Ieškoti šiame dienoraštyje

2012 m. lapkričio 7 d., trečiadienis

Komentaras. Naujasis tabako reguliavimas – beviltiškai atsiliekame nuo pažangiausių Europos šalių ir nevykdome tarptautinių įsipareigojimų



 Lapkričio 7 dieną internetiniame portale delfi.lt buvo išspausdintas Dr. Linos Darulienės, advokatų kontoros „Tark Grunte Sutkiene” partnerės ir Indrės Burbulytės iš Advokatų kontoros „Tark Grunte Sutkiene” advokato padėjėjos komentaras „Naujasis tabako reguliavimas – lenktynės su Europa“. Straipsnyje deklaruota jog straipsnis yra parengtas advokatų kontoros „Tark Grunte Sutkiene” teisininkų, dirbančių prekių ženklinimo, konkurencijos, ES reguliavimo, ginčų sprendimo srityse bei teikiančių paslaugas Lietuvoje veiklą vykdantiems tabako gamintojams ir platintojams.”( http://verslas.delfi.lt/business/komentaras-naujasis-tabako-reguliavimas-lenktynes-su-europa.d?id=59926451).


Labai logiška, kad toks tabako gamintojų ir platintojų interesus atstovaujančių advokatų parengtas lobistinis straipsnis pasirodo būtent tuomet, kai Seimas turi apspręsti dėl siūlomų LR Tabako kontrolės įstatymo pataisų.

Todėl būdamas Pasaulio sveikatos organizacijos bendradarbiaujančio centro[i], kurio vienas iš sutartinių tikslų yra talkinti Pasaulio sveikatos organizacijai įgyvendinant Tabako kontrolės pagrindų konvenciją, vadovu laikau savo pareiga sureaguoti ir pareikšti savo nuomonę dėl išsakytų teiginių apie tabako kontrolę.

Pirmiausia norėčiau priminti, kad Lietuva, kaip beje ir Europos Sąjunga, 2004 metais yra ratifikavusi Pasaulio sveikatos organizacijos tabako kontrolės pagrindų konvenciją. Teisininkams derėtų žinoti, kad nors šis dokumentas ir nėra tiesioginio teisinio taikymo dokumentas, jame įvardintos priemonės turi būti perkeltos į nacionalinius teisės aktus, ir vis tik šis dokumentas ratifikavusiai šaliai yra privalomas (http://www.who.int/fctc/en/)[ii].  

Konvencijoje labai aiškiai nurodoma koks turėtų būti ratifikavusios šalies ir tabako pramonės santykis. Nors delfi.lt komentare teisininkai išsakė savo nuomonę, kad „Be to, teisinis reguliavimas turi būti suderinamas su jau egzistuojančia teisine sistema, nustatyti proporcingus suvaržymus verslui bei leisti išsaugoti skirtingų interesų pusiausvyrą.“, konvencijos 5.3 straipsnyje teigiama, kad Nustatydamos ir įgyvendindamos savo sveikatos politikos kryptis, susijusias su tabako kontrole, Šalys pagal savo nacionalinę teisę stengiasi apsaugoti jas nuo komercinių ir kitų tabako pramonės interesų.“ Ši nuostata labai aiškiai rodo, kad šalys privalo ne saugoti skirtingų interesų pusiausvyrą, o ginti savo tabako kontrolės politiką nuo tabako pramonės interesų.

Itin neatitinkančiu tikrovės derėtų laikyti šį advokatų teiginį: Be to, tabako gaminių gamintojai ir pardavėjai sumoka į valstybės biudžetą milijardines sumas per akcizo ir pelno mokesčius, kurių pagalba valstybė sprendžia daugybę socialinių ir ekonominių šalies problemų.“. Derėtų žinoti, kad tabako gamintojai realiai patys sumoka tik pelno mokestį ir su darbuotojų darbu susijusius sodros ir kitus mokesčius. Pvz. Philip Morris Baltic, užimanti didžiausią Lietuvos tabako gaminių rinkos dalį,  2011 metais į valstybės biudžetą pervedė apie 340 milijonų litų, o tai yra labai toli nuo minimų milijardų. Visi kiti (tabako akcizai ir PVM) yra sumokami vartotojo, t.y. pirkėjo, nes yra įskaičiuoti į galutinę prekės kainą. Todėl didžiausi biudžeto rėmėjai yra iš esmės ne tabako gamintojai, o Lietuvos gyventojai, tuo tarpu užsienio kapitalo įmonės (o tabako gamintojai visi ir yra ne Lietuvos įmonės) Lietuvai sumoka tik pelno mokestį, tačiau patį pelną išveža iš Lietuvos, tokiu būdu šalis pati turi tvarkytis su sukeliamomis sveikatos pasekmėmis iš kurių uždirba užsienio bendrovės. Todėl advokatų teiginys, kad tabako pramonė prisideda prie valstybės ekonomikos gerovės yra visiškai nepagrįstas.

Patys teiginiai apie tai, kad Lietuva neva siekia užbėgti už akių Europos direktyvoms ir siūlomai tabako kontrolės politikai prasilenkia su tikrove. Lietuva ne tik neskuba aplenkti, tačiau reikšmingai atsilieka nuo daugelio Europos valstybių. 2010 metų Tabako kontrolė skalėje, kurią skaičiuoja žymiausi Europos tabako kontrolės ekspertai, Lietuva iš 30 vertintų šalių buvo 22 vietoje[iii]. Vertinant konkrečiais tabako kontrolės priemones, tokias kaip tabako gaminių žymėjimas ir tabako gaminių akcizų didinimas Lietuva yra tarp labiausiai atsiliekančių Europos šalių, nes derantis su ES dėl tabako akcizo didinimo yra tarp tų šalių, kurios išsireikalauja ilgiausių pereinamųjų laikotarpių akcizo didinimui ir neretai tampa kliuviniu ir kitoms ES valstybėms nes sukelia realią grėsmę sustabdyti šių akcizų didinimą ir kitose ES šalyse. Vertinant tabako gaminių žymėjimą, reikia pastebėti, kad ES dar 2005 metais patvirtino vaizdinių įspėjimų apie žalą sveikatai katalogą[iv], kurį buvo rekomenduojama taikyti šalyse narėse. Taigi Lietuva turėjo net 7 metus šiai rekomendacijai įgyvendinti, tačiau to padaryti nesugebėjo. Todėl teiginiai, kad dabartiniai siūlymai yra užbėgimas už akių visomis prasmėmis prasilenkia su realybe. Be to konvencijos, kurią Lietuva yra ratifikavusi 11.1 straipsnyje teigiama, kad įspėjimai apie žalą sveikatai ant tabako pakuočių turi sudaryti 50 proc. arba daugiau, bet ne mažiau kaip 30 proc. pagrindinio matomo ploto, gali būti paveikslėlio ar piktogramos formos arba juose gali būti paveikslėlių ar piktogramų.“ Taigi Lietuva niekaip nenusižengia tarptautiniams įsipareigojimams teikdama naujus siūlymus tabako kontrolės srityje.

Tabako pramonės samdomų teisininkų rašte teigiama, kad Visuotinai pripažįstama, kad bet kurio reguliavimo pakeitimas turi būti pagrįstas ne teoriniais apsvarstymais, kad „gal bus geriau“, o konkrečiais duomenimis ir įrodymais, kad numatyti suvaržymai tikrai prisidės prie tikslų pasiekimo, o ne virs dar viena papildoma reguliacinė našta verslui.“ Tačiau nepateikiama jokių nuorodų kur toks „visuotinis pripažinimas“ yra įtvirtintas. Dar daugiau, tabako gamintojai šalis nuolat stengiasi įtraukti į ydingą praktiką, kuomet valstybė privalo už mokesčių mokėtųjų pinigus įrodinėti privačių kompanijų keliamą žalą ir tik tuomet gali taikyti ribojančią praktiką. Skirtingai nei teisininkų teiginius apie „visuotinai“ pripažįstamus reguliavimo principus, tabako žala iš tiesų yra visuotinai pripažinta ir šis pripažinimas yra patvirtintas Tabako kontrolės pagrindų konvenciją priėmusių Jungtinių tautų narių šalių parašais. Konvencijos preambulėje teigiama: pripažindamos, kad moksliniais tyrimais nedviprasmiškai įrodyta, jog tabako vartojimas ir priverstinis kvėpavimas tabako dūmais sukelia mirtį, ligas bei neįgalumą, ir kad nuo rūkymo bei kitų tabako gaminių vartojimo pradžios iki jo sukeltų ligų pradžios esama tam tikro laiko tarpo,
taip pat pripažindamos, kad cigaretės ir kai kurie kiti tabako turintys gaminiai yra sukurti taip, kad sukeltų ir palaikytų priklausomybę, kad daugelis iš juose esančių junginių ir jų dūmai yra farmakologiškai aktyvūs, toksiški, mutageniški bei kancerogeniški, ir kad priklausomybė nuo tabako svarbiausiose tarptautinėse ligų klasifikavimo sistemose išskiriama kaip atskiras sutrikimas,...“

