Ieškoti šiame dienoraštyje

2009 m. lapkričio 26 d., ketvirtadienis

Kur rasti neišgalvotos informacijos apie alkoholio kontrolę?

Pastaruoju metu politikai, žurnalistai ir kai kurie visuomenės atstovai viešai pradėjo abejoti daugelio alkoholio kontrolės priemonių pagrįstumu ir tikslingumu. Ne mažiau abejojama ir alkoholio kontrolės priemonių veiksmingumu. Todėl surinkau naujausias nuorodas į sisteminius alkoholio kontrolės politikos dokumentus, kurie manau pravers daugeliui, besidominčių mokslu pagrįsta alkohlio kontrole.
Šiame dokumente yra apžvelgiama alkoholio prieinamumo situacija Europoje (man labai informatyvus yra 27 psl. pateikiamas paveikslas).
http://ec.europa.eu/health/ph_determinants/life_style/alcohol/documents/alcohol_rand_en.pdf

Šiame dokumente pateikiama pirmoji Europos alkoholio kontrolės strategijos įgyvendinimo ataskaita.
http://ec.europa.eu/health/ph_determinants/life_style/alcohol/documents/alcohol_progress.pdf

Šiame dokumente pateikiamos paskutinės Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertų rekomendacijos dėl alkoholio kontrolės.
http://www.who.int/substance_abuse/expert_committee_alcohol_trs944.pdf

Šioje nuorodoje rasite pilną studijos "Alkoholis Europoje Visuomenės sveikatos požiūriu" dokumentą
http://ec.europa.eu/health-eu/news_alcoholineurope_en.htm

Čia yra du naujausi dokumentai, paruošti PSO Švedijos prezidentavimo EC metu (apie ekonominį alkoholio kontrolės priemonių efektyvumą ir rekomendacijas)
http://www.euro.who.int/document/E92823.pdf
http://www.euro.who.int/Document/E92820.pdf

Gero skaitymo

2009 m. lapkričio 24 d., antradienis

Ar Lietuvoje gresia atsakomybė už melą pasipelnymo tikslais?

Panašu, kad negresia, nes priešingu atveju alkoholio gamintojams ir jų pagalbininkams tokia atsakomybė turėjo būti pritaikyta keliolika kartų per praėjusius tris metus.

Šiuo metu spauda mirga straipsniais, kad alkoholio gamintojai rado užtarėjų Seime, ir kad po ilgų „vaikščiojimų“ pas Seimo narius, alkoholio gamintojams pavyko dalį jų įtikinti, kad alkoholio vartojimas šalyje nesumažėjo, o tik persimetė į šešėlinę rinką. Alkoholio gamintojų teigimu todėl valstybė prarado milijonus litų ir alkoholio gamybos įmonių darbuotojai papildė bedarbių gretas.

Norėtųsi pateikti kiek kitokią situacijos versiją ir pakomentuoti kai kurios alkoholio gamintojų ir jiems prijaučiančių politikų teiginius.

Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacijos prezidentas L.Vilimas teigia: „per devynis 2009 metų mėnesius, jeigu sulyginsime su 2007 – aisiais akcizo surinkimas krito 55 proc.“. Melas. O gal ponui Vilimui su matematika negerai? Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos duomenimis per pirmuosius devynis 2008 metų mėnesius lyginant su 2007 metais stiprių gėrimų pardavimai sumažėjo 16,7 proc. , o 2009 metų tuo pačiu laikotarpiu lyginant su 2008 metais – 26 proc. Suskaičiavus bendrą sumažėjimą gauname, kad 2009 metais lyginant su 2007 metais stipriųjų gėrimų pardavimai sumažėjo 35 proc. Jei pabrangusių gėrimų pardavimas sumažėjo 35 proc., tai kokiu būdu valstybės įplaukos sumažėjo 55 proc. ?

Seimo nario M.Varaškos teigimu stipraus alkoholio pardavimai per 2008 metus krito 20 proc.( lyginant su 2007 metais), o 2009 m. per 6 mėn. dar 35 proc. (lyginant su 2008 metų tuo pačiu laikotarpiu). Iš viso per du metus pardavimai nukrito 55 proc. Paskaičius tokius skaičius pono Varaškos matematikos mokytoją gali ištikti infarktas, nes tokie skaičiavimai nedarytų garbės ir 4 klasės vaikui. Pirmiausia tai Seimo narys lygina skirtingus laikotarpius. Vienų metų paima visus duomenis, o kitų jau duomenis tik 6 mėnesių. Dar daugiau, Seimo narys tiesiog aritmetiškai sudeda procentus (20+35=55). Pirmiausia reikia pasakyti, kad paminėti pirminiai skaičiai yra tiesiog paimti iš lubų, nes tokių mažėjimų nepateikia nė viena valstybės institucija (pirmiausia VMI). O antra, tai procentai aritmetiškai nesudedami, juo labiau skirtingų laikotarpių.

Jeigu lyginti 2009 metus su 2007 metais, tai bendri visų alkoholinių gėrimų pardavimai per pirmus 9 mėnesius sumažėjo tik 19 procentų. O kiek per tą patį laiką sumažėjo kitų produktų rinkos? Panašu, kad alkoholio gamintojai alkoholio vartojimą laiko konstanta, nepavaldžia kainoms, ekonominei padėčiai ir kt.

Policijos departamento generalinio komisaro pavaduotojo V.Račkausko teigimu policija vykdo alkoholio, kaip akcizinės prekės, kontrolę šalies viduje, nes alkoholio gamyba – valstybės monopolija... Be komentarų.

Alkoholio gamintojų teigimu: naminės degtinės gamybos ir nelegalios prekybos taškų nustatyta daugiau, nes sumažėjo legalaus alkoholio prieinamumas. Melas. Policijos atstovų teigimu nelegalios alkoholio gamybos ir prekybos vietų nustatyta daugiau, nes pati policija suaktyvino savo darbą ir suaktyvėjo piliečiai, kurie pranešė apie nusikalstamas veikas.

Seimo nario M.Varaškos teigimu „alkoholio vartojimas nė kiek nesumažėjo“. Įžūlus melas. 2007 metų pirmą ketvirtį buvo nustatyti 704 apsinuodijimo alkoholiu atvejai, o 2009 metų pirmą ketvirtį – 474 (t.y. sumažėjo 33 proc.). 2007 metų pirmą ketvirtį diagnozuotos 1133 alkoholinės psichozės, tuo tarpu 2009 metų tuo pačiu laikotarpiu tik 877, t.y. 23 proc. mažiau. Šie skaičiai labai panašūs į oficialių institucijų pateikiamą alkoholio pardavimų pokytį. Apsinuodijimų ir alkoholinių psichozių skaičius negali mažėti, nemažėjant alkoholio vartojimui. O girtų asmenų viešose vietose daugiau galima pastebėti jau vien dėl to, kad dalis žmonių prarado darbą, ir anksčiau įvairius darbus dirbę girtuoklėliai užsiėmė sena veikla – girtavimu viešose vietose. Kai kuriuose dienraščiuose pateikiama „ekspertų“ nuomonė, kad nemažėja su alkoholio vartojimu susijusių pasekmių yra niekuo nepagrįsta, nes tokių teiginių autorius dr. Raimundas Purvaneckas pats prisipažino, kad jo duomenys yra trijų metų senumo, o jis pats jau nedirba skyriuje ir negali pasakyti kokia šiuo metu yra apsinuodijimų alkoholiniais gėrimais situacija.

V.Račkausko teigimu sumažėjo eismo įvykių, kuriuos padarė neblaivūs asmenys. Pagaliau tiesa. 2008 metais lyginant su 2007 metais girtų vairuotojų padarytų autoįvykių sumažėjo 38 proc., o pirmaisiais 2009 metų mėnesiais dar 25 proc.

L.Vilimo teigimu „Labai panaši situacija buvo prieš 10-11 metų. Kilus Rusijos krizei alkoholio akcizas buvo pakeltas beveik tiek pat, kiek dabar, veikė ir panašūs draudimai prekiauti alkoholiniais gėrimais. Mokesčių inspekcijos duomenimis, etilo alkoholio akcizo surinkimas per keletą metų taip smarkiai nukrito, kad vėliau jį teko mažinti iki pradinio etapo. Tačiau mokesčio surinkimas sugrįžo į tą lygį, kuris buvo, tik po septynerių metų.“ Visiškai teisingai, tik tuomet dėl rublio devalvacijos labai nukrito gyventojų perkamoji galia ir drastiškai sumažėjo alkoholio vartojimas. Sumažėjus alkoholio vartojimui ženkliai sumažėjo su alkoholio vartojimu susijusių ligų ir mirčių, prailgėjo Rusijos gyventojų gyvenimo trukmė. O po tų L.Vilimo minimų septynių metų Rusijos gyventojų mirtingumas taip išaugo, kad pralenkė beveik visus besivystančius kraštus, o 68 procentai Rusijos vyrų net nesulaukia pensijinio amžiaus. Matyt to turėtum siekti ir mes.

„Lietuvos žiniose“ pateikiami „faktai“, kad uždraudus prekybą alumi ir sidru kioskuose, darbo neteks mažiausiai 10 tūkst. žmonių. Labai įdomūs faktai turint galvoje, kad tokiuose kioskuose dirba iki 3000 darbuotojų. Tokių „faktų“ pilna žiniasklaida.

Gerbiamiems Seimo nariams jau reikėtų pagalvoti, ar nereikėtų numatyti teisinės atsakomybės už sąmoningą Seimo narių klaidinimą, siekiant asmeninės naudos, o ypač jei tai atsiliepia gyventojų sveikatai ir gyvybei. Taip pat reikėtų pagalvoti kaip koreguoti LR Asociacijų įstatymą, kad tokios organizacijos, kaip alkoholio gamintojų ar tabako gamintojų asociacijos nebebūtų vienodame statuse su nevyriausybinėmis organizacijomis ir nedeklaruodamos lobistinių interesų dedasi visuomeninėmis organizacijomis, nors iš esmės vykdo lobistinę veiklą, kuria siekiama naudos siaurai verslo grupei.

2009 m. lapkričio 19 d., ketvirtadienis

Ar tikrai nemažėja alkoholio vartojimo sukeltų psichozių ir apsinuodijimų?

Pastaruoju metu spaudoje vis dažniau spausdinami teiginiai, kad alkoholinių psichozių ir apsinuodijimų alkoholiu nemažėja. Taip teigiančiu specialistu yra įvardinamas toksikologas dr. Raimundas Purvaneckas. Jo mintys buvo spausdintos DELFI portale, o prieš keletą dienų ir „Lietuvos ryto“ dienraštyje. Spaudoje paminėta, kad į toksikologą kreipėsi ir Seimo Sveikatos komiteto narė Dangutė Mikutienė ir paprašė pakomentuoti su alkoholio vartojimu susijusių sveikatos sutrikimų situaciją. Dr. Purvanecko mintimis itin dažnai manipuliuoja alkoholio gamintojai, teigdami, kad alkoholio vartojimas nemažėja, todėl, kad auga nelegalių gėrimų vartojimas ir su tuo susijusių mirčių skaičius.

Aš taip pat nusprendžiau pabendrauti su dr. Raimundu Purvanecku ir manau, kad mūsų pokalbio detalės bus įdomios ir Seimo nariams bei visuomenei.

Dr. Raimundas Purvaneckas spaudai ir Seimo narei Dangutei Mikutienei minėjo, kad alkoholinių psichozių statistika yra netiksli dėl diagnozių kodavimo netikslumų. Paprašius patikslinti, ką būtent gerb. daktaras turi galvoje kalbėdamas apie diagnostinius netikslumus, dr. Purvaneckas pateikė tokį pavyzdį: pavyzdžiui pacientas, sergantis alkoholine psichoze pabėga iš ligoninės ir patekęs po automobiliu žūva ar yra rimtai sužalojamas. Tokiu atveju alkoholinės psichozės diagnozė jau nebefigūruoja. Toks dr. Purvanecko argumentas mažai įtikinantis, nes to, kad pacientai bėga iš ligoninių ir žūva po automobilių ratais, negalima pavadinti masiniu reiškiniu. Bet net jei taip ir yra, paklausus dr. Purvanecko ar ligų kodavimo sistema per pastarąjį dešimtmetį keitėsi, dr. Purvaneckas sutiko, kad ligų kodavimo sistema nesikeitė ne tik per pastaruosius du metus, bet ir pastarąjį dešimtmetį, kai įsigaliojo TLK – 10 (tarptautinės ligų klasifikacijos dešimtoji redakcija). Taigi jei sisteminės klaidos ir egzistuoja, jos nekito daugiau kaip dešimtmetį. Vadinasi galima abejoti labai dideliu duomenų tikslumu, bet abejoti susirgimų pokyčių tendencijomis (t.y. spręsti iš sveikatos statistinių duomenų susirgimų daugėja ar mažėja)nėra pagrindo.

Paprašius daktaro pasidalinti jo turimais duomenimis apie alkoholines psichozes ir intoksikacijas alkoholiniais gėrimais Lietuvoje, dr. Purvaneckas paaiškino, kad jo turimi duomenys yra trijų metų senumo. O naujų duomenų jis neturi. Vadinasi spaudoje teigdamas, kad alkoholinių psichozių ir apsinuodijimų alkoholiu nemažėja, dr. R. Purvaneckas vadovavosi 2006-2007 metų statistika, kuomet iš tikrųjų alkoholinių psichozių ir apsinuodijimų alkoholiniais gėrimais skaičius augo gana sparčiai. Dr. Purvaneckas spaudoje ir Dangutei Mikutienei teigė, kad Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenys nerodo psichozių ir apsinuodijimo skaičiaus mažėjimo. Tačiau daktaras patvirtino, kad jo turimi Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenys taip pat yra 2006-2007 metų senumo, o ta reiškia, kad vertinant pastarųjų dviejų metų tendencijas yra visiškai netinkami.

Tuomet paprašiau daktaro Purvanecko pasidalinti jo pastebėjimais iš įstaigos, kurioje jis pats dirba. Paklausiau galbūt daktaras pastebėjo asocialių asmenų, apsinuodijusių alkoholiu ar jo surogatais padidėjimą. Daktaro atsakymas buvo toks: „aš nebedirbu toksikolgijos klinikoje ir negaliu pasakyti kokia šiuo metu padėtis su apsinuodijimais“.

Taip pat pasitikslinau ar toksikologai apsinuodijimams alkoholiu ir jo surogatais koduoti naudoja ligos šifrą T-51. Dr. Purvaneckas tai patvirtino.

Apibendrinant reikia pažymėti, kad dr. Raimundas Purvaneckas, žiniasklaidoje komentuodamas šių dienų alkoholio vartojimo sukeltų pasekmių situaciją, vadovavosi 3 metų senumo duomenimis. Kadangi pastaruoju metu nebedirba ir toksikologu, tai savo teiginių negali patvirtinti ir pastarojo meto klinikiniais stebėjimais.

Taigi Seimo nariams ir visuomenei derėtų pagalvoti kiek tiesos yra alkoholio gamintojų apmokėtuose straipsniuose spaudoje eksploatuojamuose teiginiuose, kad specialistų nuomone alkoholinių psichozių ir apsinuodijimų alkoholiu nemažėja.

To paties dr. Purvanecko minimo, Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, alkoholinių psichozių ir apsinuodijimų alkoholiniai gėrimais mažėjimas prasidėjo 2008 metais ir tęsiasi iki šiol (žr. pridedamą lentelę).

Asmenų, kuriems bent vieną kartą užregistruota diagnozė, skaičius 2007 I ketv., 2008 I ketv. ir 2009 m. I ketv. (Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenys, paskaičiuoti iš Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos SVEIDRA duomenų bazės )


2009 m. lapkričio 17 d., antradienis

Mokslininkų Seimo nariams reikia tik tada kai reikia persodinti pragertas kepenis


Lapkričio 17 dienos Seimo plenariniame posėdyje vyko diskusijos dėl prekybos alkoholiniais gėrimais kioskuose draudimo atidėjimo iki 2012 metų. Po balsavimo Seimo nariai po pateikimo pritarė Broniaus Paužos pateiktai įstatymo pataisai.

Ko gero diskusijos, kurias galėjo stebėti kiekvienas turintis internetą Lietuvos pilietis bent iš dalies paaiškina, kodėl tik 5 procentai Lietuvos gyventojų pasitiki Seimu. Jau ne kartą esu minėjęs, kad suvokiant kokios nesąmonės daromos srityje, kurią suprantu, darosi baisu kas vyksta srityse, kurių neišmanai. Diskusijose Seimo nariai „sublizgėjo“ savo išmone, sąmoju ir intelektu.

Kas pirmiausia turėjo užkliūti kiekvienam, bent kiek turinčiam ryšio su mokslu, tai įstatymo pataisų teikėjo Broniaus Paužos atsakymas į Antano Matulo pastabą, kad vaikų apklausos rodo jog vaikai alkoholį dažniausiai įsigyja kioskuose ir mažose parduotuvėse. Bronius Pauža į tokį argumentą atsakė: „kokį užduosi klausimą, tokį gausi ir atsakymą“. Tai įdomu kokį galima gauti atsakymą paklausus vaikų, kur tu dažniausia perki alkoholį? To paties parlamentaro teigimu reikia žiūrėti į klausimą plačiau. Tai norėtųsi palinkėti gerbiamam parlamentarui, kad jei jam neduok Dieve sušlubuotų sveikata, kad jis neitų pas Lietuvos gydytojus, nes jie vadovaujasi mokslu patvirtintais gydymo metodais, o pažiūrėtų į savo sveikatos sutrikimą „plačiau“ ir paprašytų pagalbos pas savo kolegą Petrą Gražulį, kuris, ko gero, pasiūlytų nesikreipti gydymo į visą sistemą monopolizavusius medikus, bet patartų kreiptis pagalbos į šamanus. Gal mano sarkazmas perdėtas, bet jau atsibodo nuolatinis, netašytų Seimo narių skleidžiamas mokslo niekinimas.

Ne mažiau įdomūs buvo ir kiti argumentai. Broniaus Paužos aiškinamajame rašte teigiama, kad uždraudus prekybą alkoholiu kioskuose be darbo liktų 10 ar 15 tūkstančių žmonių. Bet jau Seimo plenariniame posėdyje B.Pauža šitą skaičių sumažino 10 ir daugiau kartų (http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=355507 ), jau bekalbėdamas tik apie 1000 galimų bedarbių. Ir vėl su matematika negerai, ar besikreipusieji kioskininkai per riebiai prisimelavo, kad buvo gėda sakyti iš Seimo tribūnos? Dar įdomesnis B.Paužos atsakymas į argumentą, kad kioskai galėtų prekiauti kitu asortimentu, o ne alkoholiu. B.Paužos teigimu tokį pasiūlymą išsakęs K.Kuzminskas kaip medikas turėtų žinoti, kad kioskuose nėra sąlygų (matyt higieninių ir kitų), kad prekiauti kitu asortimentu. Ar tai reiškia, kad Lietuvos valstybė turi pro pirštus žiūrėti į antisanitarinėmis sąlygomis dirbančius 1000 darbuotojų ir pažeidžiant higienos reikalavimus vykdomą ūkinę veiklą? Be to ar tai reiškia, kad po 2012 metų, po tai kai vis tik įsigalios draudimas prekiauti alkoholiu, tos sąlygos kioskuose pagerės? Ir kur tada dėsis tie 1000 darbuotojų? Bronius Pauža net sugebėjo suvesti paraleles, tarp kioskų darbo ir Sveikatos sistemos finansavimo.

„Labai šauniai“ pasirodė ir Petras Gražulis, apkaltinęs draudimo prekiauti alkoholiu kioskuose iniciatorius prekybos alkoholiu monopolio kūrimu. Tik gerokai nepataikė su tema. Dėl monopolijų tai jis gal ir teisus, bet kalbant apie alkoholį reikėtų turėti galvoje, kad viena iš Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertų rekomendacijų ir yra sukurti ar atkurti prekybos alkoholiu monopolį (tik ne privatų o valstybinį). Taigi monopolija šiuo atveju ne visada yra blogai. O Petro Gražulio pažadą po balsavimo nedelsiant registruoti pataisą, kad būtų draudžiama prekiauti alkoholiu visuose prekybos centruose reikia tik pasveikinti, tik vargu ar Gražulis įgyvendins šį, kaip ir daugelį kitų pažadų.

Broniaus Paužos pastaba apie Konstitucijos 46 straipsnį, draudžiantį monopolijų kūrimą yra švelniai tariant ne į temą. Nes jokios monopolijos šiuo atveju, deja, nėra kuriamos. O Paužai derėtų pavartyti 1997 metų Konstitucinio teismo sprendimą dėl tabako ir alkoholio kontrolės politikos, kuriame dauguma su tabako ir alkoholiu susijusių klausimų jau yra atsakyti.

2009 m. lapkričio 16 d., pirmadienis

Nepriklausomos Lietuvos politikai vykdė tautos genocidą

Skamba neįtikinamai? Įsigilinkite į šiuos faktus ir nuspręskite patys.

