Ieškoti šiame dienoraštyje

2008 m. rugsėjo 30 d., antradienis

Baltijos šalys vėl trukdys įgyvendinti visuomenės sveikatos tikslus Europos Sąjungoje

Po detalios ekonominės analizės, pirmą kartą rimtai atsižvelgdama į visuomenės sveikatos interesus, Europos komisija siūlys priimti direktyvą, kurioje numatoma nuo 2010 metų didinti minimalų tabako gaminių akcizo lygį. Tuo, žinoma, nesusižavėjo tabako gamintojai. Ir, nepaisant to, kad akcizo padidinimas padidintų įplaukas į valstybės biudžetus ir sukurtų papildomas prielaidas mesti rūkyti, Baltijos šalių finansų ministerijos jau išplatino pranešimus apie tai, kad finansų ministrai sutarė, jog akcizo didinimas yra kiekvienos šalies reikalas. Kadangi siūloma akcizą didinti, toks ministerijų pareiškimas gali reikšti tik vieną – neigiamą požiūrį į tabako akcizų didinimą.
Kas gi paskatino ministrus priimti tokį sprendimą? Pasirodo, kad pagrindinį vaidmenį ir vėl suvaidino tabako kompanijų atstovai, sugebėję apkvailinti finansų ministrus. Kodėl apkvailinti? Ogi todėl, kad tik neatsakingas vadovas gali pats atsisakyti įplaukų į valstybės biudžetą ir šanso pagerinti žmonių sveikatą. Panašu, kad stambiausi tabako gamintojai (Philip Morris, Japan Tobacco International ir British American Tobacco) nenusiteikę taikstytis su galimu akcizų augimu ateityje.
Tabako kompanijos labai apdairiai remia tokias organizacijas kaip Laisvosios rinkos institutas Lietuvoje, kurio ekspertai vėliau skleidžia realybės neatitinkančius gąsdinimus apie galimą įplaukų į biudžetą mažėjimą, padidinus tabako akcizą. Pasaulio banko ir kitų ekspertinių institucijų atlikti tyrimai parodė, kad tabako akcizų augimas padidina įplaukas į biudžetą, nes rūkyti meta tik dalis vartotojų, kiti perka pabrangusius produktus ir taip didina įplaukas į biudžetą. Taip pat buvo aiškiai įrodyta, kad tabako gaminių kaina yra vienas efektyviausių ir universaliausių priemonių, galinčių paskatinti rūkančiuosius mesti rūkyti.
Tačiau, kaip ir buvo minėta, tabako gamintojai nelinkę atsisakyti savo pajamų, gaunamų iš prekybos tabako gaminiais. Todėl Latvijos Finansų ministerija sulaukė desanto iš Lietuvos, kur Philip Morris atstovė Aušra Balčiūnienė, Japan Tobacco International atstovas Ramūnas Mačius ir Latvijoje reziduojančios British American Tobacco atstovas plovė smegenis Latvijos vyriausybės atstovams. Tabako bendrovių atstovai nesivargino supažindinti finansų ministerijos atstovų su Pasaulio banko skaičiavimais ar pristatyti išsamią pačios Europos komisijos atliktą analizę apie akcizo didinimą. Pagrindiniu akcentu ir vėl tapo nelegali prekyba tabako gaminiais. Ir panašu, kad šitas argumentas suveikia visada. Tačiau pasaulinė praktika rodo, kad net ir tose valstybėse, kuriose nelegali prekyba tabako gaminiais yra labai paplitusi, tabako akcizų padidinimas padidina ir įplaukas į biudžetą. O ir nelegalūs prekeiviai pabrangus legaliai parduodamiems tabako gaminiams, padidina nelegalios produkcijos kainą ir taip ją daro mažiau prieinamą vartotojui. Maža to, pasaulio praktika rodo, kad pačios tabako gamybos bendrovės buvo suinteresuotos kontrabandine prekyba, nes gamintojui nėra jokio skirtumo, kad nuperka ir kaip parduoda jų pagamintą produkciją. Skatindamos nelegalią prekybą tabako gamybos bendrovės susikuria aplinkybes, kuomet vėliau kreipiasi į vyriausybes, ragindamos sukurti geresnes sąlygas jų verslui, taip pažadėdamos išnaikinti šešėlinę prekybą. Tokia praktika ypač paplitusi Afrikos žemyne, tačiau kas gali paneigti tokios praktikos egzistavimą Europoje, juolab, kad iki trečdalio kai kurių tabako gamintojų produkcijos iškeliauja nežinia kur, t.y. nebeįmanoma susekti jų buvimo vietos po to, kai jos palieka gamyklą. Turbūt būtų sunku įsivaizduoti, kad pakeliui į Europą iš gamyklos Japonijoje dingtų trečdalis gabenamų Toyota automobilių, tuo tarpu su tabako gaminiais tokie dalykai vyksta iki šiol.
Nepaisant tabako gaminių gamintojų ir juos palaikančių ekspertų teiginių, kad tabako gaminių kainų augimas neturi įtakos jų vartojimui, jų pačių vidaus dokumentai teigia ką kita: „1982-83 m. tabako gaminių kainos stipriai pakilo, užkirsdamos kelią 600,000 paauglių pradėti rūkyti… 420,000 iš tų kurie nepradėjo rūkyti būtų buvę Philip Morris rūkoriai… Mes patyrėme neproporcingai didelę žalą. Mums nereikia, kad tai pasikartotų. Philip Morris JAV 1987 m.”
Lietuva vieną kartą jau atsisakė galimybės greitai didinti tabako akcizą ir stodama į Europos sąjungą išsiderėjo ilgiausią pereinamąjį laikotarpį tabako akcizų didinimui, o tuometinis euroderybininkas Petras Auštrevičius tai įvardino kaip didelį laimėjimą. Akivaizdu, kad tuomet Lietuvai tabako pramonė rūpėjo labiau nei atominė energetika. Dabar teigiama, kad tabako akcizai prisideda prie infliacijos ir atitolina Euro įvedimą. Už tai matyt taip pat turėtumėm būti dėkingi savo euroderybininkams ir laisvosios rinkos šalininkams, taip sėkmingai įtakojusiems šį procesą.
Oficialių valstybės atstovų teiginiai, kad akcizo negalima kelti dėl augsiančios nelegalios prekybos, demonstruoja valstybės teisinį neįgalumą ir absoliučiai įsišaknijusią infliaciją, kurios mastą demonstruoja ir niekaip nemažėjantis korupcijos suvokimo indeksas Lietuvoje. Juk tam, kad klestėtų kontrabanda reikia ne tik kainų skirtumo gretimose valstybėse, bet ir korumpuotų pareigūnų, mulkinamos visuomenės ir netobulų įstatymų, leidžiančių išvengti atsakomybės už nusižengimus.
Todėl keista, kad Baltijos šalių ministrai tariasi ir įsiklauso tabako gamintojų argumentų, bet nesikviečia į aptarimus Pasaulio banko ar pačios Europos komisijos Finansų komiteto atstovų, kurių nuomonė pastebimai skiriasi nuo tabako gamintojų.
Lietuvai niekaip nepavyksta pasiekti, kad biudžetas būtų nebūtų deficitinis, tačiau tuo pat metu atsisakoma patikrintų būdų jam papildyti.

Komentarų nėra: