Paaiškėjus, kad Seimo rugsėjo 29 – osios d. plenariniame posėdyje buvo nubalsuota įtraukti į spalio 6 d. darbotvarkę Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų svarstymą, Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) spalio 3 d. išplatino pranešimą, kurį pavadino ”Seimas svarsto dar vieną abejotinų draudimų porciją“. Matyt tokią skubą padiktavo ką tik iš Seimo koridorių po naktinių budėjimų grįžę alkoholio gamintojų atstovai. Pirmiausia apie patį LLRI. Šios organizacijos internetinėje svetainėje skelbiama, kad 77 proc. instituto pajamų sudaro parama iš privačių įmonių. Taip pat skelbiamas ir tų rėmėjų sąrašas, o tarp dosniausiųjų puikuojasi Philip Morris Lietuva, Nacionalinė tabako gamintojų asociacija, o tarp mažiau dosnių JTI (Japan Tobacco International), Vilniaus degtinė, Ragutis, Švyturys – Utenos alus ir kt. Matyt todėl LLRI šventa savo pareiga laiko iš principo kritikuoti bet ką, kas gali pažeisti šių rėmėjų interesus. Jie mielai dalyvavo ir rengiant planus kaip likviduoti taip tabako ir alkoholio pramonės nemėgiamą Valstybės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybą.
Civilizuotame pasaulyje vertinant ekspertinį darbą ar rekomendacijas paprastai reikalaujama nurodyti ar ekspertai negauna paramos iš pramonės. Todėl LLRI ekspertų nuomonė ten būtų vertinama švelniai tariant atsargiai, o tai ir visai nevertinama, kaip suinteresuotos ir nuo pramonės paramos priklausomos organizacijos. Lietuvoje tie principai aišku nėra vertinami, o ir patys LLRI ekspertai išmano visas gyvenimo sritis. Keista, kad tas pats ekspertas išmano ir sveikatą, ir ekonomiką, ir švietimą ir viską ko tik pareikalauja rėmėjų padiktuotos aplinkybės. O svarbiausia, kad LLRI ekspertai viską išmano geriau nei Pasaulio sveikatos organizacijos ir Pasaulio banko ekspertai. Bet matyt toks „pasitikėjimas savo jėgomis“ yra tik sveikintinas.
Vienas iš LLRI ekspertų G.Kadziauskas nelogiškais išvadino visas Seimo siūlomas Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas. Tik gal ekspertui reikėtų pagalvoti jei jam vienam viskas atrodo nelogiška, gal problema jame pačiame, o ne tuose, kurie tas pataisas sugalvojo? G.Kadziauskas teigia, kad „...liūdna intervencija į šeimos gyvenimą reikėtų pavadinti Seimo rengiamą pataisą uždrausiančią asmenims iki 18 metų vartoti alkoholinius gėrimus, nes tuo pačiu būtų užkirstas kelią nepilnamečiams teisėtai vartoti alkoholį leidus tėvams. Taip tėvams būtų užkirstas kelias mokyti savo vaikus alkoholio vartojimo kultūros ir įgūdžių,...“. Tikrai orakuliški pastebėjimai. Tėvams, taip pat kaip ir kitiems piliečiams, pagal įstatymą draudžiama nupirkti ir perduoti alkoholį nepilnamečiui, tai matyt natūralu būtų galvoti, kad tėvai negali leisti savo vaikui vartoti alkoholio, taip pat kaip ir negali leisti vogti ar žudyti.
Atrandama ir tokių argumentų kaip Universitetų autonomija. Kadziauskas teigia „...Seimas atima iš aukštųjų mokyklų teisę apsispręsti, kokios alkoholio kontrolės politikos jie norėtų laikytis...“. Bet juk universitetuose galioja ir veikia ir kiti, ne tik alkoholio kontrolės įstatymai, kurie nepalieka universitetui absoliučios autonomijos. Ten taip pat galioja darbo kodeksas ir kiti teisės aktai. Bet reikiamoje situacijoje ir nelogiški argumentai gali būti tinkami.
LLRI kritikavo viską, pradedant rūkymo apribojimais baruose ir restoranuose, baigiant tabako ir alkoholio akcizų didinimu. Ir visai nesvarbu, kad šiose srityse absoliuti dauguma LLRI „įžvalgų“ nepasitvirtina, tai nesumažina šios organizacijos ekspertų entuziazmo skleisti laisvosios rinkos idėjas. LLRI ekspertų įžvalgos visada labai „gilios“. LLRI ekspertų teigimu „...sėkminga alkoholio kontrolės politika būtų ir tokia, kuri sumažintų su alkoholio vartojimu siejamos žalos mastą net nesumažėjus (ar net ir augant) bendrai suvartojamo alkoholio kiekiui...“. Tikrai aukso verta idėja alkoholio gamintojams. Matyt reikėtų suprasti taip, kad nusipirkę alkoholinius gėrimus žmonės juos ne gertų, o piltų į kanalizaciją ar laistytų gėles. Ekspertai taip pat teigia, kad „...alkoholio vartojimas ar nevartojimas, kiek jis liečia privatų asmens gyvenimą, nėra valstybės rūpesčio objektas...“. Čia pat cituojamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis įtvirtinantis žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumą bei garantuoja, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį bei šeimyninį gyvenimą. Taigi iš principo valstybė neturi nei moralinės, nei teisinės galimybės reguliuoti alkoholio vartojimo, kiek šis vartojimas neperžengia privataus gyvenimo ribų. Valstybė ar jos institucijos neturi įgaliojimo savo piliečiams nurodyti, kokį gyvenimo būdą šie turėtų pasirinkti. Jei taip tai, kam tada teikti pagalbą savižudžiams ir drausti prekybą kokainu ar heroinu?
LLRI ekspertai kalbėdami apie alkoholio vartojimą teigia „...žmonės turi prisiimti visas savo veiksmų pasekmių sąnaudas: atlyginti savininkams už sukeltą turtinę žalą, atlyginti asmenims už sukeltą bei teismo nustatytą neturtinę žalą ir atlyginti už teisėsaugos pareigūnų, teismo bei kitų pareigūnų ar institucijų darbą (kompensuoti mokesčių mokėtojų pinigus, išleistus pažeidimui užfiksuoti, įvertinti ir nuosprendžiui įvykdyti). Labai „geras požiūris“: tegul visuomenė geria, suneša pelnus LLRI rėmėjams, o jei prasigers, tai LLRI pasirūpins, kad būtų sukurti teisės aktai, kad tie nelaimėliai atlygintų nuostolius, jei tokių kiltų tiems patiems alkoholio gamintojams ir kitiems iš to gyvenantiems pasipūtėliams.
Gal LLRI ekspertai galėtų paaiškinti kodėl sukūrus tas „idealiais laisvosios rinkos sąlygas“, kai alkoholiu buvo leista prekiauti 24 val. per parą, buvo maksimaliai pagerintas jo prieinamumas išduodant 16 tūkstančių mažmeninės prekybos licencijų, nuolat mažėjo santykinė alkoholio kaina – problemos neišsisprendė? Kodėl neišnyko juodoji rinka, kodėl nemažėja vartojimas ir nemažėja, o atvirkščiai auga su alkoholio vartojimu susijusių problemų (tiek ekonominių, tiek socialinių, tiek sveikatos)?
Belieka eilinį kartą priminti LLRI ekspertams, kad LR Konstitucinis teismas kartą jau pasisakė dėl tabako ir alkoholio kontrolės ir visuomenės interesus įvardino aukščiau verslo interesų, todėl visos LLRI spekuliacijos LR Konstitucija tėra tabako ir alkoholio gamintojų užsakytos manipuliacijos, o LLRI pasisakymus tabako ir alkoholio kontrolės klausimais dėrėtų vertinti tik kaip juos remiančių tabako ir alkoholio gamybos ir prekybos bendrovių užsakymus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą