Ieškoti šiame dienoraštyje

2008 m. rugsėjo 19 d., penktadienis

Ar pagrįsta isterija dėl alkoholio mokesčių

Pastarosiomis dienomis žiniasklaidoje pasirodė žinutės apie tai, kad šiemet alkoholiniams gėrimams padidintas akcizas nepasiteisino. Citata iš alkoholio gamintojų pasisakymų: „...Nepaisant šių metų pradžioje padidinto akcizo mokesčio, akcizo priskaičiuota mažiau nei prognozuota. Didesni akcizai šiemet pastebimai sumažino alkoholinių gėrimų gamybą ir pardavimus....“. Taip pat teigiama, kad gamintojai abejoja pakitusiu vartojimu ir visą mažėjimą aiškina nelegalios rinko augimu. Čia pat cituojama Valstybinė mokesčių inspekcija, kurios teigimu pirmąjį pusmetį priskaičiuota 388, 6 mln. Lt akcizo mokesčių už alkoholį, o tai 3,8 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
O dabar paanalizuokime ką reiškia tokie pareiškimai apie nepasiteisinusius mokesčius. Svarbiausia žinia, kad mažėja pardavimai. O ar ne to laukia visa Lietuva (aišku išskyrus alkoholio gamintojus)? Juk tiek Alkoholio kontrolės įstatymo, tiek Valstybės alkoholio kontrolės programos pagrindinės nuostatos teigia, kad valstybė siekia sumažinti bendrą alkoholio suvartojimą ir su tuo susijusią žalą. Kituose pranešimuose alkoholio gamintojai teigia, kad išaugus akcizui visa alkoholio pramonės šaka nustojo vystytis. Matyt tą reikėtų vertinti kaip „tikrą tragediją“ šalyje, kuri šiuos metus paskelbė „Blaivybės metais“.
Tiesa ta, kad Finansų ministerijos prognozės dėl planuojamų surinkti mokesčių nepasitvirtino, tiksliau pajamos augo ne tokiu mastu kaip buvo tikėtasi. Bet tie papildomi 3,8 proc. – tai apie 15 mln. litų į valstybės biudžetą. Už tuos pinigus jau buvo galima pastatyti naują darželį ar renovuoti keletą mokyklų. Gal ir būtų galima suprasti isteriją, jei pajamos į biudžetą būtų mažėjusios, tačiau triukšmas kai jos auga- mažų mažiausiai keistas.
Visuomenės sveikatos požiūriu ši priemonė suveikė taip, kaip rašoma visuose visuomenės sveikatos vadovėliuose ir moksliniuose straipsniuose. Kadangi alkoholis yra prabangos prekė ir jo kaina yra mažai elastinga, tai pabrangus alkoholiui jo vartojimą sumažina tik dalis vartotojų. Likusi dalis perka brangesnę prekę ir sumoka didesnius mokesčius į biudžetą. Tokiu būdu pasiekiamas dvigubas efektas: sumažėja vartojimas ir išauga įplaukos į biudžetą. Tai nepalanku tik alkoholio gamintojams, kurie neparduodami savo produkcijos patiria nuostolius.
Pagal alkoholio pramonės logiką akcizą reikia mažinti, kad biudžeto įplaukos sumažėtų, o alkoholio gamintojų pajamos vėl pradėtų augti.
Ir dar keli žodžiai apie kylančią isteriją. Ji turi labai realų pagrindą. Šiandien Lietuva gyvena rinkimų nuotaikomis ir mokesčių klausimas labai aktualus partijų rinkiminėse programose. Tėvynės sąjungai – Lietuvos krikščionims demokratams į savo programą įsitraukus nuostatas didinti alkoholio mokesčius, alkoholio gamintojai sujudo ir jau pasirodė žinutės apie alkoholio gamintojų susitikimus su Socialdemokratų partijos atstovais ir įtikinėjimu apie mokesčių beprasmingumą. Liberalų sąjūdis net neslėpdamas deklaruoja, kad nesirengia tokių mokesčių didinti, o vienos iš partijos narių Petras Auštrevičius dar būdamas euroderybininku yra pagarsėjęs savo „sėkmingomis“ derybomis dėl tabako mokesčių su Europos sąjunga, kai atstovaudamas valstybę išsiderėjo ilgiausią pereinamąjį laikotarpį tabako akcizų didinimui ir taip sąmoningai užkirto kelią papildomoms pajamoms į biudžetą gauti, bei galimybei sumažinti rūkymo paplitimą. Nereikia būti aiškeregiu, kad suprasti, jog tuomet buvo atstovauti tabako gamintojų interesai, kurie siekė išsaugoti savo pelnus.
Yra ir dar viena isterijos priežastis, Europos komisija rengiasi siūlyti didinti mokesčius alkoholiniams gėrimams. Todėl šiandieninė parama partijoms ir aktyvus lobizmas yra svarbi pasiruošimo kovai su Europos komisija sudedamoji dalis.
Nelegalios prekybos korta šiuo atveju tėra blefas. Jokių tyrimų ar statistikos, pagrindžiančios nelegalios prekybos augimą nėra. Todėl remtis nuogirdomis ar nuomonėmis yra labai neprofesionalu. Teisėsaugininkams paskelbus apie didesnį nustatytą nelegalios prekybos atvejų skaičių tai galėtų reikšti, kad teisėsaugininkai tiesiog pradėjo dirbti savo darbą ir tuos pažeidimus nustatinėti. Be to verta pastebėti, kad net ir esant labai žemoms alkoholio kainoms ir absoliučiam prieinamumui, nelegali prekyba neišnyko. Vadinasi problema ne kainose, o valstybės požiūryje į nelegalų verslą. Nelegali prekyba tradiciškai yra susijusi su aukštu korupcijos lygiu, ką taip pat galime stebėti ir Lietuvoje.
Todėl valstybė neturėtų leistis manipuliuojama alkoholio gamintojų ir toliau didinti mokesčius alkoholiniams gėrimams bent tiek, kad jie pralenktų infliaciją ir gyventojų pajamų augimą. Tuo pat metu didinant pajamas į biudžetą, kuris Lietuvoje panašu bus vis labiau skylėtas.

Komentarų nėra: