Ieškoti šiame dienoraštyje

2008 m. rugsėjo 18 d., ketvirtadienis

Vyriausybė ir toliau kuria rojų alkoholio verslui

Nuo to laiko, kai buvo priimtas Alkoholio kontrolės įstatymas, jis buvo sistemingai darkomas, palaipsniui mažinant atsakomybę alkoholio verslui, bei gerinant sąlygas jo plėtrai. Pastaruoju metu Seimo svarstytos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos susilaukė didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Tačiau yra sritys bei dokumentai, kurie paprastai nesusilaukia viešumo, o jų pakeitimai ir toliau kuria sąlygas nežabojamam alkoholio verslo siautėjimui.
Nepaisant jau įstatyme numatytų galimybių prekiauti alkoholiniais gėrimais beveik visur (degalinėse, sanatorijose, gyvenamuose namuose) Vyriausybė stengiasi, kad šioms galimybėms kiltų kuo mažiau kliūčių. Įstatyme numatyta, kad Savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, o šių sprendimų įsigaliojimo tvarką reglamentuojančiame įstatyme teigiama, kad Savivaldybių atstovaujamųjų ir vykdomųjų institucijų priimti norminiai teisės aktai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo vietinėje spaudoje arba kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie norminio teisės akto priėmimą ir viso norminio teisės akto paskelbimo atitinkamos savivaldybės interneto tinklalapyje, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data, ypatinga meile alkoholio verslininkams garsėjanti ir G. Kirkilo vadovaujama vyriausybė priima nutarimą, prieštaraujantį LR Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo nuostatoms ir nustato, jog tais atvejais, kai savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi, apriboja įmonei prekybos alkoholiniais gėrimais laiką ir jis skiriasi nuo licencijoje nurodyto laiko, įmonė, registruotu laišku gavusi savivaldybės vykdomosios institucijos rašytinį pranešimą apie savivaldybės tarybos nustatytą apribojimą, privalo laikytis šio apribojimo nuo rašytinio pranešimo gavimo dienos, jeigu savivaldybės tarybos sprendime nenurodytas vėlesnis šio sprendimo įsigaliojimo terminas.
Paprastai kalbant pagal šį nutarimą alkoholio verslininkai, kitaip nei eiliniai piliečiai, apie kuriuos sakoma, kad įstatymo nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia, gali ramiai pažeidinėti savivaldybės nustatytus prekybos laiko apribojimus, tol, kol negaus raštinio pranešimo, kurio gali ilgą laiką sąmoningai vengti ir nepriimti. Kaip ir reikia tikėtis išmoningi verslininkai jau pradėjo piktnaudžiauti tokiais vyriausybės sprendimais ir lengvatomis.

Kitas vyriausybės siūlomas „perlas“ dar tik siūlomas Seimui. Nepavykus jungtinėms Ūkio ministerijos, alkoholio pramonės, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ir kitų suinteresuotų organizacijų pastangoms likviduoti Valstybės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybą, Ūkio ministerija parengė Viešojo administravimo įstatymo 2, 5, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 91 ir 43 straipsniais įstatymo projektą, kuris iš tikrųjų sukurs tikrą rojų prekiautojams alkoholiu. Įstatymo projekto reikalavimas (91 straipsnio 7 dalis), adresuotas kontroliuojančiai institucijai, pranešti apie verslo subjekto veiklos kontrolės veiksmus iš anksto, nurodant atliekamų kontrolės veiksmų pagrindą, terminą, dalyką ir dokumentų sąrašą, vertinamas, kaip tabako ir alkoholio verslą kontroliuojančios institucijos patikrinimo beprasmybę. Faktiškai tai reiškia, kad įmonė įspėjama apie būsimą patikrinimą ir turi laiko išnešti iš prekybos salės ir paslėpti neteisėtai įsigytus alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius, sutvarkyti savo dokumentaciją ir pasirūpinti, kad tikrinimo metu alkoholis ir tabakas nebūtų parduodami nepilnamečiams, nebūtų rūkoma viešojo maitinimo įmonėse ir pan. Po to, kai kontroliuojanti institucija atliks patikrinimą, kuris neduos jokių rezultatų, viskas sugrįš į pirminę padėtį. Kyla klausimas, kam tokia kontrolė reikalinga, jei įstatymu sudaromos sąlygos plėtoti neteisėtą verslą? O gal tiesiog galima būtų numatyti baudų kvotas, o verslininkai rotacijos principu kartą ar du kartus į metus susimokėtų simbolines baudas ir galėtų visai niekino nevaržomi pažeidinėti įstatymus ir teisės aktus. Ir tai vyksta tuomet, kai aukščiausi Vyriausybės pareigūnai nuolat viešai kartoja, kad alkoholio vartojimo problemas reikia spręsti kompleksiškai. Ūkio ministerijos darbuotojai jau ne kartą posėdžių metu teigę, kad teiginiai jog ministerija aklai proteguoja verslą tėra šmeižtas. Deja pastarieji siūlymai nepalieka jokių abejonių, kad ši institucija veikia destruktyviai ir toliau žlugdo valstybės alkoholio kontrolę.
Dar galima pridėti ir Seimo narių iniciatyvas kreiptis į Konstitucinį teismą su klausimais ar alkoholio kontrolės įstatymų pažeidėjai nėra baudžiami per griežtai ir teismų sprendimus, kuriais pardavinėjantieji alkoholinius gėrimus vaikams baudžiami simbolinėmis baudomis, nes „...parduotas nedidelis alkoholio kiekis, ir padaryta nedidelė žala...“.
Stebint šią mozaiką kyla klausimas, ar mūsų valdžios ir teisėsaugos atstovai yra tokie kvaili, kad nesuvokia ką daro ir kokias tai turės pasekmes, ar alkoholio pramonės atstovai tokie turtingi ir įtakingi, kad sugeba nusipirkti ar kitais būdais pasiekti sau palankius sprendimus. Abu variantai labai liūdnai nuteikia, o svarbiausia tai, kad tokių siūlymų flagmanai kaip dabartinis Ūkio ministras partijų yra įvardinami kaip galimi kandidatai į ministrus pirmininkus.

Komentarų nėra: