Ieškoti šiame dienoraštyje

Puslapiai

2008 m. spalio 7 d., antradienis

Seimui nesiseka laikyti „abitūros egzaminus“

Paskutinę šios kadencijos Seimo sesiją, tiksliau jos dalį, vykusią iki rinkimų, drąsiai galima būtų vadinti Seimo abitūros egzaminais, kuomet rinkimų akivaizdoje atsiskleidžia tikrasis seimo narių veidas. Jau vien tai, kad Seimo nariai taip elgdamiesi seniai būtų pašalinti iš mokyklos dėl pamokų nelankymo, nes paskutiniuose vakariniuose Seimo plenariniuose nuolat nėra kvorumo, daug sako apie nusiteikimą dirbti. Skirtumas tarp tikrųjų abitūros egzaminų, ir tų „egzaminų“, kurie vyksta Seime tik toks, kad neišlaikiusieji abitūros egzaminų mokykloje praranda galimybę įstoti į aukštąją mokyklą, tuo tarpu Seimo nariai nepriklausomai nuo rezultatų jau taikosi pratęsti savo karjerą sekančioje kadencijoje. Kadangi artėjantys Seimo rinkimai yra bene vienintelė proga eiliniams žmonėms įvertinti tautos išrinktųjų darbą ir spręsti apie jų „atestaciją“ sekančiai kadencijai, visuomenei reikėtų žinoti kokie mokslai mūsų išrinktiesiems sekėsi sunkiausiai.
Vienu nesėkmingiausių egzaminų galima vadinti seimo narių nuolat atidėliojamą ir vilkinamą Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų priėmimą, kuriam, skirtingai nei „Žalgirio metų“ paskelbimui, Seimo nariai taip ir nerado laiko iki rinkimų. Tam labai nesunku rasti paaiškinimą. Po Seimo balsavimo dėl alkoholinių gėrimų reklamos apribojimo, nevyriausybinės organizacijos nepatingėjo įvardinti labiausiai tam besipriešinusių Seimo narių ir išplatino apie juos informaciją rinkimų apylinkėse. Todėl dabar Seimo nariai tapo atsargesni ir nusprendė, kad prieš rinkimus geriau nerizikuoti ir neatidengti visų kortų. Taigi, kol dėl nuolatinio išbraukinėjimo iš darbotvarkės niekaip neįvyksta balsavimas dėl įstatymo pataisų, kuriomis būtų apribotas prekybos alkoholiu laikas, būtų uždrausta prekyba alkoholiu kioskuose, sugriežtinta reklamos kontrolė ir kt., neva negalima kaltinti Seimo narių dėl netinkamų sprendimo. Tačiau ar iš tikrųjų taip?
Rinkiminiuose debatuose atsakinėdamos į rinkėjų klausimus apie tai, kaip planuoja mažinti girtavimą, partijos, beveik kaip viena atsakinėja, kad imsis visų priemonių, tame tarpe ir prekybos apribojimų. Tačiau kai nuo žodžių reikia pereiti prie darbų, entuziazmas išblėsta ir tiems klausimams nerandama laiko, tuo tarpu toks delsimas kainuoja Lietuvai vis naujas ir naujas gyvybes, prarastas dėl besaikio alkoholio vartojimo.
Kol kas tik vienintelė partija veikia taip, kaip deklaruoja savo rinkiminėje programoje. Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai savo rinkiminėje programoje numatę konkrečias priemones alkoholio vartojimui mažinti, visi sutartinai balsavo, kad bent dalis šių klausimų butų svarstoma dar iki rinkimų. Tai jau ne pirmas geras žingsnis, liudijantis, kad pažadai nesiskiria nuo darbų. Tuo tarpu kaip būtų galima vertinti kitas partijas? Balsavimas prieš alkoholio kontrolės įstatymo pataisų svarstymą iki rinkimų ar susilaikymas šiame balsavime reiškia tik viena, kad šie seimo nariai bijo pademonstruoti savo nuomonę rinkėms prieš rinkimus. Žinant, kad didžioji dalis visuomenės laukia Seimo sprendimų dėl alkoholio vartojimo mažinimo, galima daryti išvadą, kad Seimo nariai, balsuojantys prieš šio klausimo svarstymą, balsuotų ir prieš pačias alkoholio kontrolę griežtinančias pataisas. O po rinkimų, kaip sakoma, baimei pademonstruoti savo tikrąsias pažiūras jau nebebus pagrindo.
Norime informuoti visuomenę ir įsipareigojame tą informaciją platinti visais įmanomais informaciniais kanalais apie Seimo narių nuostatas alkoholio kontrolės atžvilgiu. Gal tai padės bent daliai visuomenės apsispręsti kurie seimo nariai „gali būti perkelti į sekančią klasę“.
Spręsti alkoholio kontrolės klausimus atsisakė: 20 iš 27 spalio 6 d. posėdyje dalyvavusių Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narių, 15 iš 19 Darbo partijos frakcijos narių, 6 iš 7 Naujosios sąjungos frakcijos narių, 5 iš 9 Liberalų ir centro sąjungos frakcijos narių, 4 iš 10 Valstiečių liaudininkų frakcijos narių ir 2 iš 4 Liberalų sąjūdžio frakcijos narių. Kaip jau ir buvo minėta vienintelė Tėvynės sąjungos frakcija vieningai balsavo už tai, kad alkoholio kontrolės klausimas būtų sprendžiamas neatidėliojant ir nevilkinant. Už šių klausimų įtraukimą balsavo ir du posėdyje dalyvavę frakcijos „Tvarka ir teisingumas „ frakcijos nariai ir vienintelis Mišrios Seimo narių grupės narys.
Už neatidėliotiną alkoholio kontrolės klausimų sprendimą pasisakė: Ažubalis Audronius, Baškienė Rima, Bekintienė Danutė, Boreikienė Violeta, Bucevičius Saulius, Čigriejienė Vida Marija, Čilinskas Kęstutis, Dagys Rimantas Jonas, Dautartas Julius, Degutienė Irena, Dumčius Arimantas, Endzinas Audrius, Jakavonis Gediminas, Jakučionis Povilas, Jankauskas Donatas, Juknevičienė Rasa, Juršėnas Česlovas, Klumbys Egidijus, Kšanienė Romualda, Kupčinskas Rytas, Lydeka Arminas, Margevičienė Vincė Vaidevutė, Matulas Antanas, Matulevičius Algimantas, Mogenienė Laima, Pečeliūnas Saulius, Pekeliūnas Alfredas, Pupinis Edmundas, Remeika Rimantas, Rimas Algis, Rinkevičius Viktoras, Rozova Irina, Sabutis Liudvikas, Saulis Vytautas, Simulik Valerijus, Sysas Algirdas, Stasiškis Antanas Napoleonas, Šileikis Gintaras, Valiukevičiūtė Ona, Vareikis Egidijus, Vėsaitė Birutė, Volčiok Vladimiras, Zingeris Emanuelis, Zinkevičiūtė Jadvyga, Žakaitienė Roma, Žiemelis Vidmantas, Žymantas Manfredas, Žukauskas Henrikas.
Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų svarstymą sustabdė ir pademonstravo savo nuostatą vilkinti alkoholio kontrolę šie Seimo nariai: Auštrevičius Petras, Balčytis Zigmantas, Baltraitienė Virginija, Baranauskas Andrius, Bogušis Vytautas, Bosas Antanas, Bradauskas Bronius, Bukauskas Valentinas, Čaplikas Algis, Čekuolis Jonas, Čepas Vytautas, Daukšys Kęstutis, Draugelis Vytautas Sigitas, Gedvilas Vydas, Girdauskas Saulius, Graužinienė Loreta, Ivanauskas Algirdas, Jagminas Jonas, Jaruševičius Juozas, Juozapaitis Jonas, Karbauskis Vaclovas, Lapėnas Saulius, Lionginas Jonas, Mikolaitis Gintautas, Mikutis Zenonas, Navickas Vytas, Palionis Juozas, Pauža Bronius, Pavilionienė Marija Aušrinė, Petrauskienė Milda, Pinskus Jonas, Pitrėnienė Audronė, Počikovska Leokadija, Prunskienė Kazimira Danutė, Ramanauskas Alvydas, Sadeckas Alvydas, Salamakinas Algimantas, Stankevič Vaclav, Staponkienė Aldona, Steiblienė Nijolė, Steponavičius Gintaras, Subačius Mindaugas, Šiaulienė Irena, Škil Viačeslav, Šukys Raimondas, Valionis Antanas, Venclovas Romas, Vertelienė Vilija, Vilkas Pranas, Žvikienė Zita.
Tikimės, kad rinkėjai įvertins vieną paskutinių Seimo narių pasirodymų prieš rinkimus ir priims tinkamą sprendimą.

2008 m. spalio 3 d., penktadienis

Iškoduoti LLRI – arba dar kartą apie ”patogius ekspertus”

Paaiškėjus, kad Seimo rugsėjo 29 – osios d. plenariniame posėdyje buvo nubalsuota įtraukti į spalio 6 d. darbotvarkę Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų svarstymą, Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) spalio 3 d. išplatino pranešimą, kurį pavadino ”Seimas svarsto dar vieną abejotinų draudimų porciją“. Matyt tokią skubą padiktavo ką tik iš Seimo koridorių po naktinių budėjimų grįžę alkoholio gamintojų atstovai.

Pirmiausia apie patį LLRI. Šios organizacijos internetinėje svetainėje skelbiama, kad 77 proc. instituto pajamų sudaro parama iš privačių įmonių. Taip pat skelbiamas ir tų rėmėjų sąrašas, o tarp dosniausiųjų puikuojasi Philip Morris Lietuva, Nacionalinė tabako gamintojų asociacija, o tarp mažiau dosnių JTI (Japan Tobacco International), Vilniaus degtinė, Ragutis, Švyturys – Utenos alus ir kt. Matyt todėl LLRI šventa savo pareiga laiko iš principo kritikuoti bet ką, kas gali pažeisti šių rėmėjų interesus. Jie mielai dalyvavo ir rengiant planus kaip likviduoti taip tabako ir alkoholio pramonės nemėgiamą Valstybės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybą.

Civilizuotame pasaulyje vertinant ekspertinį darbą ar rekomendacijas paprastai reikalaujama nurodyti ar ekspertai negauna paramos iš pramonės. Todėl LLRI ekspertų nuomonė ten būtų vertinama švelniai tariant atsargiai, o tai ir visai nevertinama, kaip suinteresuotos ir nuo pramonės paramos priklausomos organizacijos. Lietuvoje tie principai aišku nėra vertinami, o ir patys LLRI ekspertai išmano visas gyvenimo sritis. Keista, kad tas pats ekspertas išmano ir sveikatą, ir ekonomiką, ir švietimą ir viską ko tik pareikalauja rėmėjų padiktuotos aplinkybės. O svarbiausia, kad LLRI ekspertai viską išmano geriau nei Pasaulio sveikatos organizacijos ir Pasaulio banko ekspertai. Bet matyt toks „pasitikėjimas savo jėgomis“ yra tik sveikintinas.

Vienas iš LLRI ekspertų G.Kadziauskas nelogiškais išvadino visas Seimo siūlomas Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas. Tik gal ekspertui reikėtų pagalvoti jei jam vienam viskas atrodo nelogiška, gal problema jame pačiame, o ne tuose, kurie tas pataisas sugalvojo? G.Kadziauskas teigia, kad „...liūdna intervencija į šeimos gyvenimą reikėtų pavadinti Seimo rengiamą pataisą uždrausiančią asmenims iki 18 metų vartoti alkoholinius gėrimus, nes tuo pačiu būtų užkirstas kelią nepilnamečiams teisėtai vartoti alkoholį leidus tėvams. Taip tėvams būtų užkirstas kelias mokyti savo vaikus alkoholio vartojimo kultūros ir įgūdžių,...“. Tikrai orakuliški pastebėjimai. Tėvams, taip pat kaip ir kitiems piliečiams, pagal įstatymą draudžiama nupirkti ir perduoti alkoholį nepilnamečiui, tai matyt natūralu būtų galvoti, kad tėvai negali leisti savo vaikui vartoti alkoholio, taip pat kaip ir negali leisti vogti ar žudyti.

Atrandama ir tokių argumentų kaip Universitetų autonomija. Kadziauskas teigia „...Seimas atima iš aukštųjų mokyklų teisę apsispręsti, kokios alkoholio kontrolės politikos jie norėtų laikytis...“. Bet juk universitetuose galioja ir veikia ir kiti, ne tik alkoholio kontrolės įstatymai, kurie nepalieka universitetui absoliučios autonomijos. Ten taip pat galioja darbo kodeksas ir kiti teisės aktai. Bet reikiamoje situacijoje ir nelogiški argumentai gali būti tinkami.

LLRI kritikavo viską, pradedant rūkymo apribojimais baruose ir restoranuose, baigiant tabako ir alkoholio akcizų didinimu. Ir visai nesvarbu, kad šiose srityse absoliuti dauguma LLRI „įžvalgų“ nepasitvirtina, tai nesumažina šios organizacijos ekspertų entuziazmo skleisti laisvosios rinkos idėjas. LLRI ekspertų įžvalgos visada labai „gilios“. LLRI ekspertų teigimu „...sėkminga alkoholio kontrolės politika būtų ir tokia, kuri sumažintų su alkoholio vartojimu siejamos žalos mastą net nesumažėjus (ar net ir augant) bendrai suvartojamo alkoholio kiekiui...“. Tikrai aukso verta idėja alkoholio gamintojams. Matyt reikėtų suprasti taip, kad nusipirkę alkoholinius gėrimus žmonės juos ne gertų, o piltų į kanalizaciją ar laistytų gėles. Ekspertai taip pat teigia, kad „...alkoholio vartojimas ar nevartojimas, kiek jis liečia privatų asmens gyvenimą, nėra valstybės rūpesčio objektas...“. Čia pat cituojamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis įtvirtinantis žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumą bei garantuoja, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį bei šeimyninį gyvenimą. Taigi iš principo valstybė neturi nei moralinės, nei teisinės galimybės reguliuoti alkoholio vartojimo, kiek šis vartojimas neperžengia privataus gyvenimo ribų. Valstybė ar jos institucijos neturi įgaliojimo savo piliečiams nurodyti, kokį gyvenimo būdą šie turėtų pasirinkti. Jei taip tai, kam tada teikti pagalbą savižudžiams ir drausti prekybą kokainu ar heroinu?

LLRI ekspertai kalbėdami apie alkoholio vartojimą teigia „...žmonės turi prisiimti visas savo veiksmų pasekmių sąnaudas: atlyginti savininkams už sukeltą turtinę žalą, atlyginti asmenims už sukeltą bei teismo nustatytą neturtinę žalą ir atlyginti už teisėsaugos pareigūnų, teismo bei kitų pareigūnų ar institucijų darbą (kompensuoti mokesčių mokėtojų pinigus, išleistus pažeidimui užfiksuoti, įvertinti ir nuosprendžiui įvykdyti). Labai „geras požiūris“: tegul visuomenė geria, suneša pelnus LLRI rėmėjams, o jei prasigers, tai LLRI pasirūpins, kad būtų sukurti teisės aktai, kad tie nelaimėliai atlygintų nuostolius, jei tokių kiltų tiems patiems alkoholio gamintojams ir kitiems iš to gyvenantiems pasipūtėliams.

Gal LLRI ekspertai galėtų paaiškinti kodėl sukūrus tas „idealiais laisvosios rinkos sąlygas“, kai alkoholiu buvo leista prekiauti 24 val. per parą, buvo maksimaliai pagerintas jo prieinamumas išduodant 16 tūkstančių mažmeninės prekybos licencijų, nuolat mažėjo santykinė alkoholio kaina – problemos neišsisprendė? Kodėl neišnyko juodoji rinka, kodėl nemažėja vartojimas ir nemažėja, o atvirkščiai auga su alkoholio vartojimu susijusių problemų (tiek ekonominių, tiek socialinių, tiek sveikatos)?

Belieka eilinį kartą priminti LLRI ekspertams, kad LR Konstitucinis teismas kartą jau pasisakė dėl tabako ir alkoholio kontrolės ir visuomenės interesus įvardino aukščiau verslo interesų, todėl visos LLRI spekuliacijos LR Konstitucija tėra tabako ir alkoholio gamintojų užsakytos manipuliacijos, o LLRI pasisakymus tabako ir alkoholio kontrolės klausimais dėrėtų vertinti tik kaip juos remiančių tabako ir alkoholio gamybos ir prekybos bendrovių užsakymus.