Ieškoti šiame dienoraštyje

Puslapiai

2012 m. spalio 18 d., ketvirtadienis

Ačiū Kauno rajono savivaldybei

Savo tinklaraštyje rašiau apie tai, kaip alkoholis reklamuojamas vaikams Karmėlavos miestelyje:
http://blaivus.blogspot.se/2012/09/kaip-darzelieciai-tampa-tikrais-vyrais.html

Labai ačiū Kauno rajono savivaldybei, merui Valerijui Makūnui ir ypatingai savivaldybės gydytojui Romualdui Žekui. Taip pat ačiū moksleivių, darželio bei vietos gyventojų bendruomenėms, kurios nepabijojo pasakyti savo nuomonę. Tai yra maža iliustracija, kaip norint galima padaryti viską. Tai taip pat yra gyvas priekaištas nuolatiniams bambekliams, kad vis tiek nieko nepadarysim. Nepadaro tik tie, kurie nieko nedaro.


2012 m. spalio 2 d., antradienis

Paruošiamieji darbai alkoholio akcizų mažinimui


Šiandien viešųjų ryšių bendrovė UAB „Publicum“ išplatino viešųjų ryšių pranešimą, kurį skambiai priskyrė „maisto pramonei ir sveikatai“. Pradžiai, kad suprastumėt prie ko čia Publicum ir maisto pramonė, siūlau susipažinti su kokia maisto pramone ši viešųjų ryšių kontora dirba.

Na o dabar kai jau aišku kas kam ir už ką dirba galima grįžti prie pranešimo esmės, o ji yra paskutinėje pranešimo pastraipoje, kurioje išmaniai manipuliuojant toksikologais norima pasakyti, kad alkoholis turėtų atpigti ir tada žmonės nebegertų pilstuko, naminės degtinės ir odekolono. Na viešieji ryšiai tam ir ryšiai, kad iš šūdo vašką išspaustų. Čekijos atvejis puiki proga. Kaip supratau iš R.Badaro komentaro tai jis turėjo galvoje, kad valstybė turėtų imtis priemonių, kad odekolonas kioske nebekainuotų 2,5 lito, o kainuotų kaip ir kiti kosmetiniai ir pagal paskirtį naudojami skysčiai, t.y. brangiai. Juk  50 ml talpos apie 50 litų kainuojančio odekolono ar kvepalų tikrai nekils noro gerti. Tačiau alkoholio gamintojams rūpi visai ne odekolonai ir tikrai ne apsinuodijusieji surogatais. Pagrindinis alkoholio gamintojų rūpestis matyt per lėtai augantis alkoholinių gėrimų vartojimas, kuris neskuba grįžti į auksinį 2007 metų lygį.
Tiesa tais metais ir apsinuodijusių alkoholiu, ir jo surogatais, ir gydytų nuo alkoholio psichozių, ir mirusių dėl nuo legalaus alkoholio sukeltų ligų skaičius buvo didžiausias, bet publicum juk už tai neatsako.
Na, o dabar prie faktų, kurių akivaizdžiai neturi ir negali pateikti Lietuvos laisvosios rinkos institutas iš lubų nupiešęs skaičius apie nelegalių alkoholinių gėrimų rinką, nes niekas išskyrus juos pačius nežino kas, kaip ir ką skaičiavo. Ilgą laiką iš lubų nelegalų alkoholio kiekį skaičiavęs Statistikos departamentas tos praktikos atsisakė, tai ją dabar perėmė LLRI.
Perfrazuojant LLRI tai jų pagrindinis rūpestis yra asocialūs žmonės (nors iš LLRI rėmėjų sąrašo nepasakytum, kad jie užsiima socialine rūpyba ar socialines paslaugas teikiančių įmonių atstovavimu) (http://www.lrinka.lt/index.php/meniu/tapk_llri_remeju/remejai/5175).
Taigi šį pranešimą reikėtų skaityti taip: kadangi alkoholio gamintojų pelnas neauga taip sparčiai kaip tikėtasi, Lietuvos Seimas turėtų nedelsiant sumažinti akcizą alkoholiui, tokiu būdu jį atpiginant ir padidinant jo prieinamumą valstybės pajamų praradimo sąskaita. Kai dėl išaugusių pardavimų alkoholio gamintojai dalintųsi pelną, valstybė nepaisant mažėjančių pajamų į biudžetą galėtų gydyti tuos tūkstančius nuo legalaus alkoholio vartojimo mirštančių gyventojų. Beja bomžų ir asocialių vartotojų skaičius ne mažėtų, o augtų, nes augant legalių gėrimų prieinamumui, didėtų vartotojų skaičius, o su juo ir prasigėrusiųjų, t.y. odekolono ir pilstuko vartotojų skaičius. Vadinasi rožinė toksikologų svajonė pigiu alkoholiu susimažinti sau darbo apimtis, ištirptų kaip rūkas.
Žinoma nei publicum, nei LLRI nei kitiems veikėjams nėra svarbūs faktai, kad legalaus alkoholio prieinamumas kainos prasme augo iki pat 2009 metų ir santykinė alkoholio kaina ne augo, bet mažėjo. Ji paaugo tik prasidėjus krizei, bet vis tiek nepasiekė net prieš dešimtmetį buvusios ribos.
Teiginiai, kad dėl alkoholio vartojimo Lietuvoje 2011 metais mirė 927 žmonės tėra jokios kritikos neatlaikantis melagingas teiginys, kaip ir dar pernai Statistikos departamento vykdytas nelegalaus alkoholio kiekio skaičiavimas. Šis skaičius rodo tik tuos atvejus, kai alkoholio vartojimo ir mirties ryšio jau nebuvo galima nuslėpti. Tuo tarpu daugybė kitų su alkoholio vartojimu susijusių ligų ir mirčių lieka net nepastebėtos. Minimaliais  įverčiais, maždaug  12,6 proc. bendrojo mirtingumo arba 5760 mirčių,  Lietuvoje 2007 m. buvo susiję su alkoholio vartojimu. Taigi tai ne 927, o keli tūkstančiai, kurių fone tie 308 mirę nuo apsinuodijimo alkoholiu švelniai tariant nublanksta. (http://medicina.kmu.lt/0912/0912-09l.pdf). Negebėjimą matyti legalaus alkoholio vartojimo sukeliamų problemų iliustruoja ir kiti Lietuvos duomenys (http://alcalc.oxfordjournals.org/content/46/5/614.long).

Taigi reziumuojant galima pasakyti, kad alkoholio gamintojau jau investuoja ir ruošia dirvą pasiūlymams mažinti alkoholinių gėrimų akcizus ir tai padidinti gėrimų vartojimą, o kartu ir gamintojų pelną, bei nuo alkoholio vartojimo sukeltų ligų mirštančių Lietuvos gyventojų skaičių.