Ieškoti šiame dienoraštyje

Puslapiai

2012 m. gruodžio 24 d., pirmadienis

Drąsių ir sveikų 2013-ųjų Sveikatingumo metų


Sulaukėm dar vienų švenčių. Kad ir gąsdinti dar viena apokaliptine pasaulio pabaiga viltingai laukiam užgimimo šventės. Nors ir negalėdami to racionaliai paaiškinti kažkur giliai širdyje tikimės, kad šventės bus tas lūžio taškas, nuo kurio keisimės patys, keisis mus supantis pasaulis ir žinoma į gerą. Kaip ir kiekvienais metais pabudę Šv. Kalėdų ar Naujųjų Metų rytą su ilgesiu pagalvojam, kad praėjo dar vieni metai, o lūžis taip ir neįvyko.
Vis laukiam, kol kažkokias stebuklingas permainas pažadės mūsų politikai. Laukiam, kol padidės alga, paskui laukiam, kad padidėtų pensija. Kai nesninga laukiam, kad pradėtų snigti, kai sninga laukiam, kad nustotų... Laukiam... Kai nesulaukiam pykstam ir bandom nuskandinti savo pyktį išleisdami paskutinius pinigus beverčiams pirkiniams ar bandom nuskandinti užgerdami per kalėdinį išpardavimą pigiai nupirktu vynu ar kitu gėrimu, kuris pasak liaudies išminties turėtų padėti užsimiršti. Pagirios būna dar baisesnės, pinigų neatsirado daugiau, nuo taurių gėrimų visai netauriai skyla galva, daiktai nepatenkina bendravimo poreikio...
Greta to kiekvienas esam pastebėję, kad kartais tikrai stebuklingais atrodo visiškai maži dalykai, menkos smulkmenos, kurios sušildo, sugraudina, priverčia nusišypsoti, prisiminti tai prieš užmiegant po sunkios dienos... Dažniausiai tos smulkmenos nieko nekainuoja.
Dažnai švenčių proga linkim vienas kitam sveikatos. Neretai sveikatos kainą suprantam tik jos netekę. Kaip visada teisinamės, kad nebuvo laiko rūpintis sveikata, nes reikėjo nuveikti tūkstančius kitų svarbių darbų, kurie paradoksalu, tačiau nesuteikė nei pasitenkinimo, nei sveikatos, nei nusiraminimo. Dažnai įsivaizduojame, kad sveikai gyvenantys žmonės yra kankiniai, kurie labai kankinasi ankstėliau pakilę darydami mankštą, manom, kad tie žmonės nepatiria gyvenimo džiaugsmo nes nenusigeria, neprisirūko ar neprisiryja. Kai pažiūriu į sveiką gyvenseną savo kasdienybe pavertusius žmones, jų veide nematyti nei skubėjimo, nei pykčio nei juo labiau kankinančio nuobodulio. Vos susidūrę su sunkumais tie žmonės priima tai ne kaip bausmę, o kaip iššūkį ir stimulą tobulėti.
Jei paklausti žmogaus kokios jam asmeniškai reikia valstybės programos, kad pradėti keistis ir daugiau dėmesio skirti sveikatai, artimiesiems, dvasiniams, o ne materialiniams dalykams, dauguma atsako, kad nereikia jokios programos. O paklausti kodėl vis tik neranda laiko išvardintiems dalykams, teigia, kad neturi valios. Tik ko gero, kad valia čia mažiausiai kuo dėta. Visuomet gyvenę taip, kad ne saugojom, o gadinom savo sveikatą mes tiesiog bijom pokyčių. Vargina mintis, kad sveika gyvensena gali tapti kančia ir nuobodybe. Ir taip įdomu stebėti vis tik išdrįsusius... Nė vienas nebenori grįžti atgal ir net jei kartais pritrūksta įgūdžių ir valios išlaikyti sveikos gyvensenos įpročius, pirmai progai pasitaikius ir vėl stengiamasis sugrįžti prie sveiko gyvenimo būdo.
Daugelį gąsdinusi ir neraminusi pasaulio pabaiga taip ir neatėjo, tik ar susimąstom, kad savo gyvensena mes nuolat artinam savo asmeninę pasaulio pabaigą ir tik nuo mūsų priklauso kada ji ateis ir ar iki to būsim spėję pasimėgauti ne kančia, o sveikata, ne daiktais, o dvasinėmis praktikomis ar pilnavertišku bendravimu su savo  artimaisiais.
Noriu palinkėti šiemet tiesiog išdrįsti įveikti bent vieną savo asmeninę baimę. Visai nesvarbu ar tai bus baimė įlįsti ryte į šaltą dušą, ar tai bus baimė pasimelsti nes gali būti pajuoktas, ar tai bus baimė šias šventes sutikti be alkoholio, nes nebus ką veikti ir kaip atsipalaiduoti, ar tai bus baimė išbandyti vegetarišką gyvenimo būdą. Kiekviena įveikta baimė jums suteiks daugiau pasitikėjimo savimi ir jokiais pinigais neįkainojamą dovaną – sveikatą.
Būkit drąsūs ir sveiki ateinančiais 2013 – aisais Sveikatingumo metais. 

2012 m. lapkričio 7 d., trečiadienis

Komentaras. Naujasis tabako reguliavimas – beviltiškai atsiliekame nuo pažangiausių Europos šalių ir nevykdome tarptautinių įsipareigojimų



 Lapkričio 7 dieną internetiniame portale delfi.lt buvo išspausdintas Dr. Linos Darulienės, advokatų kontoros „Tark Grunte Sutkiene” partnerės ir Indrės Burbulytės iš Advokatų kontoros „Tark Grunte Sutkiene” advokato padėjėjos komentaras „Naujasis tabako reguliavimas – lenktynės su Europa“. Straipsnyje deklaruota jog straipsnis yra parengtas advokatų kontoros „Tark Grunte Sutkiene” teisininkų, dirbančių prekių ženklinimo, konkurencijos, ES reguliavimo, ginčų sprendimo srityse bei teikiančių paslaugas Lietuvoje veiklą vykdantiems tabako gamintojams ir platintojams.”( http://verslas.delfi.lt/business/komentaras-naujasis-tabako-reguliavimas-lenktynes-su-europa.d?id=59926451).


Labai logiška, kad toks tabako gamintojų ir platintojų interesus atstovaujančių advokatų parengtas lobistinis straipsnis pasirodo būtent tuomet, kai Seimas turi apspręsti dėl siūlomų LR Tabako kontrolės įstatymo pataisų.

Todėl būdamas Pasaulio sveikatos organizacijos bendradarbiaujančio centro[i], kurio vienas iš sutartinių tikslų yra talkinti Pasaulio sveikatos organizacijai įgyvendinant Tabako kontrolės pagrindų konvenciją, vadovu laikau savo pareiga sureaguoti ir pareikšti savo nuomonę dėl išsakytų teiginių apie tabako kontrolę.

Pirmiausia norėčiau priminti, kad Lietuva, kaip beje ir Europos Sąjunga, 2004 metais yra ratifikavusi Pasaulio sveikatos organizacijos tabako kontrolės pagrindų konvenciją. Teisininkams derėtų žinoti, kad nors šis dokumentas ir nėra tiesioginio teisinio taikymo dokumentas, jame įvardintos priemonės turi būti perkeltos į nacionalinius teisės aktus, ir vis tik šis dokumentas ratifikavusiai šaliai yra privalomas (http://www.who.int/fctc/en/)[ii].  

Konvencijoje labai aiškiai nurodoma koks turėtų būti ratifikavusios šalies ir tabako pramonės santykis. Nors delfi.lt komentare teisininkai išsakė savo nuomonę, kad „Be to, teisinis reguliavimas turi būti suderinamas su jau egzistuojančia teisine sistema, nustatyti proporcingus suvaržymus verslui bei leisti išsaugoti skirtingų interesų pusiausvyrą.“, konvencijos 5.3 straipsnyje teigiama, kad Nustatydamos ir įgyvendindamos savo sveikatos politikos kryptis, susijusias su tabako kontrole, Šalys pagal savo nacionalinę teisę stengiasi apsaugoti jas nuo komercinių ir kitų tabako pramonės interesų.“ Ši nuostata labai aiškiai rodo, kad šalys privalo ne saugoti skirtingų interesų pusiausvyrą, o ginti savo tabako kontrolės politiką nuo tabako pramonės interesų.

Itin neatitinkančiu tikrovės derėtų laikyti šį advokatų teiginį: Be to, tabako gaminių gamintojai ir pardavėjai sumoka į valstybės biudžetą milijardines sumas per akcizo ir pelno mokesčius, kurių pagalba valstybė sprendžia daugybę socialinių ir ekonominių šalies problemų.“. Derėtų žinoti, kad tabako gamintojai realiai patys sumoka tik pelno mokestį ir su darbuotojų darbu susijusius sodros ir kitus mokesčius. Pvz. Philip Morris Baltic, užimanti didžiausią Lietuvos tabako gaminių rinkos dalį,  2011 metais į valstybės biudžetą pervedė apie 340 milijonų litų, o tai yra labai toli nuo minimų milijardų. Visi kiti (tabako akcizai ir PVM) yra sumokami vartotojo, t.y. pirkėjo, nes yra įskaičiuoti į galutinę prekės kainą. Todėl didžiausi biudžeto rėmėjai yra iš esmės ne tabako gamintojai, o Lietuvos gyventojai, tuo tarpu užsienio kapitalo įmonės (o tabako gamintojai visi ir yra ne Lietuvos įmonės) Lietuvai sumoka tik pelno mokestį, tačiau patį pelną išveža iš Lietuvos, tokiu būdu šalis pati turi tvarkytis su sukeliamomis sveikatos pasekmėmis iš kurių uždirba užsienio bendrovės. Todėl advokatų teiginys, kad tabako pramonė prisideda prie valstybės ekonomikos gerovės yra visiškai nepagrįstas.

Patys teiginiai apie tai, kad Lietuva neva siekia užbėgti už akių Europos direktyvoms ir siūlomai tabako kontrolės politikai prasilenkia su tikrove. Lietuva ne tik neskuba aplenkti, tačiau reikšmingai atsilieka nuo daugelio Europos valstybių. 2010 metų Tabako kontrolė skalėje, kurią skaičiuoja žymiausi Europos tabako kontrolės ekspertai, Lietuva iš 30 vertintų šalių buvo 22 vietoje[iii]. Vertinant konkrečiais tabako kontrolės priemones, tokias kaip tabako gaminių žymėjimas ir tabako gaminių akcizų didinimas Lietuva yra tarp labiausiai atsiliekančių Europos šalių, nes derantis su ES dėl tabako akcizo didinimo yra tarp tų šalių, kurios išsireikalauja ilgiausių pereinamųjų laikotarpių akcizo didinimui ir neretai tampa kliuviniu ir kitoms ES valstybėms nes sukelia realią grėsmę sustabdyti šių akcizų didinimą ir kitose ES šalyse. Vertinant tabako gaminių žymėjimą, reikia pastebėti, kad ES dar 2005 metais patvirtino vaizdinių įspėjimų apie žalą sveikatai katalogą[iv], kurį buvo rekomenduojama taikyti šalyse narėse. Taigi Lietuva turėjo net 7 metus šiai rekomendacijai įgyvendinti, tačiau to padaryti nesugebėjo. Todėl teiginiai, kad dabartiniai siūlymai yra užbėgimas už akių visomis prasmėmis prasilenkia su realybe. Be to konvencijos, kurią Lietuva yra ratifikavusi 11.1 straipsnyje teigiama, kad įspėjimai apie žalą sveikatai ant tabako pakuočių turi sudaryti 50 proc. arba daugiau, bet ne mažiau kaip 30 proc. pagrindinio matomo ploto, gali būti paveikslėlio ar piktogramos formos arba juose gali būti paveikslėlių ar piktogramų.“ Taigi Lietuva niekaip nenusižengia tarptautiniams įsipareigojimams teikdama naujus siūlymus tabako kontrolės srityje.

Tabako pramonės samdomų teisininkų rašte teigiama, kad Visuotinai pripažįstama, kad bet kurio reguliavimo pakeitimas turi būti pagrįstas ne teoriniais apsvarstymais, kad „gal bus geriau“, o konkrečiais duomenimis ir įrodymais, kad numatyti suvaržymai tikrai prisidės prie tikslų pasiekimo, o ne virs dar viena papildoma reguliacinė našta verslui.“ Tačiau nepateikiama jokių nuorodų kur toks „visuotinis pripažinimas“ yra įtvirtintas. Dar daugiau, tabako gamintojai šalis nuolat stengiasi įtraukti į ydingą praktiką, kuomet valstybė privalo už mokesčių mokėtųjų pinigus įrodinėti privačių kompanijų keliamą žalą ir tik tuomet gali taikyti ribojančią praktiką. Skirtingai nei teisininkų teiginius apie „visuotinai“ pripažįstamus reguliavimo principus, tabako žala iš tiesų yra visuotinai pripažinta ir šis pripažinimas yra patvirtintas Tabako kontrolės pagrindų konvenciją priėmusių Jungtinių tautų narių šalių parašais. Konvencijos preambulėje teigiama: pripažindamos, kad moksliniais tyrimais nedviprasmiškai įrodyta, jog tabako vartojimas ir priverstinis kvėpavimas tabako dūmais sukelia mirtį, ligas bei neįgalumą, ir kad nuo rūkymo bei kitų tabako gaminių vartojimo pradžios iki jo sukeltų ligų pradžios esama tam tikro laiko tarpo,
taip pat pripažindamos, kad cigaretės ir kai kurie kiti tabako turintys gaminiai yra sukurti taip, kad sukeltų ir palaikytų priklausomybę, kad daugelis iš juose esančių junginių ir jų dūmai yra farmakologiškai aktyvūs, toksiški, mutageniški bei kancerogeniški, ir kad priklausomybė nuo tabako svarbiausiose tarptautinėse ligų klasifikavimo sistemose išskiriama kaip atskiras sutrikimas,...“

Jau diskutuojant apie tabako gaminių sudedamąsias dalis tabako gamintojai išsakė norą, kad pirmiausia valstybės įrodytų tabako gaminių sudedamųjų dalių žalą ir tik tuomet uždraustų tokių sudedamųjų medžiagų naudojimą. Tačiau tokie siūlymai iš esmės prieštarauja bet kokiai vartotojų apsaugos logikai, nes bet kokia prekė ar produktas pirmiausia turi būti saugūs ir tik tada gali būti pateikiami vartotojui. Tokiu atveju tabako gamintojai pirmiausia turėtų įrodyti, kad jų naudojami tabako gaminių priedai ir jų degimo produktai yra nepavojingi ir tik tokiu atveju turėtų gauti teisę juos naudoti. Tačiau tabako gamintojams pakanka nuovokos suvokti, kad tokių tyrimų jie niekada negalės atlikti ir tokių įrodymų nepateiks. Pirmiausia dėl to, kad niekas neleis atlikti toksinių eksperimentų su gyvais žmonėmis. Vadinasi ir leidimo naudoti priedus tabako gaminiuose gauti būtų neįmanoma. Analogiška situacija pateikiama ir delfi.lt išspausdintoje teisininkų nuomonėje, kuomet valstybė stumiama į nesibaigiantį ginčą, kuomet liepiama pateikti įrodymus apie priemonių (šiuo atveju apribojimų ar informacijos pateikimo ant pakuočių) efektyvumą kuomet tos priemonės dar nėra įgyvendintos. Vadinasi ir įrodymų konkrečioje šalyje nėra ir negali būti. Tokiu atveju visuomenės sveikatos praktikoje vadovaujamasi kitų šalių praktika ir jos moksliniu įvertinimu. O mokslinio pagrindimo tabako gaminių prieinamumo apribojimo efektyvumui ar vaizdinių įspėjimų apie žalą sveikatai efektyvumui pagrįsti kitose šalyse yra daugiau nei pakankamai[v][vi].
Kalbant apie Lietuvos išsišokimą draudžiant prekiauti tabako gaminiais tiesiogiai prieinamu būdu taip pat nederėtų, nes būtent tokia priemonė yra įvardinta konvencijos 16.1 straipsnio b dalyje, kurioje kalbama apie priemones, mažinančias tabako gaminių prieinamumą nepilnamečiams.

Teisininkų rengtame straipsnyje teigiama, kad „Atsižvelgiant į šiuos principus, kyla klausimas, ar prieš siūlant keisti jau egzistuojantį reguliavimą įstatymo projekto autoriai pabandė išsamiai įvertinti, kaip esantys draudimai paveikė žmonių apsisprendimą rūkyti. Ar yra duomenų, kad šiuo metu galiojantys ribojimai yra nepakankami? Ar pateikti duomenys, kad naujieji siūlymai tikrai pasieks iškeltus tikslus? Deja, aiškinamosios įstatymo projekto raštuose yra tik deklaruojamas naujo reguliavimo efektyvumas nebandant jo argumentuotai pagrįsti.“ Atsakant į šiuos teiginius reikia pastebėti, kad Lietuvoje jau daugelį metų vykdoma gyventojų gyvensenos ir rizikos veiksnių (taip pat ir rūkymo) stebėsena tiek suaugusiųjų tiek vaikų grupėse. Būtent epidemiologiniai duomenys ir leidžia spręsti kiek pakankamos ar nepakankamos egzistuojančios tabako kontrolės politikos priemonės, bei kaip keičiasi gyventojų elgsena atsižvelgiant į taikomas priemones. Tai, kad esamos priemonės yra nepakankamos rodo vis dar labai didelis rūkymo paplitimas vaikų grupėje, nemažėjantis rūkymo paplitimas moterų grupėje[vii][viii]. Tai, kad priemonės yra nepakankamos rodo ir augantys pačių tabako gamintojų pelnai bei gebėjimas samdyti brangias teisines paslaugas, siekiant paveikti tabako kontrolės politikos formuotojų nuomonę. Be to teisininkai pateikinėdami kaltinimus nepakankamu priemonių pagrįstumu įstatymo pataisų rengėjams, patys nepateikia jokių šaltinių ir nuorodų, kurios leistų daryti išvadas, kad siūlomos priemonės yra neefektyvios.

Teisininkų teigimu „Pastebėtina, kad nepriklausomai nuo to, kad tabako gaminių reklama jau kurį laiką draudžiama, prekių ženklai kaip nuosavybės forma niekada nebuvo ribojama. Didinant įspėjamiesiems teigiamas skiriamą minimalų plotą, automatiškai yra silpninimas teisėtai naudojamas prekių ženklas ir gaminių dizainas. Tokie veiksmai automatiškai atsilieps šios nuosavybės kainai rinkoje, dėl ko gamintojai turėtų patirti nuostolių. Kaip jau suprantama, tokių nuostolių kompensavimo mechanizmo pakeitimai nenumato.“ Atsakant į tai, pastebėtina, kad de facto prekių ženklai kaip nuosavybės forma jau seniai yra ribojami. Jau vien įspėjamųjų užrašų baltame fone su baltu rėmeliu uždėjimas ant tabako pakuotės pakeitė jos dizainą, kuris neabejotinai buvo registruotas kaip prekės ženklas, nes prekės ženklas yra ne tik tabako gaminio ar gamintojo pavadinimas[ix]. Taigi, teigti, kad nauji reikalavimai yra kaip nors teisiškai labiau nepagrįsti nėra jokio pagrindo. O komentuojant teiginius apie tabako gamintojų nuostolius tenka sutikti su teisininkais, tačiau reikia pridurti, kad galutinis tabako kontrolės tikslas yra pasiekti, kad žmonės visiškai nustotų vartoti tabako gaminius, tokiu atveju tabako gamintojai patirtų didelius nuostolius ir visiškai bankrutuotų. Šį siekinį puikiai suvokia visos konvenciją ratifikavusios šalys ir tai yra savaime suprantamas galutinis tikslas labai aiškiai įvardintas ir paskutinėje Pasaulinėje tabako kontrolės konferencijoje. [x] Taigi jokių nuotolių atlyginimo valstybės ir neprivalo numatyti, priešingai valstybės turėtų galvoti apie teisinius mechanizmus, kurie leistų pareikalauti atsakomybės ir nuostolių atlyginimo iš tabako pramonės už prarastus produktyvius gyvenimo metus, gydymo išlaidas ir nesavalaikes mirtis.

Galiausiai reikia pastebėti, kad visas dokumentas yra parengtas žmonių, kad ir kvalifikuotų teisininkų, tačiau neturinčių jokios kompetencijos tabako kontrolės klausimuose, todėl daugelis pasaulyje žinomų ir mokslu pagrįstų efektyvių tabako kontrolės priemonių yra kvestionuojamos, bandant sukelti abejones jų pagrįstumu ir efektyvumu.
Paskutinės pastraipa, kurioje labai konkrečią tabako kontrolės sritį bandoma prilyginti vadovavimo sričiai ir pateikiami sunkiai suprantami praaiškinami išvedžiojimai su teorinėmis išvestinėmis formulėmis, kurios neturi visiškai jokio ryšio su labai aiškiai apibrėžta sritimi[xi].

Apibendrinant galima pasakyti, kad minėta publikacija turėtų būti vertintina išskirtinai kaip lobistinė ir sąmoningai atstovaujanti tabako kompanijų interesus, nuo kurių PSO Tabako kontrolės pagrindų konvenciją ratifikavusi Lietuva įsipareigojo saugotis. Straipsnyje pateikiami melagingi ir tikrovės neatitinkantys teiginiai nedaro garbės teisės išsilavinimą turinčioms straipsnio autorėms, kurios savo profesinį prestižą aukoja manipuliatyviai gindamos tabako gamintojų interesus.


Pagarbiai,
LSMU MA VSF Sveikatos tyrimų instituto, PSO bendradarbiaujančio centro vadovas
doc. dr. Aurelijus Veryga




2012 m. spalio 18 d., ketvirtadienis

Ačiū Kauno rajono savivaldybei

Savo tinklaraštyje rašiau apie tai, kaip alkoholis reklamuojamas vaikams Karmėlavos miestelyje:
http://blaivus.blogspot.se/2012/09/kaip-darzelieciai-tampa-tikrais-vyrais.html

Labai ačiū Kauno rajono savivaldybei, merui Valerijui Makūnui ir ypatingai savivaldybės gydytojui Romualdui Žekui. Taip pat ačiū moksleivių, darželio bei vietos gyventojų bendruomenėms, kurios nepabijojo pasakyti savo nuomonę. Tai yra maža iliustracija, kaip norint galima padaryti viską. Tai taip pat yra gyvas priekaištas nuolatiniams bambekliams, kad vis tiek nieko nepadarysim. Nepadaro tik tie, kurie nieko nedaro.


2012 m. spalio 2 d., antradienis

Paruošiamieji darbai alkoholio akcizų mažinimui


Šiandien viešųjų ryšių bendrovė UAB „Publicum“ išplatino viešųjų ryšių pranešimą, kurį skambiai priskyrė „maisto pramonei ir sveikatai“. Pradžiai, kad suprastumėt prie ko čia Publicum ir maisto pramonė, siūlau susipažinti su kokia maisto pramone ši viešųjų ryšių kontora dirba.

Na o dabar kai jau aišku kas kam ir už ką dirba galima grįžti prie pranešimo esmės, o ji yra paskutinėje pranešimo pastraipoje, kurioje išmaniai manipuliuojant toksikologais norima pasakyti, kad alkoholis turėtų atpigti ir tada žmonės nebegertų pilstuko, naminės degtinės ir odekolono. Na viešieji ryšiai tam ir ryšiai, kad iš šūdo vašką išspaustų. Čekijos atvejis puiki proga. Kaip supratau iš R.Badaro komentaro tai jis turėjo galvoje, kad valstybė turėtų imtis priemonių, kad odekolonas kioske nebekainuotų 2,5 lito, o kainuotų kaip ir kiti kosmetiniai ir pagal paskirtį naudojami skysčiai, t.y. brangiai. Juk  50 ml talpos apie 50 litų kainuojančio odekolono ar kvepalų tikrai nekils noro gerti. Tačiau alkoholio gamintojams rūpi visai ne odekolonai ir tikrai ne apsinuodijusieji surogatais. Pagrindinis alkoholio gamintojų rūpestis matyt per lėtai augantis alkoholinių gėrimų vartojimas, kuris neskuba grįžti į auksinį 2007 metų lygį.
Tiesa tais metais ir apsinuodijusių alkoholiu, ir jo surogatais, ir gydytų nuo alkoholio psichozių, ir mirusių dėl nuo legalaus alkoholio sukeltų ligų skaičius buvo didžiausias, bet publicum juk už tai neatsako.
Na, o dabar prie faktų, kurių akivaizdžiai neturi ir negali pateikti Lietuvos laisvosios rinkos institutas iš lubų nupiešęs skaičius apie nelegalių alkoholinių gėrimų rinką, nes niekas išskyrus juos pačius nežino kas, kaip ir ką skaičiavo. Ilgą laiką iš lubų nelegalų alkoholio kiekį skaičiavęs Statistikos departamentas tos praktikos atsisakė, tai ją dabar perėmė LLRI.
Perfrazuojant LLRI tai jų pagrindinis rūpestis yra asocialūs žmonės (nors iš LLRI rėmėjų sąrašo nepasakytum, kad jie užsiima socialine rūpyba ar socialines paslaugas teikiančių įmonių atstovavimu) (http://www.lrinka.lt/index.php/meniu/tapk_llri_remeju/remejai/5175).
Taigi šį pranešimą reikėtų skaityti taip: kadangi alkoholio gamintojų pelnas neauga taip sparčiai kaip tikėtasi, Lietuvos Seimas turėtų nedelsiant sumažinti akcizą alkoholiui, tokiu būdu jį atpiginant ir padidinant jo prieinamumą valstybės pajamų praradimo sąskaita. Kai dėl išaugusių pardavimų alkoholio gamintojai dalintųsi pelną, valstybė nepaisant mažėjančių pajamų į biudžetą galėtų gydyti tuos tūkstančius nuo legalaus alkoholio vartojimo mirštančių gyventojų. Beja bomžų ir asocialių vartotojų skaičius ne mažėtų, o augtų, nes augant legalių gėrimų prieinamumui, didėtų vartotojų skaičius, o su juo ir prasigėrusiųjų, t.y. odekolono ir pilstuko vartotojų skaičius. Vadinasi rožinė toksikologų svajonė pigiu alkoholiu susimažinti sau darbo apimtis, ištirptų kaip rūkas.
Žinoma nei publicum, nei LLRI nei kitiems veikėjams nėra svarbūs faktai, kad legalaus alkoholio prieinamumas kainos prasme augo iki pat 2009 metų ir santykinė alkoholio kaina ne augo, bet mažėjo. Ji paaugo tik prasidėjus krizei, bet vis tiek nepasiekė net prieš dešimtmetį buvusios ribos.
Teiginiai, kad dėl alkoholio vartojimo Lietuvoje 2011 metais mirė 927 žmonės tėra jokios kritikos neatlaikantis melagingas teiginys, kaip ir dar pernai Statistikos departamento vykdytas nelegalaus alkoholio kiekio skaičiavimas. Šis skaičius rodo tik tuos atvejus, kai alkoholio vartojimo ir mirties ryšio jau nebuvo galima nuslėpti. Tuo tarpu daugybė kitų su alkoholio vartojimu susijusių ligų ir mirčių lieka net nepastebėtos. Minimaliais  įverčiais, maždaug  12,6 proc. bendrojo mirtingumo arba 5760 mirčių,  Lietuvoje 2007 m. buvo susiję su alkoholio vartojimu. Taigi tai ne 927, o keli tūkstančiai, kurių fone tie 308 mirę nuo apsinuodijimo alkoholiu švelniai tariant nublanksta. (http://medicina.kmu.lt/0912/0912-09l.pdf). Negebėjimą matyti legalaus alkoholio vartojimo sukeliamų problemų iliustruoja ir kiti Lietuvos duomenys (http://alcalc.oxfordjournals.org/content/46/5/614.long).

Taigi reziumuojant galima pasakyti, kad alkoholio gamintojau jau investuoja ir ruošia dirvą pasiūlymams mažinti alkoholinių gėrimų akcizus ir tai padidinti gėrimų vartojimą, o kartu ir gamintojų pelną, bei nuo alkoholio vartojimo sukeltų ligų mirštančių Lietuvos gyventojų skaičių. 

2012 m. rugsėjo 27 d., ketvirtadienis

Ežiukų istorija tęsiasi


Šiandien dienraštyje „Respublika“ išspausdintas piktdžiugiškas straipsnis, kurio antraštėje teigiama neva girtą ežiuką nubaudusi kontora apsijuokė. Kadangi straipsnis apie literatūra, tai nepraleisiu progos paminėdamas seną lietuvišką tautosakos išminti, kad juokiasi tas, kas juokiasi paskutinis.
Žurnalistė, rengusi straipsnį, nepasivargino parašyti, kad tai pirmos instancijos teismo sprendimas, ir kad tas sprendimas neabejotinai bus skundžiamas aukštesnės instancijos teismui. Žurnalistė taip pat nepasivargino paminėti ir teismo sprendimo motyvacijos, kuri švelniai tariant yra keistoka. Straipsnyje po sprendimu apie sprendimo skirti baudą panaikinimu minimi ne teismo motyvai, o leidyklos, reklamavusios vaikams alkoholį direktorės pranešimo spaudai fragmentai. Taigi, kad įnešti kiek aiškumo tai pasakysiu, kad teismas savo sprendimą motyvavo ne tuo, kiek tos pasakos daro ar nedaro reklaminio poveikio vaikams, o tuo, kad vaikams negalima parduoti alkoholio, todėl tų pasakų negalima laikyti reklama. O čia tai bent „sprendimuks“, kaip šiauliečiai pasakytų. Tai va mielieji internautai, nuo šiol interneto platybėse galite raginti ką nors su kuo nors fiziškai susidoroti ir dėl to nukentėti neturėtumėt, nes pasak teismo išaiškinimo jei reklamuojama veika yra draudžiama įstatymu tai pats reklamos faktas ar skatinimas jau paneigiamas.
Dar įdomiau, kad teismas vis tik paprašė psichologų pateikti išvadas apie tai ar knygelės su miško pasakomis turinys (http://blaivus.blogspot.com/2012/01/seimo-nariu-etamasausko-ir-kmasiulio.html) iš tiesų laikytinas reklama ir galėtų padaryti žalą vaikų psichikai. Ir psichologai atsakė, kad taip, tai laikytina reklama ir žalinga informacija vaikams. Tačiau teismas, pats paprašęs specialistų išvadų, nusprendė nekreipti dėmesio į tas išvadas.
Manau, kad jau be ironijos teisingas yra užrašas po departamento direktoriaus nuotrauka, teigiantis, kad straipsnį rengę žurnalistai yra „APAKĘ“. Iš tikrųjų reikia būti aklam ir kurčiam, kad nematyti, kas darosi su Lietuvos vaikais, kaip keičiasi jų elgesys, kiek jų yra geriančių ir kitaip rizikingai besielgiančių. Teisingai pastebėta, kad ir lietuvių tautosakoje paminimas gėrimas, tačiau pasakose vargiai rasit receptūras, kaip gydomasi alkoholiu, kaip jis gaminamas ir pan. Ir vargiai ar tokias pasakas mūsų senoliai skaitydavo darželinio amžiaus vaikams.
Nepasivarginta pasakyti ir tai, kad departamentas tyrimą pradėjo po iš gyventojų gauto pranešimo apie knygos turinį. Pagrūmojama departamentui dėl to, kad jis atseit nepastebi alkoholio reklamos Simpsonuose, internete ir pan. Tik būtų įdomu, ką laikraštis rašytų tuomet, kai baudos už tokią reklamą iš tiesų būtų paskirtos? Neabejoju, kad komentaras būtų panašus, kad tai žodžio laisvės suvaržymas, cenzūra užsiiminėjimas niekais ir pan. O dėl Simpsonų tyrimas vis tik buvo (http://vz.lt/straipsnis/2011/04/19/Del_isgalvoto_alaus_reklamos_Lietuvoje_pristabdyta_Sim2), tik žurnalistams juk nebūtina domėtis detalėmis.
Reziumuojat žurnalistų, rašytojų ir kitų „išmanančių“ vaikų psichologiją teiginius: alkoholio reklama nemoko vaikų gerti, pasakos su geriančiais ir girtais herojais, verdančiais itališką samanę, nemoko vaikų gerti, žemos alkoholio kainos neskatina vaikų gerti, pardavimas nepilnamečiui neskatina vaikų gerti, girti tėvai neskatina vaikų gerti ir t.t. galima daryto išvadą, kad Lietuvoje vaikai ir negeria, nes čia niekas neskatina jų to daryti.

2012 m. rugsėjo 19 d., trečiadienis

Tėvynės Sąjungos – Lietuvos Krikščionių Demokratų partijos Prezidiumui


Kreipiuosi Į Jus prašydamas paaiškinti kokia yra oficiali TS-LKD pozicija tabako ir alkoholio kontrolės klausimais. Viešumoje nuolat teigiama, kad TS-LKD yra politinė jėga, pasisakanti už Lietuvos gyventojų sveikatos išsaugojimą, tačiau pastarųjų mėnesių įvykiai verčia abejoti tokiais teiginiais.
Didžiausią žalą TS-LKD partijos įvaizdžiui padarė dalies TS-LKD frakcijos Seime balsavimas už alkoholinių gėrimų reklamos draudimo atšaukimą. Jei ne šių Seimo narių balsai, sprendimas atšaukti alkoholinių gėrimų reklamos draudimą nebūtų priimtas, todėl teiginiai, kad dauguma frakcijos narių vis tik balsavo tinkamai, yra beverčiai. Viešai niekada taip ir nebuvo atsakyta, kaip su partine drausme dera veiksmai, kuomet frakcijos seniūnas derina pozicijas dėl alkoholio reklamos draudimo atšaukimo su aludarių atstovais, tuo tarpu nevyriausybinės organizacijos į frakcijos posėdžius neįsileidžiamos. Kaip su deklaruojamomis partijos vertybėmis dera 2009 – 2012 partijos veiklos programos teiginių pažeidinėjimas, nesilaikant įsipareigojimų siekti ten numatytų alkoholio kontrolės priemonių?
Kaip suprasti, kad alkoholio, tabako ir narkotikų kontrolės politika yra palikta keliems aktyviems partijos nariams, tokiems kaip A.Matulas, V.V.Margevičienė, V.M. Čigriejienė ir kt., kai tuo tarpu partijos vadovybė su frakcijos seniūnu priešakyje nedaro nieko, kad klausimai nebūtų mėtomi iš Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkės?
Norėčiau gauti atsakymą kokiu būdu TS-LKD priklausančių ministerijų vadovai ir atstovai veikia priešingai nei deklaruota partijos programoje. Ar oficiali TS-LKD pozicija sutampa su Finansų ministrės pozicija neskirti pinigų Sveikatingumo metams tuos pinigus į valstybės biudžetą sukaupiant iš 2 proc. padidinto tabako ir alkoholio akcizo?
Kaip paaiškinti, kad Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkui teikiant pataisas dėl akcizo alkoholiniams gėrimams didinimo, Finansų ministerija ir Vyriausybės kancleris aktyviai gina priešingą poziciją?
Kaip paaiškinti, kad Seimo sveikatos reikalų komitetui svarstant tabako kontrolės klausimus, TS-LKD priklausančios Ūkio ministerijos atstovai visais įmanomais būdais siekia, kad tabako kontrolės priemonės (dideli vaizdiniai įspėjimai apie žalą sveikatai ir kt. ) nebūtų priimtos, arba jų priėmimas būtų atidėtos? Kaip atsitinka, kad Ūkio ministerija teikia niekuo nepaaiškinamus siūlymus naikinti tabako auginimo licencijavimą ir pan.?
Ar tokia situacija reiškia, kad partijos viduje visiškai nėra sutarimo šiais klausimais ir klausimų sprendimas yra paliktas pavieniams frakcijos nariams, tačiau jie negauna visuotinio partijos ir ypač partijos vadovų palaikymo.
Atsakymo norėčiau sulaukti iki ateinančių Seimo rinkimų, kad mano vadovaujama Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija galėtų tinkamai informuoti rinkėjus apie jūsų partijos poziciją.
Iš anksto noriu informuoti, kad paaiškinimas jog partija yra nuveikusi ir labai daug gerų darbų šioje srityje yra nepriimtinas, nes dešimties žmonių išgelbėjimas nesuteikia teisė vieną žmogų nužudyti.

Tikiuosi greito jūsų atsakymo.

Pagarbiai,

LR Premjero visuomeninis patarėjas narkotikų, tabako ir alkoholio vartojimo prevencijos klausimais
Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas
LSMU MA VSF Sveikatos tyrimų instituto vadovas
doc. Aurelijus Veryga

2012 m. rugsėjo 14 d., penktadienis

Kaip darželiečiai tampa tikrais vyrais


Kadangi įvairiose grupėse, susitikimuose ir viešojoje erdvėje vis dažniau kalbama apie socialiai atsakingą verslą, norėčiau ir aš prie tos diskusijos prisidėti ir duoti tikrą socialiai atsakingo verslo pavyzdį, kurį jau keli metai stebiu šalia Karmėlavoje esančio vaikų lopšelio – darželio. Neabejoju, kad kiekvienas vedantis vaikus į Karmėlavos lopšelį - darželį ar leidžiantis juos į Karmėlavoje esančią Balio Buračo gimnaziją žino, kas puošia pakeliui į šias vaikų ugdymo institucijas stovinčios parduotuvės sienas. Neabejoju, kad sienų puošybos elementus įvardintų ir kiekvienas to miestelio darželietis.
Kiek pamenu beveik visuomet ant simboliškai besivadinančio „Euromarketo“ puikuojasi vaikų sąmoningumą ugdanti informacija, su kuria susipažįstama vos pradėjus vaikščioti. Kalbu apie kelis metus kiekvieno darželiečio matomą visą parduotuvės sieną užimančią Blindos alaus reklamą. Ir už tą neišsenkamą socialinę atsakomybę noriu padėkoti jau ne kartą už socialinę atsakomybę mano rašiniuose girtai  „Švyturio-Utenos alaus“ bendrovei. Ši bendrovė negalėdama lėšų ir laiko nuolat informuoja mano ir kitų Karmėlavos šeimų vaikus apie tai, kaip atsakingai reikia gerti, o pradeda kaip ir pridera kiekvienam socialinės atsakomybės projektui – nuo darželio. Alaus reklamose nuolat pabrėžiama, kad alus yra tikrų vyrų gėrimas, kad kiekvienas bent kiek subtilesnis ar socialiai lankstesnis vyras yra ne vyras, o boba.
Taip pat noriu padėkoti šitos skambiai Euromarket besivadinančios "euroskylės" savininkams ir vadovams už nenuilstamą nuolatinę Karmėlavos vaikų edukaciją. Neabejoju, kad jus jau galima nominuoti Vyriausybės teikiamam socialiai atsakingo verslo apdovanojimui.
Aišku būtų galima tuščiai svarstyti ar tokie veiksmą daromi tyčia, ar iš nežinojimo kokias pasekmes sukels toks pasipinigavimas. Čia ir vėl norėtųsi paklausti už alkoholio reklamos draudimo atšaukimą balsavusių Seimo narių, kurie teigė, kad kai reklamuojamas alkoholis vaikai jau miega, kaip yra šiuo atveju? Bet iš jūsų atsakomybės nepaprašysi, ji tokia pat tikra, kaip Baukutės parašai ant rinkėjų lapų.
Pastaruoju metu Karmėlavos verslo stebuklas sužibo naujomis spalvomis.  Rugsėjo mėnesio proga visi į darželį einantys vaikai ir juos vakarop pasiimantys tėveliai gali susipažinti su 50 proc. nuolaida alui, kuri puikuojasi ir užima beveik visą kitą parduotuvės sieną. Už šią reklamą reikia dėkoti jau kitam, Panevėžio raj. veikiančiam Miežiškių bravorui.
Būdamas tėvu tikrai nesėdėsiu sudėjęs rankų ir raštą, Kauno rajono savivaldybės tarybai su kopija Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai jau išsiunčiau. Savo rašinį išsiunčiu ir Karmėlavos moksleivių tėveliams su raginimu pagalvoti ar tikrai norite, kad jūsų vaikai jau nuo vystyklų susipažintų su „vyriškumo“ atributais. O padaryti, kad situacija pasikeistų, galima labai daug. Gyvenantys Karmėlavoje tikrai turi pasirinkimą. Karmėlavoje yra ne viena maisto prekių parduotuvė, kurioje galima pirkti maistą ir kitas prekes. Jei socialiai atsakingas verslas nesuvokia savo atsakomybės geruoju, visuomet yra būdas parodyti bloguoju. Noriu jus paraginti kol nuo prie darželio ir gimnazijos stovinčios parduotuvės nebus pašalinti alkoholinių gėrimų reklama, šioje parduotuvėje nesilankyti.
Europos Alkoholio ir sveikatos forumo išvada: „Nėra jokių abejonių, kad alkoholio reklama didina alkoholinių gėrimų vartojimą. Tą jau ne kartą patvirtino Pasaulio sveikatos organizacija. Praėjusių metų kovo mėnesį tą patvirtino ir „Europos alkoholio ir sveikatos forumo“, kuriame dalyvauja ir alkoholio gamintojai, mokslo grupė. Ši mokslininkų grupė patvirtino, kad alkoholio reklama skatina vaikus pradėti vartoti alkoholį anksčiau, o jau vartojančius paauglius paskatina vartoti alkoholį intensyviau. http://www.eurocare.org/library/latest_news/alcohol_advertising_influences_adolescents_alcohol_consumption_concludes_science_group_of_alcohol_and_health_forum

2012 m. rugpjūčio 16 d., ketvirtadienis

Pagaliau mokytojai galės braškes rinkti Lietuvoje, o ne Norvegijoje....


