Ieškoti šiame dienoraštyje

2009 m. sausio 23 d., penktadienis

Apie vyno sektoriaus paramos programą „Blaivybės metais“ arba dar keli pasiūlymai kaip sutaupyti pinigų

G.Kirkilo vadovaujama vyriausybė neabejotinai įeis į istoriją,kaip viena labiausiai gynusių alkoholio pramonę. Pats ex-premjeras pagarsėjo savo demagoginėmis kalbomis apie tai, kaip alkoholio reklama nedaro įtakos alkoholio vartojimui. Savo asmenine pareiga šventai ginti alkoholio gamintojus laikė ir buvęs Ūkio ministras V.Navickas bei tos pačios ministerijos sekretorė A.Mačiulytė, kuri dabar Seimo Ekonomikos komiteto buvo deleguota į Nacionalinę sveikatos tarybą. G.Kirkilo vyriausybė pagarsėjo ir bandymais likviduoti Valstybės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybą.

Atrodytų viskas jau praeityje ir tikrai ačiū naujajam Seimui, susipratusiam panaikinti mokesčių lengvatas aludariams ir sidrui, bei dar kartą padidinti akcizą alkoholiniams gėrimams. Tačiau kasdien išgirstame vis daugiau apie buvusios vyriausybės darbelius, kurių dėka buvo tiesiog švaistomasi valstybės pinigais be jokios atsakomybės. Jau girdėjome apie paskutinius nueinančios vyriausybės sprendimus išmokėti premijas darbuotojams paskutinėmis gyvavimo dienomis. Kas gali paneigti galimybę, kad Ūkio ministerijos užsakymu atliktam alkoholio problemoms spręsti skirtam tyrimui išmokėti 100 000 litų vėliau taip pat nebuvo pasidalini su kuo reikia, nes atliktas tyrimas neatitiko nei iškeltų tikslų ir iš karto buvo sukritikuotas mokslo bendruomenės. Be to tyrimą atliko nuolat alkoholio gamintojams palankumą demonstravusio G.Chomentausko vadovaujamas „Žmogaus studijų centras“.

Bet įdomiausi dalykai dar tik aiškėja. Pasirodo, kad paskutinėmis vyriausybės gyvavimo dienomis Žemės ūkio ministrė Kazimira Danutė Prunskienė pasirašė įsakymą, dėl paramos Lietuvos vyno sektoriui 2009-2013 metų programos patvirtinimo. Tikrai įstabus dokumentas Blaivybės metais, kai visi suko galvas kaip sumažinti alkoholio vartojimą, Žemės ūkio ministerijoje buvo rengiami konkretūs planai, kaip stimuliuoti vyno pramonę. Ir atrodytų ką čia bendro su tuo turi Žemės ūkio ministerija, nes Lietuva neaugina vynuogių, o alkoholio pramonę tradiciškai šefavo Ūkio ministerija. Tačiau tokį rūpestį gal ir ne taip sunku paaiškinti, juk tiek Žemės ūkio ministrė, tiek Ūkio ministras buvo tos pačios partijos atstovai, o toks žingsnis tiesiog nesukėlė niekieno įtarimų. Šiandien vėl bandoma grįžti prie skandalingo „Alitos“ privatizavimo klausimo, o tuo tarpu įsigaliojusioje Žemės ūkio ministrės įsakymu patvirtintoje paramos vyno sektoriui programoje galima rasti, kad iki 2013 metų iš Europos žemės ūkio garantijų fondo planuojama skirti apie 700 000 litų, tokių bendrovių kaip „Alita“, Boslita“ ir Itaina“ gamybos stimuliavimui. Programoje teigiama, kad šios programos rėmuose bus remiamos „...viešųjų ryšių, reklamos arba rėmimo priemonės, kuriomis visų pirma pabrėžiami Europos Bendrijos putojančių vynų privalumai, ypač kokybės, maisto saugos arba aplinkosaugos požiūriu.“ Tokie tikslai, net ir tuo atveju jei ta reklama ir eksportas bus Skiriams Europai, atrodo kaip tikras akibrokštas visuomenės sveikatos požiūriu, nes tuo metu, kai didinami akcizai alkoholiniams gėrimams šalies viduje, vieną iš pramonės šakų numatoma remti net finansiškai. Nejaugi šiandien didelius finansinius sunkumus išgyvenančiame žemės ūkyje neatsirastų svarbesnių sričių nei vyno sektorius? Todėl šiandieniniams Vyriausybės vadovams derėtų pasidomėti tokiais savo pirmtakų palikimais ir imtis priemonių jiems ištaisyti.

Tačiau bent jau kol kas iš Žemės ūkio ministerijos girdimos kiek kitokio pobūdžio žinios. Žiniasklaidoje jau pasirodė naujienos, kad vėl atnaujintas naminės degtinės legalizavimo klausimas ir tuo klausimu jau užsiima darbo grupė. Įdomiausia, kad iš platinamos informacijos, kurios niekas taip ir nepaneigė, galima suprasti, kad dėl legalizavimo jau kaip ir neabejojama, o daugiausia diskusijų kyla dėl to, kaip pavadinti naująjį gėrimą: „arielka“ ar vis tik ieškoti kito pavadinimo. Tokie siūlymai teikiami jau ne pirmą kartą ir kas kartą būna sukritikuojami, nes valstybėje, kur klesti nuostatos, kad tas kuris moka apgauti valdžią ir pasidaryti sau pinigų yra tiesiog labai šaunus verslininkas, paleisti alkoholio gamybą fiziniams asmenims asmeniniam naudojimui atrodo mažų mažiausiai absurdiška. Jau dabar nepavyksta sutvarkyti nelegalios prekybos „taškų“, o ką jau kalbėti kai tokie dalykai galės dėtis kiekviename name. Be to kaip tokie pasiūlymai atrodo šalyje, kuri pagal alkoholio suvartojimą vienam gyventojui yra tarp pirmaujančių pasaulyje. Dar daugiau Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentė R.Sirusienė-Lamauskienė teigia, kad jos atstovaujami turizmo organizatoriai nenorėtų mokėti akcizo, nes jos teigimu naminės degtinės nepardavinėtų, bet dalintų ją veltui savo lankytojams. Be to naminė degtinė yra vadinama kulinariniu paveldu, o kalbų apie nereikalingų institucijų skaičiaus mažinimą ir naująją Saulėlydžio komisiją fone, kalbama ir apie naujos Tautinio paveldo produktų institucijos kūrimą. Paprastai kalbant tokiu atveju valstybė ne tik sukurtų sąlygas alkoholio dalinimui už dyką (kiek už dyką, kiek už neapmokestintus pinigus sau į kišenę), ko niekada nėra buvę, bet ir atsisakytų galimybės akcizų pagalba susirinkti bent dalį piningų, kurių prireiks tokio „kulinarijos paveldo“ vartojimo sukeltų sveikatos sutrikimų gydymui. Stebint visą šitą informaciją kyla klausimas ar Lietuvoje jau nebeliko kulinarijos paveldo be naminės degtinės, kurį reikėtų išsaugoti?

Geriau paieškojus matyt būtų galima rasti ir daugiau su alkoholio vartojimu susijusių sričių, kurias peržiūrėjus valstybė galėtų sutaupyti ne vieną šimtą tūkstančių litų, ar net papildyti biudžetą iš surinktų mokesčių. To norisi ir palinkėti naujajai Vyriausybei.

