Ieškoti šiame dienoraštyje

Puslapiai

2013 m. liepos 29 d., pirmadienis

Tabako ir alkoholio mokesčiai ir vartotojų kainų indekso skaičiavimas: ką daryti, kad tabako ir alkoholio akcizų didinimas neįtakotų infliacijos ir netrukdytų Vyriausybės ketinimams įsivesti eurą

Kad ir kaip norėčiau vengti ekonominių temų, bet niekaip nepavyksta. Radijo laidose jau ne kartą girdėjau bankų finansų analitikus teigiant, kad keliais procentais didinami akcizai tabakui ir alkoholiui gali padidinti infliaciją ir taip sutrukdyti įsivesti vienų išsvajotą, kitų nekenčiamą eurą. Jau seniai bandau išsiaiškinti kokios šalyje yra galimybės išbraukti tabaką ir alkoholį iš vartotojų kainų indekso skaičiavimo. Iki šiol man niekas negali duoti atsakymo į mano klausimus. Visi vynioja kažką nesuprantamo ir negali normaliai paaiškinti. Gal kas nors iš ekonomistų galėtų man aiškiai atsakyti kas ir kokį sprendimą turi priimti, kad šios prekės būtų išbrauktos iš to indekso skaičiavimo, nes šalis yra įsipareigojusi didinti tabako akcizus. Taip savotiškai pasmerkdama save savanoriškai infliacijos didinimui.
Čia yra Pasaulio sveikatos organizacijos šaltinis, kuriame galima rasti labai daug su tuo susijusios informacijos, bet esmė manau yra šiose eilutėse:
„Given the many uses of consumer price indices and the potential inflationary impact of tobacco tax increases, some governments have developed alternatives that exclude tobacco (and sometimes other goods) for some uses. For example, since 1992, France has excluded tobacco products from the price index used for adjusting minimum wages. Given its utility for indexing various payments, some governments exclude prices for a variety of products they consider unnecessary or inappropriate, including those for alcoholic beverages, gambling, and tobacco. For example, since 1991, luxembourg has excluded tobacco products, hard liquor, and ‘certain services closely linked to sliding wage scales’ from its consumer price index. To date, however, while many countries do report consumer price indices that exclude tobacco products, their most widely used indices – including those used for indexation of wages, pension payments, and other outlays – continue to include tobacco products. To the extent that concerns about their impact on inflation are a barrier to tobacco tax increases, excluding tobacco products from the basket of goods used in developing key price indices would greatly reduce these concerns. In addition, some have observed that the inclusion of tobacco products in key price indices results in a distorted measure of price for many consumers, particularly in countries where a small and declining minority of the population use these products. Likewise, given that the weights used to compute price indices in many countries change infrequently, the inflationary impact of tobacco product tax increases will be overstated as consumption of these products falls in response to tax increases. Finally, some have suggested that excluding tobacco products from price indices would increase the public health impact of tobacco tax increases by providing less of a cushion for users whose wages or benefit payments are indexed (Alchin, 1995).“