Kažkas iš mano draugų vieną kartą paklausė: kada tu nustosi stebėtis? Kuriam laikui buvau nustojęs... Bet atsitik tu man taip, kad atostogaudamas nugirdau „Žinių radijuje“ vykusį pašnekesį su Žemės ūkio ministru K.Starkevičiumi ir po jo jau neapleido noras jį pakomentuoti.
Iš pirmo žvilgsnio puikus pokalbis apie šių metų grūdų derlių Lietuvoje ir jo perspektyvas nežadėjo nieko intriguojančio, bet vis tik intriga atsirado pokalbiui persiritus į antrą pusę. Kaip visi neabejotinai pastebėjome artinasi išganymo laikotarpis – rinkimai. Ir jau nieko nestebina seni- nauji mesijai, būtent prieš rinkimus suskumbantys taisyti daug metų ignoruotas įstatymų spragas ir teikti siūlymus, kurių priėmimo galimybėmis abejoja net ir patys teikėjai. Nesupraskite manęs klaidingai, aš visai ne apie žemės ūkį ir derlių. Ne kažką apie tai išmanau, nors dar teko vaikystėje ir su arkliuku vieną kitą vagą suarti. Užkliuvo visai atrodytų nereikšminga pastaba, palydėjusi ministro pakrykštavimą apie jo ir kelių kolegų pateiktas įstatymo pataisas, kurios leistų ūkininkams be darbo sutarčių ir kitų biurokratinių sudėtingumų trumpam laikui pasisamdyti darbininkus staiga atsiradus poreikiui padėti nuimti derlių ar pan. Žinoma ministras negirdomis nuleido žurnalisto pastabėlę, kad ar nereikėjo tokių pataisų priimti jau seniai, nes bedarbiai nenori dirbti idant dėl kelių dienų darbo neprarastų garantijų ir pan. Tiek to, ministras nubudo dabar, matyt taupė kozirius rinkimams. Bet va kas mane privertė atsisėti, tai tūlo žemės ūkio ministerio pastaba, kad priėmus tas pataisas mokytojams nebereikės važiuoti skinti braškių į Norvegiją, jie esą ne mažiau galės uždirbti skindami braškes ir Lietuvoje. Tada jau žurnalistui kilo klausimas, kad kažin ar tiems mokytojams iš tikrųjų derėtų tas braškes skinti. Tada jau ministeris susizgribo, kad pavyzdys gal ne visai tikęs, bet paskui pagalvojęs pridūrė, kad jei jie tų braškių skinti važiuoja, matyt jiems reikia.
O dabar stabtelkim. Kaip sakoma iš pasąmonės išsprūsta ir leptelimi dažniausiai esminiai dalykai. Ką reiškia toks nepriklausomos Lietuvos ministro pavyzdys? Ar jis reiškia, kad ministras yra tiesiog mužikas ar čia jau bendresnė simptomatika. Ir būčiau linkęs pasilikti prie pastarosios minties. Ne taip seniai Užvenčio mokyklą aplankęs Seimo narys Kęstutis Masiulis pareiškė, kad mokytojams nereikia didesnių atlyginimų, nes kaime jie gali auginti kiaules ir melžti karves, ar auginti vištas ir taip pragyventi. Kažkaip simptomiškas, kad abu draugeliai iš tos pačios partijos. Nuo jų tiesiog dvelkia pagarba tiems, kad juos mokė ir ugdė. Taip ir įsivaizduoju pedagogo studijas kremtantį būsimąjį ugdytoją ir šviesuolį, svajojantį apie savo nedidelį tvartelį nediduko miestelio viduryje, apie tą romantiką kai tik ištaisęs sąsiuvinius gali pasimėgauti karšto jovalo aromatu ir prisiliesti prie tvinkstančio žalosios tešmens.
Tai gal tuomet nebereikia stebėtis, kad jau daugelį metų pedagogo studijas renkasi tie, kuriems kitur siekti aukštojo mokslo tapo per sudėtinga. Gal nereikia stebėtis, kad sudėtingesnės mokytojo profesijos fizika ir chemija šiemet net nebesurinko studentų, o tai reiškia, kad fiziką ir chemiją ateityje mokykloje matyt dėstys išmaniuosius kombainus įvaldę traktoristai, kuriais taip džiaugėsi ministras. Gal nebereikia stebėtis, kad visuomenėje patyčių objektu tapusių mokytojų nebegerbia ne tik nepraustaburniai pūstažandžiai politikieriai, bet ir moksleiviai ar net jų tėvai. Ir iš kur bus ta pagarba, kai tokių filosofų atžalos išdidžiai praskuodžia pro mokytojo nosį naujomis mašinomis, kai tuo tarpu mokytojui ministras sudaro galimybes skinti braškes Lietuvos ūkininkų laukuose.
Ir visai pabaigai iš tiesų įdomiai nuskambėjo žurnalisto malonus nustebimas, kad ministras sugeba suderinti biurokratinį darbą ir ūkininkavimą. Tai kaip čia suprasti, kai vieniems salamakakino kontora skiria bausmes už paskaitos universitete paskaitymą, kitas derina ministeriavimą ir ūkininkavimą...
Mieli konservatoriai, nejau nebeturit kandidatų į aukštus postu be šitų cirkininkų? O jei dar pradėti diskusiją apie tai, kaip Starkevičiaus vadovaujama institucija siekė įteisinti naminės degtinės gamybą, ją degustavo ministerijoje, apie tai, kaip už didelius valstybės pinigus ruošiasi keliems įžūliems gąsdintojams visų mūsų sąskaita kurti rojų pluoštinių kanapių auginimui, bet apie tai kitą kartą... Einu pasidomėsiu kur artimiausias braškių ūkis, gal dar liko kokių vėlyvų braškių... 

2012 m. rugpjūčio 13 d., pirmadienis

„Socialinės atsakomybės“ epopėja tęsiasi


Labai teisingai liaudyje sako, kad anksčiau ar vėliau „š...“ yra linkęs išplaukti į paviršių. Matyt tai ir vyksta, nes pastarosiomis dienomis pasirodžiusi pikantiška informacija apie meilų alkoholio pramonės ir Seimo nario V. Matuzo ryšį (reikėtų pridėti dar ir tabako pramonės) aiškiai rodo, kad net ir kruopščiausiai slėpti korupciniai darbeliai anksčiau ar vėliau iškyla į viešumą.  http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/stt-lobistas-aromanovskis-itariamas-vmatuzui-daves-55-tukst-lt-kysi.d?id=59310477 Tokie „garbingi ir nekalti“ įvairių asociacijų (tokių kaip aludarių gildijos, alkoholiniai gėrimais prekiaujančių įmonių asociacijos, mg baltikai ir pan. aut. pas. :) pervedimai į Seimo narių labdaros fondus būtent prieš verslo grupėms svarbius sprendimus pasak tūlo lobisto A. Romanovskio yra tiesiog labdara. Na tas tūlas Romanovskis yra ir daugiau "malkų priskaldęs" Seime ir tokie jo komentarai tikrai nestebina. Manau, kad jo „pastebėjimas“ vertas dėmesio, nes jei pavyzdžiui, kokia alaus ar tabako gamybos bendrovė tokiam p. Matuzui pastatytų namą už jo neišsemiamą meilę alkoholio ir tabako gamintojams, tai tokį veiksmą vadinti korupcija būtų stačiai nesuprantama, nes šį veiksmą reikėtų vadinti STATYBOMIS o ne kyšiu ar dar kvailiau – korupcija.  
Ne kartą rašiau apie tai, kad aludariai siūlė paramą mano darbdaviams už kompromatą apie mane. Deja tuomet nepavyko, bet Matuzas juk ne koks universiteto veikėjas ir nesilaužė. O gal ne per drąsu tik gal per vėlu būtų prašyti, kad STT pasidomėtų, ką toks gildijų veikėjas Galadauskas derino prieš balsavimus apie alkoholio reklamą su Seimo nariu J. Razma tiesiog už Seimo kampo, ir kodėl tiems derinimams netiko kokia labiau matoma erdvė. O gal ir J.Razma kokį nediduką fondelį užslėpęs laiko. Ar čia buvo derybos dėl rinkiminės paramos partijai? Na bet, ką aš čia vis užsimirštu, juk perfrazavus tą patį Romanovskį tai kokia čia būtų korupcija, čia juk parama partijai, o gal net labdara kilniam politiniam tikslui.
Matyt ne veltui visam šitam šlykščiam dvokui kylant į viešumą aludariai kaip visuomet suskubo generuoti viešųjų ryšių akcijas ir pranešimus ir kaip iš giedro dangaus (keista, kad būtent pasibaigus visiems čempionatams ir olimpiadoms) nusprendė apreikšti savo kilniadvasiškumą ir pranešė, kad dienos metu teiksis nereklamuoti nealkoholinio alaus ir sidro. http://verslas.delfi.lt/Media/susitare-dienos-metu-per-tv-nereklamuoti-nealkoholinio-alaus-ir-sidro.d?id=59308277 Įdomu: sąžinė užgraužė, kažkurio iš aludarių vaikas prisigėrė ar aludariai pasiilgo socialiai atsakingo verslo apdovanojimo iš Premjero ar net pačios Prezidentės rankų? Na žinoma visokie galadauskai ir romanovskiai ne prie ko, kad Seimas prieš vasarą iš darbotvarkės netikėtai išmetė klausimą apie draudimą rengti visokiais akcijas atrakcijas ir taip skatinti alkoholio pardavimą. Matyt tas labai brangiai aludariams nekainavo, nes dar liko alaus mėgėjams sklypui prie ežero nupirkti ir solidžius piniginius prizus už jų alaus maukimą įsteigti.
Turbūt socialinės atsakomybės apraiška reikėtų laikyti ir alkoholio gamintojų skundus Europos komisijai dėl valstybės numatytų apribojimų alkoholio pakuotėms. Na ir žinoma labai atsakinga, kad bambalių mylėtojų globėjai skundžiais tam direktoratui, kuris neturi jokio ryšio su alkoholio kontrole ir žinoma su tokia informacija supažindinti už visuomenė sveikatą atsakingą DJ SANCO nė nemano. Tai mes avansu informuojam, kad patys supažindinsim tuos, kuriuos informuoti aludariai pamiršo.
Kažin kaip visoje šitoje po truputį kontūrus įgaunančioje iki kaulų korupcinėje istorijoje jaučiasi LR Prezidentė, kuri po tokiais būdais pasiektais Seimo priimtais sprendimais dėjo savo parašą? Kaip visa šita istorija atrodo TS-LKD vadovybei, kuri ir toliau dviračių ir kituose žygiuose fotografuojasi su V.Matuzu, o gal jį nuo šiol reikia laikyti nauju reklaminiu veidu? Kaip visoje šitoje šviesoje atrodo MG Baltic partijoms pervesti pinigai ir į TS-LKD kandidatų sąrašus vienmandatėje rinkimų apygardoje įrašytas buvęs vienas iš alkoholio pramonės asociacijų prezidentas A. Listavičius. Na perfrazavus Romanovskį čia ne korupcija, čia politika.
Manau, kad šita prasmirdusi istorija jos dalyviams labai atsirūgs, nes mūsų „demokratiška ir nepriklausoma“ spauda ir jos susitarimais su alkoholio gamintojais ne juokais pradėjo domėtis kolegos žurnalistai iš Skandinavijos šalių. Dar nepadėtas taškas ir Etikos ir procedūrų komisijos dokumentų klastojimo istorijoje, kuomet su alkoholio pramone susiję parlamentarai buvo svarstyti – nesvarstyti, įspėti – neįspėti, o komisijos nariai kaip susitarę melavo prokuratūrai apie tai kaip vyko – nevyko svarstymas komitete. Bėda tik ta, kad komiteto atstovai primelavo prokurorams ir apie tai, kad nevyriausybininkai neva svarstyme nedalyvavo.  Taigi šituos neatitikimus teks dar paaiškinti. O kol kas įsibėgėja rinkiminė kampanija. Ir kaip visada negaliu praleisti progos ir nepriminti apie politikų reitingą, kuris manau kalba pats už save.