Jau diskutuojant apie tabako gaminių sudedamąsias dalis tabako gamintojai išsakė norą, kad pirmiausia valstybės įrodytų tabako gaminių sudedamųjų dalių žalą ir tik tuomet uždraustų tokių sudedamųjų medžiagų naudojimą. Tačiau tokie siūlymai iš esmės prieštarauja bet kokiai vartotojų apsaugos logikai, nes bet kokia prekė ar produktas pirmiausia turi būti saugūs ir tik tada gali būti pateikiami vartotojui. Tokiu atveju tabako gamintojai pirmiausia turėtų įrodyti, kad jų naudojami tabako gaminių priedai ir jų degimo produktai yra nepavojingi ir tik tokiu atveju turėtų gauti teisę juos naudoti. Tačiau tabako gamintojams pakanka nuovokos suvokti, kad tokių tyrimų jie niekada negalės atlikti ir tokių įrodymų nepateiks. Pirmiausia dėl to, kad niekas neleis atlikti toksinių eksperimentų su gyvais žmonėmis. Vadinasi ir leidimo naudoti priedus tabako gaminiuose gauti būtų neįmanoma. Analogiška situacija pateikiama ir delfi.lt išspausdintoje teisininkų nuomonėje, kuomet valstybė stumiama į nesibaigiantį ginčą, kuomet liepiama pateikti įrodymus apie priemonių (šiuo atveju apribojimų ar informacijos pateikimo ant pakuočių) efektyvumą kuomet tos priemonės dar nėra įgyvendintos. Vadinasi ir įrodymų konkrečioje šalyje nėra ir negali būti. Tokiu atveju visuomenės sveikatos praktikoje vadovaujamasi kitų šalių praktika ir jos moksliniu įvertinimu. O mokslinio pagrindimo tabako gaminių prieinamumo apribojimo efektyvumui ar vaizdinių įspėjimų apie žalą sveikatai efektyvumui pagrįsti kitose šalyse yra daugiau nei pakankamai[v][vi].
Kalbant apie Lietuvos išsišokimą draudžiant prekiauti tabako gaminiais tiesiogiai prieinamu būdu taip pat nederėtų, nes būtent tokia priemonė yra įvardinta konvencijos 16.1 straipsnio b dalyje, kurioje kalbama apie priemones, mažinančias tabako gaminių prieinamumą nepilnamečiams.

Teisininkų rengtame straipsnyje teigiama, kad „Atsižvelgiant į šiuos principus, kyla klausimas, ar prieš siūlant keisti jau egzistuojantį reguliavimą įstatymo projekto autoriai pabandė išsamiai įvertinti, kaip esantys draudimai paveikė žmonių apsisprendimą rūkyti. Ar yra duomenų, kad šiuo metu galiojantys ribojimai yra nepakankami? Ar pateikti duomenys, kad naujieji siūlymai tikrai pasieks iškeltus tikslus? Deja, aiškinamosios įstatymo projekto raštuose yra tik deklaruojamas naujo reguliavimo efektyvumas nebandant jo argumentuotai pagrįsti.“ Atsakant į šiuos teiginius reikia pastebėti, kad Lietuvoje jau daugelį metų vykdoma gyventojų gyvensenos ir rizikos veiksnių (taip pat ir rūkymo) stebėsena tiek suaugusiųjų tiek vaikų grupėse. Būtent epidemiologiniai duomenys ir leidžia spręsti kiek pakankamos ar nepakankamos egzistuojančios tabako kontrolės politikos priemonės, bei kaip keičiasi gyventojų elgsena atsižvelgiant į taikomas priemones. Tai, kad esamos priemonės yra nepakankamos rodo vis dar labai didelis rūkymo paplitimas vaikų grupėje, nemažėjantis rūkymo paplitimas moterų grupėje[vii][viii]. Tai, kad priemonės yra nepakankamos rodo ir augantys pačių tabako gamintojų pelnai bei gebėjimas samdyti brangias teisines paslaugas, siekiant paveikti tabako kontrolės politikos formuotojų nuomonę. Be to teisininkai pateikinėdami kaltinimus nepakankamu priemonių pagrįstumu įstatymo pataisų rengėjams, patys nepateikia jokių šaltinių ir nuorodų, kurios leistų daryti išvadas, kad siūlomos priemonės yra neefektyvios.

Teisininkų teigimu „Pastebėtina, kad nepriklausomai nuo to, kad tabako gaminių reklama jau kurį laiką draudžiama, prekių ženklai kaip nuosavybės forma niekada nebuvo ribojama. Didinant įspėjamiesiems teigiamas skiriamą minimalų plotą, automatiškai yra silpninimas teisėtai naudojamas prekių ženklas ir gaminių dizainas. Tokie veiksmai automatiškai atsilieps šios nuosavybės kainai rinkoje, dėl ko gamintojai turėtų patirti nuostolių. Kaip jau suprantama, tokių nuostolių kompensavimo mechanizmo pakeitimai nenumato.“ Atsakant į tai, pastebėtina, kad de facto prekių ženklai kaip nuosavybės forma jau seniai yra ribojami. Jau vien įspėjamųjų užrašų baltame fone su baltu rėmeliu uždėjimas ant tabako pakuotės pakeitė jos dizainą, kuris neabejotinai buvo registruotas kaip prekės ženklas, nes prekės ženklas yra ne tik tabako gaminio ar gamintojo pavadinimas[ix]. Taigi, teigti, kad nauji reikalavimai yra kaip nors teisiškai labiau nepagrįsti nėra jokio pagrindo. O komentuojant teiginius apie tabako gamintojų nuostolius tenka sutikti su teisininkais, tačiau reikia pridurti, kad galutinis tabako kontrolės tikslas yra pasiekti, kad žmonės visiškai nustotų vartoti tabako gaminius, tokiu atveju tabako gamintojai patirtų didelius nuostolius ir visiškai bankrutuotų. Šį siekinį puikiai suvokia visos konvenciją ratifikavusios šalys ir tai yra savaime suprantamas galutinis tikslas labai aiškiai įvardintas ir paskutinėje Pasaulinėje tabako kontrolės konferencijoje. [x] Taigi jokių nuotolių atlyginimo valstybės ir neprivalo numatyti, priešingai valstybės turėtų galvoti apie teisinius mechanizmus, kurie leistų pareikalauti atsakomybės ir nuostolių atlyginimo iš tabako pramonės už prarastus produktyvius gyvenimo metus, gydymo išlaidas ir nesavalaikes mirtis.

Galiausiai reikia pastebėti, kad visas dokumentas yra parengtas žmonių, kad ir kvalifikuotų teisininkų, tačiau neturinčių jokios kompetencijos tabako kontrolės klausimuose, todėl daugelis pasaulyje žinomų ir mokslu pagrįstų efektyvių tabako kontrolės priemonių yra kvestionuojamos, bandant sukelti abejones jų pagrįstumu ir efektyvumu.
Paskutinės pastraipa, kurioje labai konkrečią tabako kontrolės sritį bandoma prilyginti vadovavimo sričiai ir pateikiami sunkiai suprantami praaiškinami išvedžiojimai su teorinėmis išvestinėmis formulėmis, kurios neturi visiškai jokio ryšio su labai aiškiai apibrėžta sritimi[xi].

Apibendrinant galima pasakyti, kad minėta publikacija turėtų būti vertintina išskirtinai kaip lobistinė ir sąmoningai atstovaujanti tabako kompanijų interesus, nuo kurių PSO Tabako kontrolės pagrindų konvenciją ratifikavusi Lietuva įsipareigojo saugotis. Straipsnyje pateikiami melagingi ir tikrovės neatitinkantys teiginiai nedaro garbės teisės išsilavinimą turinčioms straipsnio autorėms, kurios savo profesinį prestižą aukoja manipuliatyviai gindamos tabako gamintojų interesus.


Pagarbiai,
LSMU MA VSF Sveikatos tyrimų instituto, PSO bendradarbiaujančio centro vadovas
doc. dr. Aurelijus Veryga




Komentarų nėra: