Ieškoti šiame dienoraštyje

2010 m. vasario 25 d., ketvirtadienis

Lietuvos alkoholinių gėrimų federacija (LAGGF) rekomenduoja peržiūrėti cukrinio diabeto gydymo rekomendacijas Lietuvoje

„Remdamiesi Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis dėl cukrinio diabeto gydymo, LAGGF rekomenduoja ilgalaikiam I tipo cukrinio diabeto gydymui naudoti ne žmogaus insulino analogus, bet iš kiaulių kasos išgautą insuliną“, - žiniasklaidai tvirtino LAGGF prezidentas Alfonsas Pagirinskas. „Savo ruožtu Alaus propaguotojų asociacijos vadovas žurnalistams patvirtino, kad jų asociacija kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministrą su prašymu, kad į inkstų akmenligės gydymo metodiką būtų įtrauktas gydymas karštu alumi. Be to, įvertindami dar Hipokrato laikais sukauptą ligų gydymo praktiką, ekonominio sunkmečio sąlygomis siūlytumėm apsvarstyti galimybę anestezijai naudoti alkoholį. Tai ne tik sumažintų sveikatos sistemos kaštus, bet ir prisidėtų prie smulkiųjų aludarių bei Lietuvos ūkininkų verslo skatinimo.“, - teigė alaus propaguotojų asociacijos vadovas Vincas Buteliukas.

Keista?... Skaitykite toliau.

„Lietuvos gydytojų susivienijimas kreipėsi į Premjerą su prašymu, kad alaus gamybai Lietuvoje būtų leista naudoti genetiškai modifikuotus salyklinius miežius, bei pareikalavo Ūkio ministro, kad būtų paspartintos derybos su NVS šalimis, dėl mažesnio importo mokesčio alkoholiniams gėrimams į minėtas šalis iš Lietuvos“.

Sakysit kliedesiai? Gali būti, tik neskubėti juoktis. Turbūt jau supratot, kad visi išvardinti faktai yra išgalvoti. Neegzistuoja išvardintos organizacijos (išskyrus Pasaulio sveikatos organizaciją), išgalvoti ir jų vadovai. Tačiau neskubėkit juoktis ar piktintis, nes Lietuva unikalus kraštas. Matyt tik pas mus gali būti legaliai registruota (čia visiškai ne juokas) Naminės degtinės gamintojų asociacija (http://www.registrucentras.lt/jar/p/index.php?pav=Namin%EBs+degtin%EBs+gamintoj%F8+asociacija&kod=&sav=&sta=&for=&p=1), tik pas mus buvęs aludarių asociacijos prezidentas A. Vidžys prezidentūroje vykusios konferencijos apie alkoholio vartojimo problemas metu, atsistojęs šalia kardinolo A.J. Bačkio pradeda dėstyti savas, Biblijoje minimo alkoholio vartojimo, interpretacijas, kol neapsikentęs kardinolas jį nutraukia ir paprašo neiškraipyti faktų. Tik pas mus tas pats Laisvosios rinkos instituto ekspertas išmano visas sritis (teisę, ekonomiką, sveikatos, socialinę apsaugą, transportą ir t.t.). Ar neprimena mano įžangą rusų komedijinio serialo „Naša Raša“ įžangos. Tik ten komedija, o pas mus viskas vyksta realybėje. Turbūt niekas nesuprastų, jei gydytojai pradėtų aiškinti apie tai, kaip geriausia būtų tiesti elektros jungtį tarp Lietuvos iš Švedijos. Bet niekam nekelia nuostabos, kai alkoholio gamintojai komentuoja Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas.

Vasario 22 dieną internetinis portalas „balsas.lt“ išspausdino straipsnį, kurį pavadino „PSO rekomendacijos tautos blaivintojų neįtikino“ (http://www.balsas.lt/naujiena/376015/pso-rekomendacijos-tautos-blaivintoju-neitikina ). Viskas būtų neblogai, tik tame straipsnyje Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas „analizuoja ir interpretuoja“ Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacijos (AGPĮA) prezidentas Laurynas Vilimas. Kadangi į straipsnio rengėjų klausimus teko raštu atsakyti ir man, manau, kad galiu kiek plačiau pakomentuoti publikaciją. Pirmiausia tenka apgailestauti, kad ne visi mano komentarai pateko į straipsnį, todėl čia juos galite rasti visus. Pirmiausia pateikiu žurnalistų man atsiųstą medžiagą, kurią turėjau pakomentuoti:

„Lietuvoje alkoholizmo prevencija vyksta viena kryptimi: smarkiai didinami alkoholio akcizai ir branginami gėrimai. Atrodo, kad tai vienintelis alkoholio kontrolės programos prioritetas. Tuo metu Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja neskubėti didinti mokesčių alkoholiui prieš tai neužkirtus kelio nelegaliai alkoholio prekybai. Tokiu atveju dideli mokesčiai legaliam alkoholiui atsisuka prieš pačią valstybę ir jos piliečius.

Lietuva perlenkė lazdą

Klausimas, kaip įpratinti žmones alkoholiniais gėrimais mėgautis atsakingai, aktualus visame pasaulyje. Naujausioje savo ataskaitoje „Alkoholio žalos ir vartojimo mažinimo strategijos: pasaulinės strategijos apmatai“ (angl. Strategies to reduce the harmful use of alcohol: draft global strategy) PSO valdyba pažymi, kad imantis alkoholio vartojimo kontrolės būtina neperlenkti lazdos ir gerai pasverti įvairių pusių argumentus.

Viena vertus, neatsakingas ir nevaržomas alkoholinių gėrimų vartojamas gali atnešti didelę žalą visuomenei. Tačiau PSO valdyba pabrėžia, kad dėl griežtų ir nepamatuotų draudimų bei kitų ribojimų, kenčia ne tik viena ekonomikos šakų ir joje dirbantys žmonės, bet ir sudaromos prielaidos plėstis šešėlinei alkoholio rinkai.

Užtenka žvilgtelėti į keletą skaičių ir suprasti, kad Lietuvoje kai kurios alkoholio kontrolės priemonės pažengusios per toli. „Šiuo metu Lietuvoje taikomas alkoholio akcizo tarifas daugiau kaip du kartus viršija minimalius ES reikalavimus“, – sakė Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacijos (AGPĮA) prezidentas Laurynas Vilimas.

Nenuostabu, kad vos per dvejus metus legalūs alkoholio pardavimai šalyje sumažėjo 38 proc. O šįmet, pablogėjus ekonominei situacijai, smarkiai išaugo nelegalaus alkoholio mastai – Lietuvos muitinėje sulaikyto alkoholio kiekiai per metus padidėjo beveik 8 kartus, iš nelegalios apyvartos išimto alkoholio kiekiai – 3 kartus.

Mokesčiai didesni, pajamos mažesnės

Kai kurie politikai argumentuoja, kad didesni mokesčiai ir brangesnis alkoholis yra gana efektyvi alkoholio kontrolės politikos priemonė. Vis dėlto PSO pabrėžia, kad ši priemonė pasiteisina ne visada. Susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, ji gali tapti net žalinga valstybei ir visuomenei.

Dideli alkoholio akcizo tarifai veiksmingi iki tam tikros ribos ir tik tada, jei nėra kitų būdų įsigyti gerokai pigesnio alkoholio. Be to, kaip nurodoma tarptautinės organizacijos ataskaitoje, svarbu ir tai, kad gretimose valstybėse alkoholis nebūtų apmokestinamas gerokai mažesniais mokesčiais, kas dar labiau skatintų alkoholio kontrabandą.

„Šiuo aspektu Lietuva yra itin nepalankioje padėtyje. Pavyzdžiui, Lietuvoje akcizo dydis pusės litro 40 proc. stiprumo alkoholio gėrimui sudaro 8,83 lito, o pats degtinės butelis kainuoja 18,79 lito, Rusijoje šie skaičiai gerokai mažesni – atitinkamai 2,88 lito ir 7 litai, Baltarusijoje – atitinkamai 3,05 lito ir 6 litai. Dėl zloto kurso stipraus alkoholio kaina mažesnė ir Lenkijoje“, – reziumuoja L.Vilimas ir priduria, kad kokią valstybę kaimynę bepasirinkti, joje alkoholis greičiausiai bus gerokai pigesnis.

Daugiau naudos ar žalos?

Minėtoji PSO atkreipia dėmesį, kad staigus alkoholio prieinamumo ribojimas ir jo kainos padidinimas ypač gali turėti neigiamų padarinių tose šalyse, kuriose žmonių perkamoji galia yra žemo arba vidutinio lygio. Vietoje smarkiai pabrangusio legalaus alkoholio, jie verčiau renkasi nelegalius gėrimus ir skatina šešėlinės rinkos augimą bei dar labiau rizikuoja savo sveikata, mat kontroliuoti nelegalaus alkoholio kokybės nėra galimybių. Kaip pastebi medicinos ekspertai, nelegalus alkoholis savo sudėtyje dažnai turi neleistinų nuodingų medžiagų ir kelia didesnę grėsmę jį vartojančio žmogaus sveikatai.

„Nelegalaus alkoholio vartojimo pasekmes žmogaus sveikatai ir gyvybei jau spėjome pastebėti. Domėjausi susidariusią situaciją, siunčiau užklausimus teismo medicinos ekspertams bei toksikologams. Remiantis gautais duomenimis, galiu teigti, kad pastebimas ryškus padidėjimas mirtinų apsinuodijimų alkoholio pakaitalais, išaugęs neblaivių savižudžių skaičius, apsinuodijimų skyriai yra perpildyti“, - sakė Seimo sveikatos komiteto narė, darbietė Dangutė Mikutienė.

Be to, tai, kad gyventojai legalius alkoholinius gėrimus vis dažniau iškeičia į kontrabandinį ar naminės gamybos alkoholį, kenkia visai šalies ekonomikai. Nors alkoholio vartojimas iš esmės nemažėja, akcizų mokesčių surenkama mažiau, sunkumų patiria viena ekonomikos šakų ir joje dirbantys žmonės.

„Nuo 2009-ųjų pradžios gerokai padidinus etilo alkoholio akcizų tarifus, Lietuvoje akcizų mokesčių surinkimas per 11 metų mėnesių, palyginti su tuo pačiu 2008-ųjų laikotarpiu, sumažėjo 118 mln. litų. Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis, iš visų akcizinių prekių tik etilo alkoholio akcizo surinkimas taip ženkliai kritęs. Taip pat nėra logikos ir tame, kad 700 mln. Litų akcizo 2008 m. sumokėjusi pramonė atsidūrusi prie išlikimo ribos“, - teigia L. Vilimas.

Svarbu paminėti ir tai, kad nors nelegalus alkoholis kelia didesnę grėsmę jį vartojančių žmonių sveikatai, už jų gydymą ateityje tenka mokėti sąžiningiems mokesčių mokėtojams, taip pat ir tiems, kurie perka brangesnius, bet legalius alkoholinius gėrimus.

„Taip yra todėl, kad visų mokesčių mokėtojų pinigai, patenkantys į biudžetą, vėliau nukreipiami įvairioms sritims, tarp jų – ir sveikatos priežiūrai finansuoti. Tačiau visi šešėlinėje rinkoje cirkuliuojantys pinigai lieka nelegalia alkoholio prekyba užsiimantiems žmonėms arba pildo gretimų valstybių biudžetus“, - teigia D. Mikutienė.

Kovos priemonės pagal PSO

Lietuvoje nepelnytai nuvertinamos kitos kovos su žalingu alkoholio vartojimu priemonės. Ypatingai ekonomikos sunkmečio metu, kai valdžia kitoms verslo sritims siekia sudaryti kuo mažiau kliūčių, alkoholio gamintojai susiduria su itin griežtais ribojimais. „Itin uoliai legalius alkoholio pardavimus pasirengę mažinti valdininkai, atrodo, visai nesirūpina kova su šešėline alkoholio rinka, kuri iš tiesų daro daug žalos tiek žmonėms, tiek pačiai valstybei“, – aiškina L.Vilimas.

Kaip pastebi PSO, daugelyje šalių, kuriose paplitusi nelegali prekyba alkoholiu, mokesčių surinkimas iš legalaus alkoholio pardavimų tampa itin problemiškas. Tokiu atveju akcizų alkoholiui didinimas turi būti paremtas efektyviomis priemonėmis, padedančiomis kontroliuoti šešėlinę alkoholio rinką. Minėtoji organizacija pateikia kelias rekomendacijas, kaip mažinti žalingo alkoholio vartojimo mastus.
Pirmiausia, šalyje turi būti ne tik nustatytas tinkamas alkoholinių gėrimų apmokestinimas, bet ir užtikrinta, kad tie mokesčiai būtų tinkamai surenkami. Norint surinkti mokesčius, būtina aktyviau kovoti prieš nelegalius alkoholio pardavimus ir nelegalią jo gamybą.

Be to, pagal PSO, alkoholio akcizų tarifai turi būti reguliariai peržiūrimi atsižvelgiant į infliacijos lygį, vidutines šalies gyventojų pajamas ir bendrą šalies ūkio situaciją. Akcizų didinimas neatsižvelgiant į šiuos veiksnius, kaip jau buvo minėta, gali turėti daugiau neigiamų nei teigiamų pasekmių.

Daugiau dėmesio švietimui

Nevertėtų iš anksto nurašyti ir visuomenės švietimo apie alkoholio vartojimo žalą poveikio, kuriam PSO ataskaitoje teikiama didelė reikšmė. „Nors švietimo programų poveikis pastebimas ne iš karto, jis galėtų duoti kur kas geresnių rezultatų. Žalingas alkoholio vartojimas mažėtų nepriklausomai nuo jo kainų, mažėtų ir nelegalių alkoholinių gėrimų vartojimas, be to, šiai rinkai kontroliuoti reikėtų mažiau pastangų“, – apie ilgalaikį visuomenės švietimo poveikį kalba L.Vilimas

Už blaivybę kovojantys Seimo nariai ir kiti visuomenės veikėjai argumentuoja, kad tai nėra efektyvi priemonė. Aišku, akcizų tarifų padidinimą įgyvendinti paprasčiausia, o efektas gaunamas nedelsiant. Tačiau nors gerokai pabrangusių alkoholinių gėrimų pardavimai sumažėja, tai nebūtinai reiškia, kad mažėja ir jo vartojimas. „

O štai toks buvo mano atsakymas, kurio esminiai momentai taip ir nebuvo paminėti:

Pirmiausia keista, kad alkoholio gamintojai tas ataskaitas komentuoja selektyviai. Neabejoju, kad kiti skyriai jiems nepasirodytų labai protingi ir tinkami (pvz. kalbantys apie reklamą, kitas, ne akcizines, prieinamumo ribojimo priemones). Teisingumo dėlei manau galėtumėt paklausti PSO ekspertų, o ne L. Vilimo komentarų. Tarp kitko po to kai koalicija raštu kreipėsi į specialiąsias tarnybas dėl nuolatinio gamintojų vykdomo Seimo narių ir kitų valstybės pareigūnų klaidinimo, L.Vilimo pateikiama informacija kiek arčiau priartėjo prie realybės. Juk dar prieš kelis mėnesių spauda (ir Seimo narių aiškinamieji raštai) buvo pilni gamintojų teiginių, kad stiprių gėrimų pardavimai per du metus sumažėjo 55 proc. Dabar pateikiami skaičiai jau sumažėjo.

Kalbant apie tai, koks turėtų būti akcizas manau niekada nebus sutarimo. Alkoholis turi kainuoti tiek, kad taptų prabangos ir reto naudojimo preke. Kai kalbam apie akcizus svarbu ne tik jų dydis, bet ir tai kokia yra galutinė gėrimų kaina. O dar tiksliau kai skaičiuojama kiek alkoholio gyventojas gali įsigyti už savo disponuojamas pajamas. Nenoriu lyginti Lietuvos su kitomis Europos šalimis, nes Europa yra blogas pavyzdys. Europa yra labiausia geriantis regionas pasaulyje, o Lietuva yra tarp lyderių Europoje. Jei jau pateikiami palyginimai su Rusija, tai puikiai žinote, kokia ten situacija dėl alkoholio vartojimo. Rusijoje daugiau kaip 65 proc. vyrų nesulaukia pensijinio amžiaus, nes išmiršta nuo alkoholio sukeltų ligų. Taigi ir Rusija mums ne rodiklis, kokios turi būti kainos. Nors Rusija pastaruoju metu taip pat ženkliai pabrangino alkoholį.

Jei paklaustumėt L.Vilimo koks būtent akcizas jiems būtų geriausias, neabejoju, kad atsakymas būtų 0. Teigiama, kad Lietuvoje akcizai buvo didinami per greitai. O kuo remiantis taip teigiama? Nuo 1998 metų. Kai buvo priimta Valstybės alkoholio kontrolės programa, buvo numatyta, kad akcizas turi didėti ne mažiau nei didėja gyventojų pajamos ir infliacija. O kas vyko pastarąjį dešimtmetį? 1999 metais akcizas stipriems gėrimams sumažinamas apie 40 proc. 2004 metais įstojus į ES panaikinami importo mokesčiai iš ES šalių, atpinga brangūs iš ES šalių įvežami gėrimai. Šiuo adresu galite rasti informaciją kiek tai kainavo Lietuvai: http://medicina.kmu.lt/0912/0912-09l.pdf. Taigi tuo laikotarpiu ne tik mažėjo akcizai, bet greta to sparčiai augo gyventojų pajamos, vadinasi santykinė alkoholio kaina nuolat mažėjo. Tą jums patvirtins tiek Finansų, tiek Ūkio ministerijos, tiek Statistikos departamentas.