2009 m. sausio 18 d., sekmadienis

Kada prasideda mokslinė prostitucija

Viename Holivudiniame filme labai taikliai buvo pacituotas tabako pramonei dirbantis mokslininkas, kurio teigimu užtektų jam duoti pakankamai pinigų ir jis galėtų paneigti visuotinės traukos dėsnį. Po to buvo paviešinti faktai apie tabako pramonės pirktus mokslininku, buvo paviešintos sumos, kurios buvo mokėtos šiems mokslininkams tam, kad jie paneigtų rūkymo žalą sveikata ir pan. Nuo tokių mokslininkų mokslo pasaulis jau atsiribojo, o save gerbiantys moksliniai žurnalai reikalauja nurodyti ar mokslinis tyrimas nebuvo finansuotas pramonės ar suinteresuotų pusių.
Lietuvai iki tokio sąmoningumo dar labai toli. Dar daugiau, panašu, kad net valstybės institucijos, tenkindamos pramonės įgeidžius švaisto valstybės lėšas tyrimams, kurie švelniai kalbant galėtų būti vadinami moksliniu nihilizmu, o grubiau išsireiškus, tiesiog valstybės lėšų švaistymu tenkinant suinteresuotų verslo struktūrų interesus.
Dar tebevykstant diskusijoms apie alkoholinių gėrimų reklamos apribojimą ir kitas alkoholio kontrolės priemones, arenoje pasirodė Žmogaus studijų centro direktorius Gintaras Chomentauskas, kurį visose diskusijose buvo galima stebėti besitariantį su alkoholio gamintojais, ir jo nuomonė stebėtinai dažnai sutapdavo su alkoholio gamintojų išvedžiojimais. Matyt logiška tokios draugystės tąsa tapo Ūkio ministerijos užsakytas tyrimas „NESAIKINGO ALKOHOLIO VARTOJIMO NEIGIAMOS ĮTAKOS LIETUVOS KONKURENCINGUMUI MAŽINIMO GALIMYBIŲ IDENTIFIKAVIMAS“, kuris gruodžio 11 d. bus pristatomas Ūkio ministerijoje. Jau dabar su juo galima susipažinti Ūkio ministerijos tinklalapyje. Dar iki tyrimo G.Chomentauskas teigė, kad alkoholio kontrolės priemonės (reklamos, laiko, vietos apribojimas ir kiti apribojimai) yra neefektyvūs, o žmonės geria todėl, kad yra nelaimingi. Taip pat jo teigimu girtuokliauja tik 10 proc. populiacijos, todėl nėra reikalo riboti likusių, kurie geria saikingai. Natūralu, kad šita filosofija labai tinka alkoholio gamintojams, kurie Ūkio ministerijos rankomis sėkmingai plėtojo savo verslą. Panašu, kad šio tyrimo tikslas ir yra „pritempti mokslą“ prie aludarių svajonių ir susikurti „mokslinį pagrindą“ realių alkoholio kontrolės priemonių stabdymui.
Pirmiausia dėl tyrimo užsakymo. Manome, kad visuomenė dar sužinos, kiek mokesčių mokėtojams kainavo toks mokslas, kurį sukūrė verslą iš to besidaranti institucija. Pirmiausia tai kyla klausimas, kodėl konkursas buvo paskelbtas liepos mėnesį, kai atostogauja visi universitetai. Be to norėtųsi paklausti kodėl buvo pasirinkta įstaiga, kuri neturi savo duomenų. Kodėl nebuvo aktyviai kviesti universitetai, kurie teikia duomenis Statistikos departamentui, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenų bazėms, turi ilgalaikių, o ne vienmomentinių tyrimų duomenis. Beje tuos duomenis Žmogaus studijų centro ekspertai naudoja savo tyrime. Taip pat norisi paklausti kodėl buvo kartojami tyrimai, tokie kaip AUDIT apklausa, kuri tik prieš metus buvo atlikta Valstybinio psichikos sveikatos centro. Tik tuomet buvo apklausti ne 500 tiriamųjų iš visos Lietuvos, o 3300 tiriamųjų. T.y. net 6 kartus daugiau. Vadinasi ir tikslumas didesnis. Maža to, p. Chomentauskas nenaudojo pilno klausimyno, o tik 3 klausimus, nors jų klausimyne yra 10. Mokslininkai gerai žino, kad klausimynai yra nekarpomi ir nedėliojami pagal savo užgaidas. Atvirkščiai, klausimynai yra labai kruopščiai tikrinami, validizuojami, skaičiuojamas jų vidinis suderinamumas ir kt. Be abejo gaunami leidimai juos naudoti iš juos sukūrusių autorių. Žmogaus studijų centrui šie dalykai nepasirodė svarbūs. Skirtumas tik toks, kad naudojant pilną, o ne pagal p.Chomentausko fantazijas iškarpytą klausimyną, buvo nustatyta, kad alkoholį žalingai vartoja 20, o ne 10 proc. 15-74 m. Nes jei 10 proc. Lietuvos gyventojų suvartotų 71 proc. viso alkoholio, tai reiškia, kad tie “geriantys” per dieną turėtų išgerti bent 0,7 l degtinės. Panašių „perlų“ galima rasti labai daug. Žmogaus studijų centro specialistai už valstybės pinigus rado ryšius (rūkymo ir alkoholio vartojimo su širdies ir kraujagyslių ligomis, mirtimis nuo vėžinių susirgimų ir pan.), kurie jau yra nustatyti beveik prieš 60 metų. Ir už tokius atradimus visi Lietuvos gyventojai turėjo sumokėti privačiai kontorai. Neabejoju, kad jei į pristatymą ateis mokslininkų, kurie žino, kas yra mokslas ir kaip jis daromas, jiems kils klausimų ar linijinės regresijos metu rasti ryšiai iš tikrųjų rodo priežastis, ar visgi tai tėra ryšiai. Ar koreliacijas galima skaičiuoti tarp bet ko. Kodėl tada Žmogaus studijų centro specialistai nebandė nustatyti ryšio tarp nosies ilgio ir šnervių diametro, nes nepatenkinti savo išvaizda žmonės taip pat dažniau gali būti nepatenkinti savimi, valdžia ir t.t., bei bijodami aplinkinių patyčių dažniau turėtų emigruoti iš Lietuvos, prasigerti ir žūti autoįvykyje.
Mokslininkų, jau mačiusių šį tyrimą nuomone, jis neatlaikytų jokios kritikos: nei dėl tyrimo metodikos, nei dėl gautų duomenų interpretacijos. Net neabejoju, kad šio tyrimo rezultatai išvados bus entuziastingai cituojami Ūkio ministerijos specialistų, rengiant eilines Alkoholio rinkos liberalizavimo iniciatyvas. G.Chomentauskas teigia, kad „Užuot nacionaliniu lygiu vykdžius trumpalaikes ir dažniausiai neveiksmingas kampanijas, nukreiptas į atskirus rizikos veiksnius ir atskiras SŽE formas (alkoholio vartojimą, rizikingą elgesį keliuose, savižudybes, rūkymą), prioritetas turi būti suteiktas sisteminio lygmens tarpsektorinei valstybės politikai su šiais privalomais politikos komponentais“. Šis sakinys ir nusako esminį šio tyrimo tikslą: nuneigti mokslu pagrįstas alkoholio kontrolės priemones ir pasitelkiant liguistas mokslines fantazijas bei hipotezes sukurti dirvą tolimesniam alkoholio pramonės klestėjimui.