Ieškoti šiame dienoraštyje

2007 m. liepos 31 d., antradienis

Alkoholio gamybos „chimera“ ieško naujų gyvybės formų


Kaip ir buvo galima tikėtis, alkoholio gamybos bendrovių gąsdinimai sumažinti paramą sportui ir kitoms sritims bliūkšta kaip muilo burbulas. Pasigirdus diskusijoms apie darbo grupės rengiamas Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kuriose minimas ir visiškas alkoholinių gėrimų reklamos draudimas, alkoholio gamintojai suskato ieškoti visų įmanomų būdų įtvirtinti savo prekinius ženklus rinkoje, taip, kad net įsigaliojus tokiam draudimui jų nebūtų įmanoma sunaikinti.
Reikia pripažinti, kad alkoholio gamintojai moka puikiai išnaudoti atsirandančias galimybes. Apie vieną iš aludarių iniciatyvų Nacionalinę tabako ir alkoholio kontrolės koaliciją informavo vienas iš Kauno miesto tarybos narių. Jis informavo apie „Švyturio“ alaus daryklos iniciatyvą paremti Kauno sporto arenos statybą, su sąlyga, kad arena bus pavadinta būtent šios daryklos vardu. Ir vėl tas stebėtinas alkoholio gamintojų „altruizmas ir atsidavimas sportui“. Tačiau koks tikrasis šio siūlymo motyvas? Nepaisant jau daugiau nei dešimt metų egzistuojančių Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų, kad alkoholio reklama negali būti siejama su sportu, alkoholio gamintojai, o aludariai dažniausiai, šią nuostatą ignoruoja. Alkoholio gamybos bendrovių logotipai puikuojasi ant krepšininkų marškinėlių, jais išmargintos krepšinio aikštelių grindys ir pan. Uždraudus alkoholio reklamą tai taptų neįmanoma. Tačiau jei pavyktų visą areną pavadinti alaus gamybos bendrovės vardu, kuris kartu yra reklamuojamas ir kaip produkto (šiuo atveju alaus) prekinis ženklas, anksčiau minėtų reklamos būdų ir nebereikėtų. Juk anonsuojant ir kalbant apie bet kurį, šioje arenoje vyksiantį renginį, būtų minimas ir šios arenos pavadinimas, alkoholio gamybos bendrovės logotipas, kuris sutampa su siūlomu arenos pavadinimu puikuotųsi ant visų bilietų, reklaminių plakatų, internetiniuose portaluose ir t.t. Tai šiuo žingsnio negalima vadinti kitaip, kaip gerai apgalvota investicija į reklamą. Ir laikas tam pasirinktas pats tinkamiausias, kuomet besitęsiančios diskusijos apie Kauno arenos statybą, Kauno miesto valdžią gali provokuoti priimti viliojančius ir skubotus sprendimus. Žinant aludarių sugebėjimą „įtikinti“ žymiausius sporto bei politikos veikėjus savo pasiūlymų „tyrumu“, kyla labai reali grėsmė, kad Kauno miesto valdžia, spaudžiama tų pačių sporto organizacijų vadovų, bei nuolat aludarių remiamų sporto šakų atstovų gali nuspręsti, jog Kaunas turėtų tapti „Švyturio šalimi Nr. 2”. „Švyturio – Utenos alus“ panašią patirtį jau turi Vilniuje, kur viena iš arenų vadinama „Utenos pramogų arena“. Ne vienas turbūt pastebėjo, kad pavadinime žodis „Utenos“ vizualiai identiškai apipavidalintas kaip ir to paties pavadinimo alus. Pastačius tokią areną ir suteikus jai pavadinimą, vėliau atsisakyti pavadinimo būtų praktiškai neįmanoma.
Todėl esame įsitikinę, kad alkoholio gamybos bendrovių pavadinimai neturėtų sutapti su visuomeninės paskirties pastatų pavadinimais, ir tokia reklama yra neleistina. Tikimės, kad Kauno miesto valdžiai užteks sveiko proto nesutikti su aludarių pasiūlymais ir nekompromituoti jau ir taip skandalais apaugusių miesto sporto arenos statybos planų. Miestas neturėtų tapti alkoholio gamybos bendrovių interesų atstovavimo vieta. Kaunas nuo seno garsėjo sveikos gyvensenos projektais, todėl sporto arenos pavadinimas alus vardu būtų akibrokštas visai miesto bendruomenei.

2007 m. liepos 4 d., trečiadienis

Ką galima "nusipirkti" Lietuvoje?


Tenka pripažinti, kad sunku buvo numatyti jog Seimo sprendimas apriboti (ne uždrausti, o būtent apriboti) alkoholinių gėrimų reklamą atvers „Pandoros skrynią“ ir prasidės tikras informacinis karas. Daugeliu atvejų diskusijos yra teigiamas ir pageidautinas dalykas, tačiau to, kas vyksta Lietuvoje, negalima pavadinti diskusija. Alkoholio gamintojai pagaliau atskleidė savo tikrąjį veidą, parodydami, kad tiesa gali būti perkama, kad jų kare tinkamos visos priemonės, kad neegzistuoja absoliučiai jokios moralės normos, kad pirkti iš principo galima viską ir tai tik kainos klausimas. Alkoholio gamintojai akivaizdžiai persistengė, į savo karą įtraukdami žymiausius šalies gydytojus, kuriems deja neužteko sąžinės išlikti ištikimiems Hipokrato priesaikai, paminant pažadą „vengti bet kokio nehumaniško žingsnio, paciento klaidinimo ir korupcijos“ bei pažadą „net ir verčiamiems, nieku gyvu nesutikti, kad medicinos žinios būtų nukreiptos prieš žmoniškumą“. Sunku įsivaizduoti, kokie būtent motyvai privertė šiuos žmones pasielgti būtent taip, bet tai, kad jų poelgis juos sukompromitavo visuomenės akivaizdoje – daugiau nei faktas. Stebint Prezidentui kuriamą spaudimą iš alkoholio gamintojų ir kasdien girdint skleidžiamus melagingus faktus, kad niekur Europoje nėra tokių griežtų alkoholio reklamos apribojimų, natūraliai kyla klausimas, kas galėtų paneigti faktą, kad tokiu būdu, pasinaudodamos visuomenėje kilusia reakcija, tam tikros politinės jėgos nori ir Prezidentą sukompromituoti visuomenės akivaizdoje. Būtina pastebėti, kad didžioji visuomenės dalis jau akivaizdžiai suvokia neigiamą alkoholinių gėrimų reklamos įtaką vaikams. Alkoholio gamintojai ne tik siekia sukompromituoti žymius medicinos, kultūros, sporto veikėjus ar net Prezidentą, bet ir kuria aplinką, kurioje daugeliui sąmoningų Lietuvos gyventojų kyla dar didesnis nusivylimas šalimi, kurioje gyvena ir augina vaikus.
Kodėl niekam neįdomus faktas, kad dauguma alkoholio gamybos bendrovių priklauso užsienio kapitalo įmonėms ir jau seniai nebėra mūsų nacionalinė vertybė, kaip tą dažniausiai bandoma pateikti. Labai įdomi ir bendra alkoholio gamybos bendrovių strategija, kuomet labiausiai nukentėjusiais įvardinami Lietuvos aludariai, ir kaip viena grėsmių įvardinama tikimybė, kad Lietuvoje nelikus alaus reklamos žmonės ims gerti degtinę. Todėl visuomenė turėtų žinoti, kad šitoje melo kampanijoje aktyviai dalyvauja ir stipriųjų gėrimų gamintojai. Manau, kad tokioje situacijoje visuomenė turėtų žinoti daugiau pikantiškų faktų, kurie gal įneš kiek aiškumo į esamą situaciją. Pateiksiu tik keletą pavyzdžių. Kadangi man tenka dalyvauti Seimo komitetų posėdžiuose ir išsakyti nevyriausybinių organizacijų poziciją dėl alkoholinių gėrimų reklamos apribojimo, po vieno iš tokių posėdžių MG Baltic (kuriam priklauso stipriųjų alkoholinių gėrimų bendrovė „Stumbras“) valdybos narys Romanas Raulynaitis (pagal profesiją teisininkas) naudodamas kalėjimo žargoną viešai išvadino mane „gaidžiu“, atvirai provokuodamas konfliktą, kurio taip ir nesulaukė. Toks „kultūringas“ elgesys leidžia manyti, kad alkoholio gamintojams ir importuotojams „tikrai rūpi“ kultūra ir jos rėmimas. Po Seimo sprendimo apriboti alkoholio reklamą tas pats Raulynaitis, sutiktas Seime su neslepiamu sarkazmu pasveikino su „laikina pergale“, aiškiai leisdamas suprasti, kad dirbama toliau, kad įtakoti prezidentą. Jo būta teisaus, alkoholio gamintojai (tiek aludariai tiek degtindariai) nepagailėjo nieko: nei laiko, nei pinigų. Pirmiausia, kad apmokėti dešimtis tūkstančių kainavusius užsakomuosius straipsnius jiems palankioje spaudoje, o vėliau ir pastangų, pelnyti žymių medikų, kultūros ir sporto veikėjų palankumo, taip juos sukompromituojant visuomenės akyse. Alkoholio bendrovių apmokėti kostiumuoti gražuoliai nemirksėdami meluoja televizijose, kad niekur kitur Europoje tokie alkoholio draudimai netaikomi, nutylėdami, kad be kitų, šalių Prancūzijoje ne tik visiškai draudžiama alkoholio reklama televizijoje, bet alkoholio gamintojams draudžiama remti sportą ir kultūrą tam, kad ta parama vėliau nebūtų galima manipuliuoti, naudojant ją kaip įrankį įstatymų leidėjams šantažuoti.
Manau, kad per pastarąsias dienas sąmoningoji visuomenės dalis visiškai įsitikino, kuri spauda gali būti priskirta geltonajai, kurie politikai akivaizdžiai atidirbinėja alkoholio gamintojams už rinkimų metu gautus pinigus ir kas yra tikrieji mūsų visuomenės šviesuoliai, neparduodantys savo idealų ir nestatantys į pavojų būsimų vaikų sveikatos dėl niekam nesuprantamų motyvų. Todėl net jei Prezidentas vetuotų Seimo priimtas Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, klausimas „kas yra kas Lietuvoje“ jau yra atsakytas. O dabar jau visuomenė tikai galės apsispręsti, nes apsisprendimas dėl asmenybių, tai ne apsisprendimas dėl alkoholizmo, čia žmonės tikrai gali keisti savo elgseną atsižvelgdami į esamą informaciją, o jos dabar jau yra daugiau nei reikia.