Didžiausia mokesčių mokėtojas Lietuvoje – Valstybinė mokesčių inspekcija

Tikriausiai perskaitę mano žinutės pavadinimą daugelis galvodami apie mane pasukiojote rodomąjį pirštą prie smilkinio. Tačiau neskubėkite. Pažiūrėkime į skaičius ir kaip jie atsirado. Pirmiausia tai man jau iki skausmo nusibodo klausytis tų nuolat skelbiamų pasakų žiniasklaidoje. Paskutinėse žinutėse, kuriose pateikiami didžiausi pastarojo pusmečio mokesčių mokėtojai ir vėl aukštinamos įmonės, kurios su didžiausiais mokesčiais neturi nieko bendro, arba turi tiek pat bendro, kaip ir Valstybinė mokesčių inspekcija. Pagal skaičiavimo logiką sąrašo viršuje ir apskritai vieninteliu didžiausiu mokėtoju turėtų būti pripažinta VMI, nes būtent iš jos sąskaitos į biudžetą suplaukia tie milijonai ir milijardai.
                           Nesutinkate? Tai tuomet pasakykite, kokiu būdu didžiausiais mokesčių mokėtojais įvardinami „Orlen Lietuva“ arba UAB „ Philip Morris Baltic“? Ką bendro su jų sumokamais mokesčiais turi skelbiami skaičiai, kurie iš esmės rodo kiek buvo sumokėta akcizo, o tai mielieji yra visai ne tų įmonių, o galutinių vartotojų mokami mokesčiai.
                           Tos įmonės tik techniškai perveda akcizą į VMI sąskaitą, nes taip yra lengviau administruoti šį mokestį, nei paskui jį rankioti iš visų smulkių pardavėjų. Tačiau šis mokestis yra įskaičiuotas į produkto galutinę kainą ir ją sumoka pirkėjas.
                           Taigi, pagal tą surinkimo ir techninio administravimo logiką, didžiausias mokesčių mokėtojas be abejonės yra VMI. Nesutinkate? Gerai, tuomet pažiūrėkim, ką ir kaip sumoka tokie veikėjai kaip „Philip Morris Baltic“ ir gal jums pasidarys truputį aiškiau. Ši įmonė šiemet skelbiama trečiąja pagal dydį mokesčių mokėtoja, tuo tarpu pernai ji buvo antroji pagal dydį, kaip skelbiama per metus sumokėjusi apie 526 milijonus litų mokesčių. O dabar pažiūrim ką turim. Iš tų mano įvardintų pinigų 111 milijonų litų sudarė pridėtinės vertės mokestis, 2,8 milijono litų – gyventojų pajamų mokestis, 412 milijono litų tabako akcizas, 3,5 milijono litų pelno mokesčio ir 36 tūkstančiai litų sumokėti į garantinį fondą. Dar jei pažiūrėtumėm į „Philip Morris Lietuva“ mokesčių struktūrą, pamatytumėm labai panašų vaizdelį: PVM 16.220, GPM 4.210.783, akcizai 814.484, pelno mokestis 2.055.580, nekilnojamo turto mokestis 127.923. Beja ši įmonė sugeba susigražinti 2.692.000 litų PVM.
                           O dabar dar tiksliau apie Philip Morris Baltic. Tie sumokami šimtai milijonų PVM ir akcizų yra sumokami gyventojų, arba pirkėjų. Gyventojų pajamų mokestis iš esmės taip pat yra mokamas pačių darbuotojų. Tas pats yra ir su „Orlen Lietuva“. Kaip labai gražiai pasakė vienas iš bankų analitikų „Ši įmonė didmeninėje rinkoje parduoda didžiąją dalį Lietuvoje suvartojamo kuro, todėl ir sumoka absoliučiai didžiąją akcizų dalį. Jei nebūtų jos, jei Lietuvoje nebūtų gaminamas benzinas ir dyzelinas, kuras būtų importuojamas ir akcizus sumokėtų kitos kuro rinkoje veikiančios įmonės, kai kurios tą ir dabar daro“, – aiškina p. Mačiulis (http://vz.lt/article/2012/4/23/ka-rodo-500-didziausiu-mokesciu-moketoju#ixzz2aQrKa2i9).
                           Tuomet jei tie šimtai milijonų litų sumokami pirkėjų, tai ką sumoka Philip Morris Baltic? Iš viso to išeitų, kad ši įmonė sumoka viso labo 3,5 milijonus pelno mokesčio ir 36 tūkstančius litų į garantinį fondą. Ar jums ne keista, kad besigirianti jog savo produkcija aprūpina visas Baltijos šalis Philip Morris Baltic Lietuvos biudžetui sumoka niekingus 3,5 milijonus litų pelno mokesčio? Jei pridėsite ir Philip Morris Lietuva, turėsite apie 6 milijonus litų pelno mokesčio. Ir tai nusipelno didžiausio mokesčių mokėtojo titulo? Gerai pažiūrėjus gal kokia lentpjūvė regione sumoka daugiau realių mokesčių nei toks tabako gigantas. Dar daugiau. Jei dviejų tabako įmonių pelno mokestis sudaro 6 mln litų, tai pelnas siekia tik apie 40 milijonų litų. Vadinasi 34 milijonai litų išvežami iš Lietuvos tikriesiems šių įmonių savininkams amerikiečiams.  Tai kas iš visos tos aritmetikos. Šios dvi įmonės sumoka apie 6 mln litų į biudžetą, 34 milijonus išsiveža lauk iš šalies ir mus palieka tvarkytis su visais vėžiais, infarktais, rūkančiais vaikais, gaisrais ir t.t. Ir čia mums tas labai apsimoka? Ir šitokias įmones reikia skelbti didžiausiais mokesčių mokėtojais?