Kaip jūs pavadintumėte asmenis, kurių veiklos, prieštaravusios teisės aktams dėka, vidutinė prognozuojama visos šalies gyventojų gyvenimo trukmė būtų sutrumpėjusi beveik 2 metais, o kasmet vidutiniškai 5000 Lietuvos gyventojų prieš laiką iškeliautų anapilin?

Taip, jūs ko gero sakysit, kad genocidu galima vadinti sąmoningą aktą, kuriuo siekiama ką nors sunaikinti, o politikus blogiausiu atveju galima apkaltinti neišmanymu ar neatsakinga veikla. Taigi, sakysit šiuo atveju gyventoju naikinimas yra netyčinis. Bet ar tikrai taip?

Išanalizavusi kitų šalių patirtį 1995 metais Lietuva priima Alkoholio kontrolės įstatymą, kurio pagrindinis tikslas „mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui...“, pasitvirtina Valstybės alkoholio kontrolės programą, kurios tikslas „mažinti alkoholio pasiūlą ir vartojimą, piktnaudžiavimą alkoholiu bei jo daromą žalą žmonių sveikatai ir Lietuvos ūkiui…”, o 1998 metais priima Lietuvos sveikatos programą, kurioje numato tikslą iki 2010 m. sumažinti alkoholio vartojimą 25 proc.

Aukščiau paminėtų teisės aktų nuostatos išliko nepakitę iki šių dienų. O kaip elgėsi mūsų nepriklausomos Lietuvos politikai? Praėjus metams po Lietuvos sveikatos programos priėmimo, Seime 1999 metais buvo priimta įstatymo pataisa, sumažinusi akcizo mokestį stipriems alkoholiniams gėrimams net 44 proc. (nuo 0,54 iki 0,3 lito už 1 procentą tūrinės alkoholio koncentracijos litre gėrimo). Tai suteikė naują pagreitį alkoholio gamybai, pardavimui ir vartojimui. 2000 metais, lyginant su 1999, spiritinių gėrimų gamyba, įskaitant importą ir eksportą, padidėjo 60 proc., mažmeninės kainos sumažėjo 27 proc. ir pardavimas (vartojimas) padidėjo net 64 proc., lemdamas 16 proc. bendro alkoholio suvartojimo padidėjimą. 2000 metai ir buvo lūžio taškas prieš tai mažėjusiam Lietuvoje mirtingumui – 2001-ais mirtingumas jau išaugo 3,9 proc.

To pasirodė negana. Politikai leido prekiauti alkoholiu 24 valandas per parą, taip pat sanatorijose, gyvenamuosiuose namuose, o vietinės valdžios institucijos išdalino daugiau kaip 16.000 licencijų verstis prekyba alkoholiu.

Augant gyventojų pajamoms santykinė alkoholio kaina nuolat mažėjo. Sovietmečiu vidutinę 70 rublių algą gavęs darbininkas galėjo nusipirkti 23 (0,5 litro talpos) apie 3 rublius kainavusios degtinės butelius. Vėliau, kai vidutinė alga jau buvo 120 rublių, o degtinės butelis kainavo 10 rublių, tas pats žmogus galėjo nusipirkti jau tik 12 butelių degtinės. Tuo tarpu 2007 metais, vidutinę 1500 litų algą gaunantis Lietuvos pilietis jau galėjo nusipirkti 100 butelių tos pačios talpos apie 15 litų kainuojančių degtinės butelių. Vadinasi santykinė degtinės kaina sumažėjo net penkis – aštuonis kartus. Vadinasi, jei norėtumėm degtinės kainą bent minimaliai prilyginti sovietmečiui, šiuo metu pusės litro degtinės butelis turėtų kainuoti apie 65 litus.

Įstojus į Europos sąjungą ir išnykus importo mokesčiams gerokai atpigo iš ES šalių importuojami gėrimai, tai sukėlė naują mirčių ir ligų bangą, nors to alkoholio tikrai negalima vadinti pilstuku ar „nekokybišku“ alkoholiu.

Ar galima teigti, kad Lietuvos politikai nežinojo ką daro? Sunku patikėti, nes kiekvienais metais skelbiamame Nacionalinės sveikatos tarybos panešime, psichikos sveikatos specialistų ir mokslininkų pasisakymuose buvo nuolat tvirtinama, kad alkoholio kontrolė žlugdoma ir tai blogina gyventojų sveikatą. Sunku patikėti, kad nuolat kečiant Alkoholio kontrolės įstatymą, nebuvo skaitomi pagrindiniai jo straipsniai. Jei visa tai buvo girdėta, tai kitaip kaip tyčiniais veiksmais, tokį politikų elgesį pavadinti vargu ar įmanoma.