Dabar akcizas padidėjo, bet jis dar labai toli nuo siekiamybės, nes alkoholis vis dar išlieka labai prieinama preke. Pateiksiu savo nuolat kartojamą pavyzdį su sovietmečiu, kuomet vidutinei darbininko algai esant 70 rublių, degtinės butelis (0,5 litro) kainavo apie 3 rublius. Vadinasi už visą algą buvo galima nupirkti 25 puslitrius. 2007 metais (į kuriuos akcizų lygiu siūlo grįžti degtinės gamintojai) vidutinis atlyginimas buvo skelbiamas jei teisingai pamenu apie 2500 Lt (imkim realesnį 1500). Degtinės butelis (0,5 litro) kainavo 13 litų. Vadinasi už atlyginimą buvo galima nupirkti daugiau nei 100 puslitrių. Net jei imti minimalią 600 Lt algą, ir tuomet išeitų 46 buteliai. Tai apie kokį brangumą mes kalbam? Ar degtinė turėtų kainuoti tiek, kad ją įpirktų kiekvienas „bombas“ ir siekdami, kad neapsinuodytų nė vienas benamis mes pragirdytumėm apie 30 procentų populiacijos?

Jei, kaip teigiama, būtų išaugęs nelegalių ar surogatinių gėrimų vartojimas, statistikoje stebėtumėm apsinuodijimų skaičiaus didėjimą. Tačiau žemiau pateikti duomenys rodo, kad mažėja tiek apsinuodijimų alkoholiu bei jo surogatais, teik alkoholinių psichozių. O tai reiškia, tik vieną - mažėja bendras alkoholio suvartojimas.

Asmenų, kuriems ambulatorinėse ar stacionarinėse sveikatos priežiūros įstaigose bent vieną kartą užregistruota diagnozė, susijusi su ūminiu alkoholio poveikiu, skaičius 2005-2009* m.

(Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenys naudojant Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos SVEIDRA duomenų bazę)


2005

2006

2007

2008

2009

Alkoholio toksinis poveikis

(T51-T51.9)

Abs. sk.

2656

2834

2749

2434

1907

100000-ių gyv.

77,8

83,5

81,4

72,5

56,9

Alkoholinės psichozės

(F10.4-F10.7)

Abs. sk.

3318

3787

4330

3822

3128

100000-ių gyv.

97,2

111,6

128,3

113,8

93,4

Dėl Seimo narės D.Mikutienės pasisakymų, tai aš labai abejoju jos kompetencija alkoholio kontrolės srityje, nes, jei neklystu, ji buvo viena iš iniciatorių įteisinant alkoholio prekybą degalinėse. O jos teiginiai apie užpildytus toksikologinius skyrius yra, švelniai tariant, neatitinkantys realybės. Kalbėjausi su ponia D.Mikutiene, kai viešumoje pasirodė informacija apie tai, kad legalaus alkoholio prieinamumo sumažinimas padidino intoksikacijų skaičių. Pasidomėjau iš kur tokia informacija ir, kaip šaltinis buvo nurodytas dr. R.Purvaneckas. Savo pokalbį su juo aprašiau savo internetiniame dienoraštyje http://blaivus.blogspot.com/2009/11/ar-tikrai-nemazeja-alkoholio-vartojimo.html . Taip pat buvau nuvykęs į Teismo medicinos institutą ir kalbėjau su ten dirbančiais ekspertais. Iš jų sužinojau, kad mokslinė duomenų analizė nėra atlikta, todėl negalima pasakyti kokių apsinuodijimų daugėja ir kaip keičiasi situacija. Kokios grupės nukentėjo (jei nukentėjo iš viso) labiausiai. Taigi kol kas teiginiai apie apsinuodijimų didėjimą tėra manipuliacijos, prieštaraujančios turimai faktinei informacijai.

Dėl biudžeto pildymo iš alkoholio prekybos tai turiu nuvilti, nes kuo daugiau išgeriama ir surenkama, tuo daugiau išleidžiama ir pajamos yra 5 kartus mažesnės už išlaidas: http://ec.europa.eu/health-eu/news_alcoholineurope_en.htm . Daugiau nuorodų į tyrimų šaltinius galite rasti : http://blaivus.blogspot.com/2009/11/kur-rasti-neisgalvotos-informacijos.html

Dėl kontrabandos vėlgi labai įdomūs pasvarstymai. Teigiama, kad sulaikyto alkoholio kiekiai išaugo 8 kartus. O kiek kartų išaugo sulaikyto kokaino kiekis, kai Klaipėdoje buvo sulaikyti 500 kg šios medžiagos? Turbūt šimtus kartų per vienus metus. Ir kokia interpretacija? Lietuviai masiškai pradėjo uostyti kokainą? Turbūt ne. Kam buvo skirtas per Lietuvos sieną gabentas alkoholis? Jei ten iš viso buvo alkoholis. Neretai sulaikomi skysčiai turintys alkoholio (pvz. langų plovimo skystis). Bet nenustačius nusikaltimo ir neįrodžius, kad buvo gabenamas nelegaliai, jis gražinamas. Muitinės departamentas ir policija nepateikia skaičių kiek nuosprendžių yra įsiteisėję, t,y. kiek realiai buvo įrodytą, kad tai buvo gabenama su tikslu gaminti alkoholinius gėrimus. Juk kartais langų skystis tėra tiesiog langų skystis. O kalbant apie jo vežiojimą į Lietuvą, juk patys alkoholio gamintojai išsikovojo, kad būtų panaikintas apyvartos mokestis tokioms prekėms, o dabar rėkia, kad jis keliauja į Lietuvą. Tai kad daugiau sulaikoma, juk gali reikšti ir tai, kad pasienio tarnybos tiesiog pradėjo dirbti savo darbą. Juk prisijungdami prie Šengeno erdvės labai sustiprinom sienų kontrolę.

Be to jei kalbam apie nelegalią prekybą, tai be vežimo per sieną egzistuoja ir kita, nemažiau svarbi grandis - galutiniai realizuoto jai arba kitaip vadinami "taškai", apie kurių "šlovingą" istoriją tai šauniai pasakoja dabartinis Šveitimo ir mokslo ministras: http://www.zebra.lt/lt/aktualijos/lietuvoje/g-steponavicius-studentiskas-sventes-svesdavo-su-20-litru-alaus-kanistra-2010-02-12.html . Taigi, apie taškų egzistavimą žino paštininkė, klebonas, mokyklos direktorius, kiekviena kaimo moterėlė ir dauguma vaikų, bet apie juos nieko nėra girdėjusi policiją. Tai kuo čia dėta kaina?

Jau ne vieną kartą įvairiose diskusijose siūlėm priemones, kovai su nelegalia prekyba, bet jos niekam neįdomios. Kas draudžia tiems patiems gamintojams, užuot taškius pinigus nesąmonių spausdinimui užsakomuosiuose straipsniuose, duoti premijas policininkams už kiekvieną uždarytą tašką?

Taigi manau, kad Lietuva pagaliau elgiasi taip, kaip numatė 1995 metais priimdama Alkoholio kontrolės įstatymą ir 1998 metais patvirtindama Lietuvos sveikatos programą. Įvestų apribojimų rezultatai akivaizdūs ir jų niekas nenuginčys. Tai yra išsaugotos gyvybės. Ilgiau ir sveikiau gyvenantys žmonės. Kad tai siutina alkoholio gamintojus - nieko naujo. PSO neneigia alkoholio vartojimo reguliavimo efektyvumo kainos pagalba. Atvirkščiai, šią priemonę laiko viena efektyviausių. Teiginiai, kad tą reikia daryti protingai ir pamatuotai yra teisingi. Tačiau protingumą PSO ir alkoholio gamintojai supranta, švelniai tariant, labai skirtingai. Tam šalyse ir yra ekspertai ir specialistai, kurie vietoje įvertina situaciją ir pasveria žalos ir naudos santykį. Lietuvos atveju nauda yra akivaizdžiai didesnė už kol kas tik fantazuojamą žalą. Taigi reziumuojant noriu pasakyti, kad su PSO visiškai sutinku ir manau, kad Lietuva elgiasi labai teisingai ir pamatuotai, nes nepadidino alkoholio kainos iš karto penkis ar dešimt kartų. O L.Vilimui yra mokami pinigai už tai, kad jis prisigalvotų visokias nesąmones ir iškraipytų net ir PSO pateikiamą informaciją.