2012 m. liepos 18 d., trečiadienis

Tikri vyrai nedainuoja…


Sovietmečiu  populiarų posakį, kad kiekviena valytoja gali valdyti valstybę galima būtų perfrazuoti, kad kiekvienas aludaris galėtų valdyti valstybę. Seimui renkantis į paskutiniuosius pavasario sesijos posėdžius aludarių iniciatyva iš darbotvarkės patyliukais dingo klausimas apie įvairių alkoholinių gėrimų vartojimą skatinančių akcijų draudimą. Nieko nuostabaus, juk S.Galadauskas prieš kiekvieną su alkoholio vartojimu susijusio klausimo svarstymą ar balsavimą Seimo nariams išdalina lapelius su nurodymais, kaip reikia balsuoti už vieną ar kitą įstatymo pataisą. Tik tokiuose nurodymuose Seimo nariai neįžiūri nei spaudimo, nei kažkokių savanaudiškų kėslų. Tačiau spaudimas matomas Bažnyčios paraginimuose balsuoti atsižvelgiant į visuomenės sveikatos motyvus, spaudimas matomas ir nevyriausybininkų siunčiamuose laiškuose. Taigi pradžioje mano minėta frazė yra ne teorinė prielaida, o šių dienų realybė.
Vasara aludariams yra tikras aukso metas. Ne veltui aludarių iniciatyva graži tautiška šventė Joninės buvo paversta alaus prisigėrusių veikėjų orgija. Tiesa ne visi užkibo ant aludarių kabliuko ir vis dažniau prisimenamos gražios tautiškos tradicijos, o ne šlapimu prasmirdusios aludarių šventės. Matyt aludariam teks imtis naujos iniciatyvos ir nedarbo diena paskelbti kokią kitą dieną.  Aludarių noras, kad nebūtų draudžiama įvairiomis akcijomis skatinti daugiau vartoti alaus yra labai suprantama. Būtent vasarą pasipila pačios įvairiausios „gerk ir laimėk“ akcijos.
Žinant lietuvių meilę žemei ir visuotinį norą gyventi ar ilsėtis prie vandens telkinio, Utenos alaus reklama siūlanti gerti ir laimėti sklypą prie ežero atrodo itin „socialiai atsakingai“. Jau nekalbant apie visus dalinamus rankšluosčius ir panašius niekus, kurie jų savininkus paverčia gyvais ir svarbiausia nemokamais reklaminiais stendais. Keista, kad dažnas to nesuvokia ir su malonumu vaikšto demonstruodamas alaus gamintojų prekinius ženklus savo darželinio amžiaus vaikams.
Neseniai nuvilnijus seksistinei Švyturio alaus reklamai apie tai, kad pasaulis laikosi ant vyrų, kitas alaus gamintojas suskubo pasirūpinti, kad būtų kuo plačiau komunikuojama stereotipinė ir destruktyvi žinutė apie vyrų elgseną, kurioje bet koks socialesnis ar lyriškesnis vyro poelgis priskiriamas „bobiškam“, nes „tikri vyrai“ nedainuoja meilės dainų, nelaisto gėlių. Tikri  vyrai pasak Tauro reklamos geria, o po to matyt vemia, „myža“ ant sienų, daužo policininkus, didžiuojasi nuotykiais policijos areštinėse ir „kietai vairuoja“ automobilį, nes tokios būsenos stovėti ant dviejų kojų yra gerokai sudėtingiau nei sėdėti ant keturių ratų.
Matyt neverta apeliuoti į aludarių sąžinę, kai su alumi siejami populiarūs jaunimo muzikos festivaliai, kuriuose knibžda vasarojančių paauglių. Aludariai turi patikrintą būdą kaip vienu mostu atstatyti savo socialinės atsakomybės statusą. Užtenka pasiimti kokį naivesnį sportininką ir pasakyti, kad nepaisant jo gėrimo nesulaukus pilnametystės, jis vis tiek tapo žymiu sportininku, o jūs vaikai negerkit, nes jūs dar nepilnamečiai. Turbūt už tokias žinutes aludariai ir šiemet gaus socialiai atsakingo verslo iniciatyvos apdovanojimą.
O mes gerkim, juk būtent iš prasigėrusių ir degradavusių tūlas aludaris galės pusvelčiui nupirkti sklypą prie ežero ir iškilmingai įteikti jį vienam iš ant skandinavų aludarių kabliuko užkibusių tautiečių. 

2012 m. liepos 15 d., sekmadienis

Politikus jau galim vertinti ne už tai kas bus, o už tai kas jau buvo


Rinkiminė kampanija dar tik įsibėgėja, o mane jau užkniso mano socialinio tinklapio puslapiuose besireklamuojantys besišypsantys politikai. Toks tūlas veikėjas, nuolat socialiniuose tinkluose visos kadencijos metu dėliojęs moterims gėlytes ir muzikėles, dabar kažkodėl nuolat siūlomas man reitingavimui ir palaikymui. Kitas politikas, nuolat mane įtikinėjantis, kad nereikia drausti alkoholio reklamos, o reikia šviesti vaikus nesibodi dėlioti savo nuotraukų su vaikų namų auklėtiniais, kurių didžioji dalis ten atsidūrė dėl prasigėrusių tėvų. Nuolat gaunu žinutes apie tai, kaip gražiai politikai susitinka su savo rinkėjais, kaip gražiai su jais pasikalba, nusifotografuoja, pašoka ir t.t. Na žmogiškai galima suprasti visą šitą farsą ir ypač jo suaktyvėjimą prieš rinkimus, bet vis tik norisi paklausti: mieli tautiečiai, kada baigsim rikti politikus pagal gražias nuotraukas ir dar gražesnius pažadus? Mieli kolegos nevyriausybininkai, kada užuot kritikavę politikus, susiimsim ir visi pateiksim žmonėms faktus, kurie palengvintų apsisprendimą prie balsadėžės?
                           Nebetikiu politikų rinkiminėmis programomis, jei tokios pas kai kuriuos iš viso egzistuoja. Nebetikiu po to, kai viena iš mano favoričių laikytų partijų išdavė programos nuostatas ir ne tik sudarė galimybę, kad Seimas priimtų toms nuostatoms prieštaraujančius sprendimus (kalbu apie alkoholinių gėrimų reklamos draudimo atšaukimą), bet ir priėmė paramą iš tokiais sprendimais suinteresuotų verslo grupių, o galiausiai į sąrašą priėmė asmenį, buvusį vienu iš tų suinteresuotų verslo grupių vadovu. Po šito niekas nebeprivers manęs patikėti politikų pažadais. Bet tai nereiškia, kad tikėti nereikia niekuo. Tiksliau tikėti reikėtų faktais, nes jais tiesą sakant nėra kaip netikėti.
                           Politikams labai naudingi už butelį perkami alkoholikai, arba žmonės, kurių pagrindinis informacijos šaltinis apie politikus yra lietuviška komercinė žiniasklaida. Nejau galima spręsti apie politiką iš jo kalbų per šou laidas ar laidas kur jis kalba komentuodamas sritis apie kurias neturi visiškai jokio supratimo? Ar galima spręsti apie politiką, kuris prieš rinkimus žadindamas patriotinius jausmus siekia įstatymu įteisinti dviejų šventinių vėliavų naudojimą ir t.t. Tai sakysit pagal ką spręsti? Na jei labai norit spręskit pagal tai koks muzikinis skonis ir kokias dainas jūsų renkamasis dainuoja ar kokius atlikėjus užsako koncertuose, į kuriuos jus kviečia. O jei norite spręskit pagal tai, kokius ledus iš malūnsparnio jums pažerdavo arba pagal tai kas didesnį pensijos dydį ar minimalią algą jums pažada taip ir nepasakydami iš kur tam paims pinigų. Na dar galima spręsti pagal kostiumą ir kaklaraištį (taip matyt labiau derėtų spręsti stilistams ir mados gurmanams), o automobilių mėgėjai galėtų spręsti pagal politiko vairuojamą automobilį (prancūziškų automobilių vairuotojai turi labai menkus šansus pelnyti pastarųjų balsus) ir t.t. Bet kokiu atveju pastarieji jau būtų objektyvūs kriterijai, gerokai pranokstantys niekuo neišmatuojamus pažadus.
                           Nežinau kaip patikrinti naujus politikus, bet tikrai žinau, kaip apsispręsčiau dėl esamų parlamentarų. Man jų pažadai dabar nebereiškia nieko. Apie kiekvieną parlamentarą sprendžiu ir spręsiu tik pagal tai, kaip jis elgėsi Seimo posėdžių salėse ir kaip balsavo už man rūpimus klausimus. Ir čia paaiškėja, kad moterų viliotojai gėlytėmis ir dainelėmis facebooke neturi jokio šanso pelnyti sveikatos šalininkų balsų, nes jų sprendimai nieko bendro su grožiu ir estetika neturėjo. Pagal parlamentarų diskusijas komitetų posėdžių metu apsispręsti dar lengviau, nes ten atsiskleidžia dar įdomesnės parlamentarų savybės, kurios juos verčia priskirti veikiau psichikos ligoniams nei vertiem sekančios kadencijos mandato.
                           Taigi mieli tautiečiai, nustokit burnoti. Juk Lietuva garsėja kaip viena labiausiai kompiuterizuotų ir internetizuotų valstybių. Nepatingėkite užsukti į Seimo tinklapį www.lrs.lt ir ten paieškoti jus dominančių šioje kadencijoje priimtų teisės aktų, bei kaip už juos balsavo (o ne kalbėjo apie juos) kandidatas ar partija už kurią ketinate balsuoti. Galbūt kas nors gabesnis galėtų net filmuką su iliustracijomis kaip tą daryti į youtube užkrautų. Tiesa kai kuriuos balsavimus, norėdami palengvinti norinčiųjų apsispręsti dalią ir sutaupyti laiko, suskaičiavom mes patys, tik bėda, kad tai tik viena iš daugelio sričių. Politikų reitingą ir skaičiavimus galite rasti čia: http://koalicija.org/index.php?option=com_content&task=view&id=203&Itemid=154
Bet man būtų labai smagu, jei panašų reitingą ir skaičiavimus kaip Seimo nariai balsavo už korupciją mažinančius įstatymus padarytų Transparency International kolegos, kaip dėl žaliosios energijos plėtros ir projektų balsavo ar juos teikė politikai suskaičiuotų žaliųjų judėjimo atstovai, kad vartotojų organizacijos suskaičiuotų kaip ir kas balsavo už vartotojų teises ginančius, o ne paminančius sprendimus ir t.t. Tuomet apsispręsti būtų dar lengviau ir tada politikų čiulbesiai, jų kostiumų ir kaklaraiščių ar naujų automobilių spindesys nebeužgoštų tikrųjų pasirinkimą lemiančių veiksnių ir motyvų...
Teisingai sakoma, jei tave apgavo vieną kartą, tai kaltas tas, kuris tave apgavo, bet jei tave tas pats žmogus apgauna antrą kartą, tai pats esi kvailys ir taip tau ir reikia... 

2012 m. gegužės 24 d., ketvirtadienis

Seimas bijo skirti pinigus prevencijai


Kaip rodo Seime besiklostantys įvykiai dėl siūlymo papildyti Sveikatos sistemos įstatymą, numatant galimybę įkurti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės prevencijos fondą, į kurį būtų pervedami 2 proc. nuo tabako ir alkoholio surinktų akcizų, Seimo nariai nenori, kad toks fondas atsirastų ir tikriausiai bijo pasekmių savo rėmėjams – tabako ir alkoholio gamintojams, kuriuos fondo pinigai iš tiesų įstumtų į keblią situaciją. Tiesa Sveikatos reikalų komitetas įdėjai pritarė, tačiau įvykęs svarstymas Audito komitete aiškiai parodė, kad Seimo nariai pamiršo savo kalbas, kad reikia ne drausti, o vykdyti prevenciją. Tos kalbos buvo itin suaktyvėjusios svarstant alkoholinių gėrimų reklamos draudimo atšaukimą. Tuomet kone kiekvienas Seimo narys aiškino, kad draudimais nieko neišspręsi, visuomenę reikia šviesti. Dabar, kai reikia spręsti klausimą kaip sukurti galimybę tą švietimą realizuoti skiriant tam fiksuotą tabako ir alkoholio ir akcizų dydį (tokiu pat principu formuojamas Kultūros ir sporto rėmimo fondas), Seimo nariai pradeda išvedžiojimus, kad tai bus neskaidru, kad tai prieštaraus Konstitucijai ir t.t. Įdomiausia, kad prieš fondą balsavo ir iš anksto jo skaidrumu suabejojo Darbo partijos narė L.Graužinienė. Keista, bet tos pačios partijos atstovas K.Daukšys siūlė skirti net 5 proc. Tik matyt pamiršo tą pasakyti savo partijos kolegei, o gal taip sutarė, kad vienas bus „gerietis“, o kitas „blogietis“ ir galų gale pasiūlymas nepraeis. Labai įdomu, kad skaidrumu suabejojo, partijos, teisiamos už neskaidrią buhalteriją atstovė. Matyt kaip toje liaudies patarlėje: kuo pats susitepęs, tuo ir kitus...
Matyt nereikia būti dideliu orakulu, kad nuspėti kokia nuomonė bus Biudžeto ir finansų komitete, kuriame tarpsta J.Razma, pagarsėjęs savo sąmokslais su alaus gamintojais, bei jo kolega, dabar jau prokurorų prašymu už nusikaltimus neliečiamybę praradęs ir tabako pramonę Seime protegavęs V.Matuzas. Vyriausybė jau pasisakė neigiamai dėl fondo steigimo ir tai vyksta valdžioje esant TS-LKD, kurie deklaravo siekius susitvarkyti su besaikiu tabako ir alkoholio vartojimu. Matyt tą nuomonę reikšmingai koreguoja MG Baltic į partijos sąskaitą pervesti pinigai, kurių pakako ne tik alkoholio reklamos draudimo atšaukimui, bet ir kandidato į vienmandatę rinkimų apygardą vietai partijos sąraše nusipirkti. Kurioje atsidūrė ne kas kitas, o alkoholio pramonės atstovas A.Listavičius. Todėl matyt sunku tikėtis, kad tokia motyvacija neįtakos Biudžeto ir finansų komiteto narių priimti tabako ir alkoholio pramonei palankaus sprendimo ir nepritarti fondui.
Kodėl šis sprendimas būtų nepalankus pramonei, o gi dėl labai paprastos priežasties. Jau ir dabar Seimo nariai ir jų taip mylimi tabako bei alkoholio gamintojai netveria pykčiu dėl nevyriausybinių organizacijų pastangų įgyvendinti Pasaulio sveikatos organizacijos siūlomas efektyviais tabako ir alkoholio priemones. Pykstama dėl Seimo sprendimų viešinimo, įvairių akcijų ir pan. Visa tai vyksta nevyriausybinėms organizacijoms visiškai neturint pinigų. Tik įsivaizduokit, kad įvyktų, jei šioms veikloms būtų galima gauti finansavimą. Turbūt įsivaizduojate, kokią socialinę reklamą užsienio kolegų pavyzdžiu sukurtų nevyriausybininkai. Čia ne aludarių pagrimuoti krepšininkai būtų parodyti, o realios pasekmės bei tabako ir alkoholio pramonės tikrieji tikslai ir jų verslo pasekmės. Ne veltui taip susinervino Sveikatos apsaugos ministerijoje dėl įspėjamųjų užrašų ant išorinės alkoholio reklamos svarstyme dalyvavęs LLRI atstovas E.Ruželė, kuris baisiai pasipiktino pasiūlius ant tų užrašų parašyti, kad alkoholis sukelia kepenų cirozę. Dabar ten puikuojasi nieko nepasakantis užrašas apie numanomą alkoholio žalą sveikatai ir socialinei gerovei.
Užsienio valstybėse būtent socialinė reklama parodė kaip ši pramonė taikosi į vaikus, kaip slepia tikrąsias pasekmes ir pan. Ne veltui alkoholio gamintojai Europos parlamente išsimušė sveika logika nepaaiškinamą sprendimą tik ant alkoholinių gėrimų nenurodyti sudėties, nors visiems kitiems gaminiams, tai privaloma. Natūralu, kad gamintojams neramu, dėl galinčios pasklisti informacijos, bet dar neramiau, kad atsiradus fondui Seime nuolat budės ne tik tabako ar alkoholio pramonės lobistai, bet ir nevyriausybinių organizacijų atstovai,kuriems nebereikės atsiprašinėti iš darbų ar dėl užimtumo darbe atsisakyti iš viso dalyvauti Seimo komitetų posėdžiuose.
Bet matyt Seimo užmaršumu ir neišprusimu stebėtis nebereikia. Juk pažadai visuomet labai lengvai duodami, ir beveik niekada netesimi. O mes tik primenam, laukiam rinkimų mielieji, ir tada jau balsuosit ne jūs, o mes. 
O čia galite rasti dar vieną nuomonę šiuo klausimu: 

2012 m. balandžio 19 d., ketvirtadienis

Prasidėjo...


Taip vienu žodžiu būtų galima apibūdinti naują istoriją, kuri reikia manyti sulauks ne mažesnio ažiotažo nei alkoholio reklamos draudimo svarstymas Seime.
Vos Seime buvo balsuota už pateiktas Tabako kontrolės įstatymo pataisas, kuriomis siekiama tabako gaminius žymėti vaizdiniais įspėjimais apie sveikatą ir jiems skirti 80 proc. pakuotės ploto, iš karto pasirodė publikacijos, kurios pradėjo naują demagogijos ir viešųjų ryšių kampaniją. Turbūt tik nedaugelis prisimena, kad prakabus apie alkoholio reklamos draudimą pasipylė publikacijos apie tai, kad reklama neveikia vartojimo, vėliau supratus, kad tai absurdiškas teiginys, buvo pereita prie rusiškos žiniasklaidos įtakos mažinimo, žurnalistų atlyginimo ir kitų panašių nesąmonių.
Dabar gi visų pasakų imtasi iš karto, be didesnių preliudijų.
Dienraštyje „Vakarų ekspresas“ išspausdintas straipsnis „Cigaretes kiša į vienodus pakelius“  (http://www.ve.lt/naujienos/lietuva/lietuvos-naujienos/cigaretes-kisa-i-vienodus-pakelius-724138/) yra akivaizdus tabako pramonės pradėtos viešųjų ryšių akcijos pavyzdys. Svarbu tai, kad pramonei ir rengtis nelabai reikėjo, nes klaidinantys ir demagoginiai argumentai buvo jau išbandyti šalyse, kuriose tokie reikalavimai tabako gaminiams jau galioja. Ten buvo  švaistomasi tokiais pačiais tikrovės neatitinkančiais paistalais, kurie labai gerai veikia galvoti nemėgstančius politikus.
Straipsnis prasideda tradiciniu teiginiu – Lietuva vėl išsišoko. Ir kuo gi ji išsišoko? Pagaliau po tiek metų gerokai atsilikdama nuo pasaulio, kuris jau masiškai kalba apie bendrinę tabako gaminių pakuotę, pagaliau prisiruošusi pasiūlyti tik vaizdinių įspėjimų apie žalą sveikatai įteisinimą? Galima konstatuoti, kad Lietuva išsišoko taip ilgai neįvesdama tų vaizdinių įspėjimų, kuriuos paminėjo ir pats straipsnio autorius, tik jo bėdai taip klaidingai supratęs (o gal jam toje pačioje Klaipėdoje veikiančio „Philip Moris“ atstovai padėjo taip suprasti) ES direktyvas. ES direktyvos šiuo atveju numato minimalius reikalavimus įspėjimams apie sveikatą, bet ne maksimalius. Ir direktyvos nedraudžia nustatyti griežtesnių reikalavimų. Keista, bet straipsnio autorius nepasivargino paminėti ES šalių, kuriose jau ne vieneri metai yra vaizdiniai įspėjimai apie sveikatą, tačiau Lietuva ir vėl pateikta kaip išsišokėlė tik todėl, kad stengiasi kažką padaryti gerai. Bet kaip sakoma pats muši, pats rėki ir gaunasi labai Lietuviškas saviplakos ne į temą ir ne vietoje vaizdelis.
Neapsieita ir be tradicinės pramonei bibline galimos laikyti frazės „draudimai neveikia“. Tik čia ji perkrikštyta į frazę – „drausti neefektyvu“. O kas ką draudžia? A? Kur šį kartą draudimai? Šį kartą gamintojas įpareigojamas informuoti apie žalą sveikatai valstybės numatytu būdu ir tvarka, kuri nėra nauja ir ten kur taikoma yra pasiteisinusi. Bet burtažodžiai veikia. Sekančiuose straipsniuose matyt pasirodys teiginiai, kad talibaniškai nusiteikusios nevyriausybinės organizacijos siekia sužlugdyti Lietuvoje darbo vietas kuriančią ir mus nuo visiško kracho gelbstinčią tabako pramonę.
Matyt ilgai nereikės laukti ir LLRI išvadų, kuriose bus priminta apie neproporcingas priemones, legalaus verslo suvaržymą ir kitos panašios tokiais atvejais šabloniškai naudojamos rėmėjų teikiamos nesąmonės.
Labai simboliška, kad Vakarų Ekspreso  žurnalistas susirado psichikos liga (priklausomybe nuo tabako:
TLK 10 ligos kodas F 17) http://ebook.vlk.lt/e.vadovas/index.jsp?topic=/lt.webmedia.vlk.drg.icd.ebook.content/html/icd/5skyrius.html)  sergantį Seimo narį S.Pečeliūną ir jo paklausinėjo apie tai, kas veikia ir neveikia. Labai simboliška narkomaną klausinėti apie tai kaip reikia kontroliuoti narkotikų platinimą... Bet geriausiai skamba už įstatymų leidybą atsakingo Seimo nario pasakymai, kad ligas, priklausomybę ir ankstyvą mirtį sukeliančių medžiagų vartojimą jaunimui reikėtų leisti rinktis pačiam. Tada hipotetiškai jie to nesirinktų. Labai toliaregiškas mąstymas. Tik jis labai keistas konservatyvias pažiūras deklaruojančiam politikui, kuris jau ne pirmą kartą gieda liberalų giesmeles. Tiesa jau iš fotografijų galima spręsti kiek tas laisvas apsisprendimas pačiam parlamentarui kainavo sveikatos.
Tačiau labiausiai gėda dėl elementaraus neraštingumo ir teisės nesupratimo turėtų būti Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus pavaduotojai Rūtai Mackevičienei, kuri pati (o gal Teisingumo ministro, užauginto tabako pramonės maitinamame LLRI paraginta) pareiškė, kad
tokia Seimo priimta pataisa prieštarautų Europos Parlamento direktyvai, užtikrinančiai laisvą prekių judėjimą. "Mūsų nuomone, ši pataisa galėtų pažeisti laisvą prekių judėjimą tarp ES šalių. Mat dėl mūsų vidaus teisės aktų gamintojas, norintis parduoti tabako gaminius kitose ES šalyse, ant kurių pakuočių įspėjamieji užrašai turi būti pateikiami pagal kitas taisykles ir todėl užima 40 ar 50 procentų tabako gaminių pakelio ploto, turėtų juos perpakuoti. Tas pats galiotų ir kitose šalyse pagamintiems tabako gaminiams, nes norint parduoti juos Lietuvos rinkoje tektų perpakuoti". Jei jos nuomone tai pažeistų laisvą prekių judėjimą, tai mano nuomone iš minėtos ponios reikėtų atimti teisininkės diplomą, jei ji tokį turi. Net ir be teisinio išsilavinimo neturėtų būti sunku susivokti, kad jau ir dabar cigarečių pakuotėms skirtingose šalyse galioja skirtingi reikalavimai, kad ir kalbos prasme, nes užrašai turi būti spausdinami tos šalies kalba, kurioje parduodami gaminiai. Be to gamintojas žino kur gabens cigaretes ir jas gamina atitinkančias tos šalies reikalavimams. Ir niekas niekur nieko neperpakuoja. Žodžiu čia net ne argumentas, o vaikų darželio lygio pasvarstymai, užkuriuos minėta ponia matyt dar ir valstybės mokamą atlyginimą gauna. Bet argi tai kam nors įdomu.

Labai simboliška ir tai, kad dabar jau pradedama kalbėti net apie nesiūlomus dalykus. Taip sakant vėl viešieji ryšiai už gerus pinigėlius. Kažkodėl toje pačioje publikacijoje nė iš šio nė iš to pradedama kalbėti ir apie bendrinę pakuotę, nors registruotos pataisos tokio reguliavimo nenumato. Vadinasi šitame etape neišnyksta ir prekiniai ženklai. Bet kaip sakoma pasėk abejonę ir laimėsi dalį nesugebančių įsigilinti.

Labai panašaus lygio, kaip ir Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos atstovų pasisakymai, yra teiginiai apie tai, kad bendrinės tabako gaminių pakuotės būtų lengviau falsifikuojamos ar sunkiau atpažįstamos padirbinėjimo atveju. Kiekvienas vaikas žino, kad viską kas matoma galima nukopijuoti eiliniu spalvoto kopijavimo aparatu ar atspausdinti spalvotu spausdintuvu, jau nekalbant apie tuos, kurie turi bent elementarią spaustuvės įrangą. Padirbti sunku tik tai, kas nematoma plika akimi (tuo pagrįstos dauguma pinigų apsaugos priemonių). Kai kurios šalys jau dabar ant pakelių įpareigoja spausdinti ženklus rašalu, kuris nematomas, tačiau švyti specialioje šviesoje. Tą padirbti tampa tikrai sudėtinga, tačiau tabako gamintojams nors ir gerai žinomi šie metodai nėra patrauklūs, nes patys tabako gamintojai prisideda prie cigarečių kontrabandos organizavimo.

Labai įdomu, kad straipsnyje teisės profesorius staiga tampa tabako kontrolės ekspertu ir pradeda vertinti Pasaulio sveikatos organizacijos siūlomas priemones. Teisės profesorius, advokatas Vytautas Mizaras teigia, kad verčiau daugiau dėmesio skirti rūkymo prevencijai, švietimui bei labiau kontroliuoti, kad cigaretės nepatektų į nepilnamečių rankas. Mano manymu Lietuvoje dėl nekompetencijos iš darbo reikia atleisti kas antrą teisėją, o advokatus už mokesčių vengimą susodinti į kalėjimą. Kaip jums profesoriau tokia mano nuomonė apie teisę? Kadangi apie ją neišmanau, turbūt galiu sau ją tokią leisti kaip ir jūs apie tabako kontrolę leidžiate kalbėti tai, apie ką visiškai nieko neišmanote. Dar daugiau, profesorius pradeda mokslinę diskusiją: "Nėra moksliškai įrodyta, kad "paprastos" pakuotės mažintų rūkančiųjų skaičių. Tai tik spekuliacijos.“ Ką gi profesoriau ir vėl nepataikėte, bet ką čia ginčytis. Pasakysiu tik tiek, kad tiek vaizdinių įspėjimų, tiek bendrinės pakuotės yra moksliškai įvertintos ir jų efektyvumas patvirtintas, o va jūsų teiginiai yra tikros spekuliacijos jei ne atviras ir sąmoningas melas. Bet kaip sakoma kare kaip kare, viskas leidžiama.
Ir jau be abejonės paskutinį žodį tarė Philip Moris atstovas, kuris pareiškė, kad tai pasitarnaus nelegaliems prekiautojams. Gal tabako gamintojas toks užtikrintas todėl, kad pati kompanija rengiasi toje nelegalioje prekyboje dalyvauti.  Niekam ne paslaptis, kad didžioji dalis nelegaliai parduodamų cigarečių yra legaliai pagamintos ir parduotos žinant, kad jos niekada nepasirodys legalioje rinkoje. Tai kaip p. G.Dirgėla? Jūsų ir jūsų kolegų kitose šalyse dėka kasmet anapilin iškeliauja 6 milijonai pasaulio gyventojų. Turint tokią patirtį menkas melas labai sąžinės nebeapsunkina ar ne?

O tiems, kad nori paskaityti faktinės informacijos apie vaizdinius įspėjimus apie sveikatą ar bendrinę tabako gaminių pakuotę, siūlau paskaityti leidinį „Rodykimę tiesą“: http://koalicija.org/serveris/failai/vaizdiniai%20ispejimai_vidiniai%20puslapiai.pdf