Pačiais minimaliausiais įvertinimais maždaug 12,6 proc. bendroji mirtingumo arba 5760 mirčių Lietuvoje 2007 metais buvo sąlygoti alkoholio, o tarp 2002-2004 ir 2005-2007 bent ketvirtadalis bendro mirtingumo padidėjimo įvyko dėl alkoholio poveikio. O kur dar per 6 metus 17 kartų išaugęs alkoholiniais gėrimais apsinuodijusių vaikų skaičius.

Taigi rezultatas stulbinantis, tik kitų tautų genocidą vykdę diktatoriai šiandien teisiami Hagos tribunolo, o mūsų politikai ir vėl teikia siūlymus mažinti akcizus alkoholiniams gėrimams, siekiama legalizuoti naminės degtinės gamybą, mažinti alkoholio gamintojų ir prekiautojų kontrolę. Kas tai, sekantis genocido etapas? Tik kokiu tikslu esam naikinami dabar?

2009 m. lapkričio 2 d., pirmadienis

„Raudonųjų vakarėlių“ galas

Pagaliau Europa nuo kalbų apie generinę tabako gaminių pakuotę perėjo prie konkrečių veiksmų, siekdama, kad anksčiau ar vėliau toks tabako gaminių reglamentavimas atsirastų Europos bendrijos teisės aktuose. Generinė pakuotė (Lietuvoje vadinama tiesiog baltu pakeliu) yra priemonė, kuri eliminuotų bet kokį tabako pramonės marketingą naudojant tabako pakuotę. Jei ši idėja būtų įgyvendinta, visos tabako gaminių pakuotės (pakeliai ir kt. ) turėtų būti gaminamos vienos spalvos, su vienodo šrifto tabako gaminio pavadinimais. Spalvoti ant pakuotės būtų tik paveikslėliai su įspėjimais apie rūkymo žalą sveikatai. „Balto pakelio“ idėja sukėlė tikrą audrą tabako gamintojų pasaulyje. Kodėl gamintojai ėmėsi ginti šią, atrodytų neesminę, tabako gaminių marketingo priemonę?
Dar neprasidėjus oficialioms diskusijoms ir nesant jokių realių tabako kontrolės įstatymo pataisų, tabako pramonės „klapčiukai“ (Lietuvos laisvosios rinko institutas ir kt.), o ir patys tabako gamintojai pradėjo aktyviai domėtis „balto pakelio“ idėjos vystymusi Lietuvoje, ir jau iš anksto pareiškė nepritariantys galimam tokio reguliavimo įvedimui.
Kodėl gi taip sunerimo gamintojai? Lietuvių tautosakoje gerai žinomas posakis: „melo kojos trumpos“. Tad pagaliau tabako gamintojai „pasimovė“ patys ant savo ilgus metus kurto melo. Tabako gamintojai teigė, kad jie gamina tabako produktus tik tam, kad patenkintų vartotojų poreikį, kuris, jei tikėti tabako gamintojais, yra vos ne prigimtinis ir neišvengiamas. Gamintojų teigimu jie niekada netaikė savo verslo į vaikus. Ką gi, jei taip, tai gamintojai turėtų sutikti, kad rūkoriui turėtų būti visiškai tas pats, ar pakelis, baltas, ar juodas, ar raudonas. Tačiau tai tik dalis tiesos, kuri labiau tinka stipriai nuo nikotino priklausomiems rūkoriams, kurie rūko tik tam, kad patenkintų per ilgus metus suformuotą fizinį nikotino poreikį. Pačių tabako gamintojų teigimu tabako pakelis yra integrali tabako produkto dalis, kuri yra labai svarbi produkto reklamai ir prekės ženklo vystymui. Tai ypač pasakytina apie šalis, kuriose draudžiama tabako gaminių reklama ir pakelis lieka vienintele tiesiogine tabako gaminio marketingo priemone.
Panašu, kad vien nuo minties apie galimą „balto pakelio“ atsiradimą, tabako gamintojams paleidžia vidurius. O viduriuoti tikrai yra dėl ko. „Baltas pakelis“ per vieną dieną sugriautų tai, kam sukurti per pastaruosius 50 metų tabako kompanijos kasmet išleisdavo milijonus dolerių. „Baltas pakelis“ atimtų galimybę tabako gamintojams apeinant draudimus asocijuoti tabako produktus su kitomis prekėmis, reklamuoti savo produktus pasitelkiant tik pakuotėje dominuojančias spalvas arba reklamai išnaudoti produktų diversifikaciją.
Daliai Lietuvos rūkorių žinomi vienos iš tabako kompanijų organizuoti „red party“, kas išvertus į lietuvių kalbą reiškia „raudonieji vakarėliai“, į kuriuos dalyviai būdavo kviečiami asmeniškai, būdavo pasirūpinama juos nuvežti į renginį, o ten tinkamai užimti ir palinksminti. Tokiame vakarėlyje dominuodavo raudona spalva, kuri laikoma vienos iš populiariausių cigarečių rūšių firminiu ženklu. Ir žinoma vakarėlių organizatorius būdavo tabako kompanija. Tokie vakarėliai vyko ilgą laiką po reklamos draudimo įsigaliojimo.
Įvedus naują tabako pakuočių reguliavimą išnyktų mobiliųjų telefonų ar kvepalų pakuočių dizainą imituojantys cigarečių pakeliai. Nebeliktų galimybės taikytis į moteris, kurioms gaminami pakeliai suapvalintais kraštais, išmarginti rožinėmis gėlytėmis, nors tų cigarečių turinys yra tas pats mėšlas, kaip ir pigiausiose iš Kaliningrado srities atvežtose kontrabandinėse cigaretėse, nes jų gamintojai yra tie patys, tik kitose šalyse.
Jei pakuotės dizainas būtų nesvarbus, vienas iš didžiausių Lietuvos degtinės gamintojų nesigirtų investavęs vien tik į degtinės butelio dizainą kelis šimtus tūkstančių litų. Kanadoje atlikti vaikų tyrimai parodė, kad vaikai pakelius be spalvų ir su įspėjamaisiais užrašais laiko nepatraukliais ir nuobodžiais.
Tabako gaminiai sukelia mirtį ir ligas juos vartojantiems žmonėms. Tai jau visiems žinoma tiesa. Tačiau ir mirtį galima romantizuoti. Gerai žinoma, kad romantiškai pateikus savižudybė faktą viešai, jis tampa patrauklia idėja ir dalis žmonių ja pasinaudoja tam, kad išeiti iš šio pasaulio. Vargu ar ką nors nuteiktų romantiškai ant šaligatvio ištiškusių smegenų ar pro plyšusius raumenis išlindusių lūžusių kaulų vaizdas. Nedaug ir tabako vartotojų susižavėtų pakeliu, ant kurio jau be jokių karūnų ir tabako gamintojų dizaino įmantrybių būtų vaizduojami vėžio suardyti plaučiai, nuo astmos dūstantys vaikai ar dėl mamos rūkymo apsigimę naujagimiai. Dabar pakelis, papuoštas patraukliomis spalvomis, įpakuotas beveik sterilioje polietileninėje pakuotėje sukuria švaros ir saugumo įspūdį. „Kent“ cigarečių gamintojų teigimu jų biznio pagrindas yra vidurinės mokyklos moksleiviai. Būtent jų pakeliai ir imituoja mobilaus telefono dizainą. O patraukti moksleivio dėmesį nuobodžios monotoniškos spalvos pakeliu, ant kurio puikuojasi vaizdai apie rūkymo sukeliamą impotenciją, būtų sudėtinga.
Tabako pramonė jau nužudė daugiau žmonių nei visi pasauliniai karai kartu sudėjus. Vis labai plintant informacijai apie rūkymo žalą, patraukti į savo pusę suaugusius tampa vis sunkiau. Todėl bet kuris būdas, leidžiantis lengviau pasiekti vaikų grupę, bus įnirtingai ginamas.
Šiandien kostiumuoti tabako kompanijų „berniukai“ yra atsakingi už 4,9 milijonų mirčių kasmet. O tai yra apie 13.000 mirčių kasdien. Vien Lietuvoje dėl rūkymo kasdien miršta apie 20 žmonių. Ir tai vis dar vadinama verslu bei asmeninio pasirinkimo teise.