Ieškoti šiame dienoraštyje

2009 m. sausio 18 d., sekmadienis

Kada prasideda mokslinė prostitucija

Viename Holivudiniame filme labai taikliai buvo pacituotas tabako pramonei dirbantis mokslininkas, kurio teigimu užtektų jam duoti pakankamai pinigų ir jis galėtų paneigti visuotinės traukos dėsnį. Po to buvo paviešinti faktai apie tabako pramonės pirktus mokslininku, buvo paviešintos sumos, kurios buvo mokėtos šiems mokslininkams tam, kad jie paneigtų rūkymo žalą sveikata ir pan. Nuo tokių mokslininkų mokslo pasaulis jau atsiribojo, o save gerbiantys moksliniai žurnalai reikalauja nurodyti ar mokslinis tyrimas nebuvo finansuotas pramonės ar suinteresuotų pusių.
Lietuvai iki tokio sąmoningumo dar labai toli. Dar daugiau, panašu, kad net valstybės institucijos, tenkindamos pramonės įgeidžius švaisto valstybės lėšas tyrimams, kurie švelniai kalbant galėtų būti vadinami moksliniu nihilizmu, o grubiau išsireiškus, tiesiog valstybės lėšų švaistymu tenkinant suinteresuotų verslo struktūrų interesus.
Dar tebevykstant diskusijoms apie alkoholinių gėrimų reklamos apribojimą ir kitas alkoholio kontrolės priemones, arenoje pasirodė Žmogaus studijų centro direktorius Gintaras Chomentauskas, kurį visose diskusijose buvo galima stebėti besitariantį su alkoholio gamintojais, ir jo nuomonė stebėtinai dažnai sutapdavo su alkoholio gamintojų išvedžiojimais. Matyt logiška tokios draugystės tąsa tapo Ūkio ministerijos užsakytas tyrimas „NESAIKINGO ALKOHOLIO VARTOJIMO NEIGIAMOS ĮTAKOS LIETUVOS KONKURENCINGUMUI MAŽINIMO GALIMYBIŲ IDENTIFIKAVIMAS“, kuris gruodžio 11 d. bus pristatomas Ūkio ministerijoje. Jau dabar su juo galima susipažinti Ūkio ministerijos tinklalapyje. Dar iki tyrimo G.Chomentauskas teigė, kad alkoholio kontrolės priemonės (reklamos, laiko, vietos apribojimas ir kiti apribojimai) yra neefektyvūs, o žmonės geria todėl, kad yra nelaimingi. Taip pat jo teigimu girtuokliauja tik 10 proc. populiacijos, todėl nėra reikalo riboti likusių, kurie geria saikingai. Natūralu, kad šita filosofija labai tinka alkoholio gamintojams, kurie Ūkio ministerijos rankomis sėkmingai plėtojo savo verslą. Panašu, kad šio tyrimo tikslas ir yra „pritempti mokslą“ prie aludarių svajonių ir susikurti „mokslinį pagrindą“ realių alkoholio kontrolės priemonių stabdymui.
Pirmiausia dėl tyrimo užsakymo. Manome, kad visuomenė dar sužinos, kiek mokesčių mokėtojams kainavo toks mokslas, kurį sukūrė verslą iš to besidaranti institucija. Pirmiausia tai kyla klausimas, kodėl konkursas buvo paskelbtas liepos mėnesį, kai atostogauja visi universitetai. Be to norėtųsi paklausti kodėl buvo pasirinkta įstaiga, kuri neturi savo duomenų. Kodėl nebuvo aktyviai kviesti universitetai, kurie teikia duomenis Statistikos departamentui, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenų bazėms, turi ilgalaikių, o ne vienmomentinių tyrimų duomenis. Beje tuos duomenis Žmogaus studijų centro ekspertai naudoja savo tyrime. Taip pat norisi paklausti kodėl buvo kartojami tyrimai, tokie kaip AUDIT apklausa, kuri tik prieš metus buvo atlikta Valstybinio psichikos sveikatos centro. Tik tuomet buvo apklausti ne 500 tiriamųjų iš visos Lietuvos, o 3300 tiriamųjų. T.y. net 6 kartus daugiau. Vadinasi ir tikslumas didesnis. Maža to, p. Chomentauskas nenaudojo pilno klausimyno, o tik 3 klausimus, nors jų klausimyne yra 10. Mokslininkai gerai žino, kad klausimynai yra nekarpomi ir nedėliojami pagal savo užgaidas. Atvirkščiai, klausimynai yra labai kruopščiai tikrinami, validizuojami, skaičiuojamas jų vidinis suderinamumas ir kt. Be abejo gaunami leidimai juos naudoti iš juos sukūrusių autorių. Žmogaus studijų centrui šie dalykai nepasirodė svarbūs. Skirtumas tik toks, kad naudojant pilną, o ne pagal p.Chomentausko fantazijas iškarpytą klausimyną, buvo nustatyta, kad alkoholį žalingai vartoja 20, o ne 10 proc. 15-74 m. Nes jei 10 proc. Lietuvos gyventojų suvartotų 71 proc. viso alkoholio, tai reiškia, kad tie “geriantys” per dieną turėtų išgerti bent 0,7 l degtinės. Panašių „perlų“ galima rasti labai daug. Žmogaus studijų centro specialistai už valstybės pinigus rado ryšius (rūkymo ir alkoholio vartojimo su širdies ir kraujagyslių ligomis, mirtimis nuo vėžinių susirgimų ir pan.), kurie jau yra nustatyti beveik prieš 60 metų. Ir už tokius atradimus visi Lietuvos gyventojai turėjo sumokėti privačiai kontorai. Neabejoju, kad jei į pristatymą ateis mokslininkų, kurie žino, kas yra mokslas ir kaip jis daromas, jiems kils klausimų ar linijinės regresijos metu rasti ryšiai iš tikrųjų rodo priežastis, ar visgi tai tėra ryšiai. Ar koreliacijas galima skaičiuoti tarp bet ko. Kodėl tada Žmogaus studijų centro specialistai nebandė nustatyti ryšio tarp nosies ilgio ir šnervių diametro, nes nepatenkinti savo išvaizda žmonės taip pat dažniau gali būti nepatenkinti savimi, valdžia ir t.t., bei bijodami aplinkinių patyčių dažniau turėtų emigruoti iš Lietuvos, prasigerti ir žūti autoįvykyje.
Mokslininkų, jau mačiusių šį tyrimą nuomone, jis neatlaikytų jokios kritikos: nei dėl tyrimo metodikos, nei dėl gautų duomenų interpretacijos. Net neabejoju, kad šio tyrimo rezultatai išvados bus entuziastingai cituojami Ūkio ministerijos specialistų, rengiant eilines Alkoholio rinkos liberalizavimo iniciatyvas. G.Chomentauskas teigia, kad „Užuot nacionaliniu lygiu vykdžius trumpalaikes ir dažniausiai neveiksmingas kampanijas, nukreiptas į atskirus rizikos veiksnius ir atskiras SŽE formas (alkoholio vartojimą, rizikingą elgesį keliuose, savižudybes, rūkymą), prioritetas turi būti suteiktas sisteminio lygmens tarpsektorinei valstybės politikai su šiais privalomais politikos komponentais“. Šis sakinys ir nusako esminį šio tyrimo tikslą: nuneigti mokslu pagrįstas alkoholio kontrolės priemones ir pasitelkiant liguistas mokslines fantazijas bei hipotezes sukurti dirvą tolimesniam alkoholio pramonės klestėjimui.

2 komentarai:

Vincas rašė...

Puiku, kad Jus rūpinatės žmonių sveikatą, kovojate su alkoholiu ir rūkimu. Bet manau, kad tai tik dalis didesnės problemos. Kiekvieną dieną plūsta vaistų reklama (pvz. „kam kankintis,jei yra ....“), dalis žmonių vaikšto apsikabinėja „gelžgaliais“ (papuošalais), o juk tai laidininkai ir aplink mus elektroninis š... . gal tai visuomenės mastymo problema. Kuo kiti galėtume Jums padėti.

Aurelijus rašė...

Labai ačiū už jūsų mintis. Mes gyvename patirdami nuolatinį spaudimą ir pumpuojami informacija, kuri turi vienintelį tikslą - plėsti kurį nors rinkos segmentą ir didinti pelną (ar tai būtų jūsų minima vaistų reklama, ar kažkokie mistiniai ir stebuklingi aksesuarai ir pan.). Prisidėti prie problemų sprendimo galim kiekvienas, pirmiausia savo asmeniniu elgesiu ir pavyzdžiu, o tai pasirodo bene sunkiausiai įgyvendinamas siekis daugeliui. Net ir neturėdami galimybių pasiekti didelę visuomenės dalį visuomet turime giminaičius, kaimynus, draugus, su kuriais taip pat galime diskutuoti stengtis keisti jų požiūrį į sveikatą. Tą galime daryti kiekvienas ir tai būtų labai daug.