė, tačiau jų veikla neleidžia tikėti tokiais teiginiais. Nepaisant reklamos draudimo, „Philip Morris“ pažeisdami įstatymus ir toliau vykdo tabako gaminių reklamą. Tabako gamintojai siekia įtakoti valstybės tabako kontrolę ir ją susilpninti.

Tabako kompanijų sėkmingo verslo rezultatas – šimtai milijonų priešlaikinių mirčių visame pasaulyje. Šiuo metu kasmet pasaulyje priskaičiuojama apie 5 milijonus tabako vartojimo sukeltų mirčių. Dėl tabako vartojimo sukeltų ligų miršta 50 proc. tabako vartotojų. Bendradarbiaudama su tabako pramone Lietuvos mokslo taryba bendradarbiauja su pasaulinio lygio piktybiniu žudiku, atsakingu už milijonus mirčių. Vertinant visuomenės sveikatos aspektu, šios pramonės padaryta žala neprilygsta nei fašizmo, nei sovietinio režimo padarytai žalai. Nė vienas pasaulinis karas nenužudė tiek žmonių, kiek jų mirė dėl tabako pramonės veiklos.

Tačiau svarbūs ne tik moraliniai, bet ir teisiniai motyvai. 2004 metais Lietuva ratifikavo Pasaulio sveikatos organizacijos tabako kontrolės pagrindų konvenciją (http://whqlibdoc.who.int/publications/2003/9241591013.pdf), kurios 13 straipsnis teigia:

„1. Šalys pripažįsta, kad visiškai uždraudus reklamą, pardavimo skatinimą ir rėmimą būtų sumažintas tabako gaminių vartojimas.

2. Kiekviena Šalis, vadovaudamasi savo Konstitucija ir konstituciniais principais, įsipareigoja visiškai uždrausti bet kokią tabako reklamą, pardavimo skatinimą ir rėmimą. Atsižvelgiant į teisinę aplinką ir Šaliai prieinamas technines priemones, tai reiškia visiškai uždrausti tarpvalstybinę reklamą, pardavimo skatinimą ir rėmimą, kurių kilmės vieta yra jos teritorijoje. Kiekviena Šalis per penkerius metus nuo šios konvencijos įsigaliojimo joje šiuo atžvilgiu imasi reikiamų įstatyminių, vykdomųjų, administracinių bei kitokių priemonių, už kurias atsiskaito pagal 21 straipsnį.. Tai yra teisinę galią Lietuvoje turintis teisinis susitarimas. „

Jau yra priimtos ir šio straipsnio įgyvendinimo rekomendacijos, kurios yra privalomos konvenciją ratifikavusioms šalims (tai reiškia ir Lietuvai) (http://whqlibdoc.who.int/publications/2009/9789241598224_eng.pdf ) .

Lietuva, kartu su kitomis 135 konvenciją ratifikavusiomis šalimis, įsipareigojo per penkis metus nuo konvencijos ratifikavimo (tai yra iki šiemet) visiškai uždrausti tabako gaminių reklamą, pardavimo skatinimą ir rėmimą. Lietuvos mokslo taryba, bendradarbiaudama su tabako gamintojais prisideda prie to, kad Lietuva pažeistų savo pačios prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus. Tai nedaro garbės nei šaliai, nei pažeidimus darančiai ir šalį reprezentuojančiai aukščiausiajai mokslo institucijai.

Kad ir kokie geri buvo Lietuvos mokslo tarybos atstovų ketinimai priimant paramą iš tabako pramonės, nebuvo įvertinti keli labai svarbūs veiksniai, kurie iš esmės niokoja mokslo prestižą. Remdama pačius gabiausius studentus, tabako pramonė tuo pat metu ne tik be didelių pastangų gauna duomenis apie gabiausius studentus, jų daromus darbus, bet ir turi galimybę kaupti jų duomenų bazę, o jiems baigus studijas vykdyti jų tiesioginį rekrutavimą dirbti tabako pramonei.

Gerbiami Lietuvos mokslo tarybos atstovai, norime paklausti ar suvokiate, kad: kuo geresni ir gabesni žmonės dirbs tabako pramonei, tuo labiau ši pramonė klestės, o tai reiškia, kad sirgs ir mirs daugiau žmonių, o šalis patirs vis didesnius nuostolius juos gydydama ir kompensuodama nuostolius? Ar iš tiesų būtent tokių tikslų siekia Lietuvos mokslo taryba? Neabejojame - tikrai ne. Todėl primygtinai reikalaujame nedelsiant nutraukti bet kokį bendradarbiavimą su tabako gamintojais ir daugiau nepriimti jokios paramos nei iš tabako, nei iš alkoholio gamintojų. Netiesa, kad pinigai nekvepia. Net ir sunkiausiais Lietuvos istorijos momentais Lietuvos šviesuoliai verčiau rinkdavosi vargingesnį, bet sąžiningą gyvenimą. Neabejojame, kad to siekia ir dabartinis Lietuvos mokslo elitas. Bendradarbiavimas su tabako pramone griauna Lietuvos mokslo prestižą tarptautinėje erdvėje, kompromituoja Lietuvą kaip Jungtinių tautų narę ir prisideda prie tabako gaminių vartojimo plitimo Lietuvoje ir pasaulyje.