Ieškoti šiame dienoraštyje

Puslapiai

2008 m. kovo 11 d., antradienis

Kas „programuoja“ tabako gaminių kontrabandos augimą, arba tikroji didėjančių tabako gaminių kainų prasmė




Viena pagrindinių pastarųjų dienų žinių naujienų tapo nuo kovo 1-osios didėjančios tabako gaminių kainos. Pati žinia lyg ir neiškrenta iš bendro visų kainų kilimo konteksto, tačiau kalbos apie kartu augsiančią tabako gaminių kontrabandą tapo neatsiejamu šios naujienos priedu. Kyla klausimas, kodėl minima tik viena, „galima“ tabako gaminių kainos kilimo pasekmė – galimai išaugsianti kontrabanda. Labai keistai atrodo Laisvosios rinkos instituto (LLRI) eksperto nuolat kalama mintis, kad tabako gaminių kontrabanda augs, ir tuo pat metu pateikiamos abejonės dėl tokių prognozių, nes auga gyventojų pajamos ir mažėja kontrabandą pateisinančių gyventojų dalis. Keistai atrodo ir atsakingų valstybės institucijų (ypač atsakingų už sienos apsaugą) antrinimas LLRI ekspertams ir teiginiai, kad kontrabandos srautai išaugs. Na ir paskutinis akcentas, tai Finansų ministerijos atstovės teiginys, kad akcizo kėlimas yra optimalus ir maksimaliai suderintas su valstybės, vartotojų ir pramonės poreikiais


Pirmiausia keli faktai. Tabako akcizo didinimą, kaip vieną veiksmingiausių priemonių, paskatinančią rūkančiuosius mesti rūkyti, įvardina Pasaulio sveikatos organizacija ir Pasaulio bankas. Tas pats Pasaulio bankas savo publikacijose teigia, kad akcizo didinimas padidina įplaukas į valstybės biudžetą, ko neneigia ir Finansų ministerija ir net pateikia skaičiavimus, kad akcizo padidinimas valstybės biudžetą papildys apie 70 mln. lit


Įsipareigojimą kelti akcizą iki minimalaus ES lygio Lietuva prisiėmė stodama į Europos sąjungą. Derybų dėl akcizo istorija labai įdomi. Iš visų, tuo pačiu metu dėl stojimo į ES derybose dalyvavusių šalių, tik Lietuva ir Latvija išsiderėjo tokį ilgą pereinamąjį laikotarpį cigarečių akcizo didinimui. Vadinasi ES buvo suteikusi galimybę Lietuvai iš karto po stojimo ženkliai padidinti akcizą. Tai būtų ženkliai padidinę metančiųjų rūkyti skaičių ir būtų papildę valstybės biudžetą. Vadinasi Lietuvos derybininkai savo noru atsisakė galimybės gauti papildomų pajamų į biudžetą, tuo pat metu paskatinti Lietuvos gyventojus mesti rūkyti ir taip sutaupyti ne tik sveikatos, bet ir sumažinti valstybės išlaidas ligų gydymui. Vyriausiasis euroderybininkas, dabar seimo narys P.Auštrevičius teigė, kad toks ilgas pereinamasis laikotarpis yra didelis laimėjimas Lietuvai ir jos žmonėms, kurie nepatirs kainų smūgio, ir, suprask, galės rūkyti kaip rūkė. Tik įdomu, ar P.Auštrevičius skaitė LR Tabako kontrolės įstatymą bei Valstybės tabako kontrolės programą, kur įtvirtinti tikslai mažinti tabako vartojimą ir vartojimo keliamą žalą. Tam pačiam euroderybininkui reikia padėkoti ir už tai, kad kainos kyla būtent dabar, kai tai ypač nepalanku Lietuvai, nes Lietuva nori įsivesti eurą, o kainų kilimas didina infliaciją. To nebūtų atsitikę, jei Lietuva nebūtų bandžiusi sutaupyti tabako gamintojų pinigų.


Derybininkams ne taip gerai sekėsi derėtis dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, bet su tabako akcizais sekėsi puikiai. Belieka paanalizuoti kam naudingas toks akcizų sulaikymas. Didėjant akcizui ir augant mažmeninei tabako gaminių kainai iškyla grėsmė, kad dalis rūkančiųjų tiesiog mes rūkyti, nes tabako gaminių kaina yra elastinga, t.y. didėjant kainai tam tikra dalimi sumažėja vartojimas. Tai kitokia prekė nei pienas ar duona, kurie nepaisant kainos kilimo vartojami visada. Taigi, žinodami tokį fenomeną, tabako gamintojai būna priversti atsisakyti dalies savo pelno ir stengiasi amortizuoti kainos augimą, atsisakydami dalies pelno. Pelnas sumažėja ir dėl mažėjančių pardavimų. Vartojimo sumažėjimas nėra labai drastiškas, todėl valstybės biudžeto įplaukos auga. Tai belieka paklausti kurią tabako gamybos kompaniją atstovavo mūsų euroderybininkai? O LLRI instituto ekspertų nuomonė visiškai nestebina. Institutas nuo pat jo įkūrimo yra aktyviai remiamas tabako gamintojų ir nuolat gynė jų interesą. LLRI kritikavo tabako gaminių reklamos uždraudimą, dėl kurio dabar jau susitarė beveik visas pasaulis, kritikavo ir kitas tabako kontrolės priemones. Būdami ištikimi savo rėmėjams, gina jų interesą ir šiandien.


Bet svarbiau nei tai kas buvo pasakyta, manau, kad yra pats problemos pateikimas šiandien. Norisi pateikti tik vieną paralelę. Tai draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais praėjusių metų rugsėjo 1-ąją. Tuomet 2 savaites prieš draudimą visas eteris skambėjo nuo įspėjimų apie artėjančią „grėsmę“. Visur skambėjo reklama, kad „gerieji dėdės“ prekybininkai apie viską pagalvojo ir intensyviai skatino įsigyti iš anksto. Ir reikia pasakyti, kad jiems pavyko. Lietuviai sąžiningai ėjo į prekybos centrus apsirūpinti jau matyt gyvybiškai būtinais „degalais“.


Dabar situacija kartojasi, nuolat kalama apie tai, kad augs tabako gaminių kontrabanda, ir vis dar pridedant tai minčiai antrinančius valstybės pareigūnus, kurie privalėtų kontroliuoti nelegalią prekybą, susidaro įspūdis, kad tiems, kuriems dar neatėjo į galvą mintis pirkti kontrabandines cigaretes, reikia priminti apie tokią galimybę. O tada jau bus galima rėkti, kad tokios priemonės, kaip akcizo didinimas, nereikalingos. Tada ir vėl bus galima priminti kelių dienų šviežumo LLRI siūlymą, kad valstybė turėtų būti principingesnė ir nepasiduoti ES spaudimui ir, pasiekus minimalų ES cigarečių akcizų lygį, daugiau jo nebedidinti.


Labai norisi paprašyti žiniasklaidos nebūti manipuliacijos įrankiu, ir geriau ne pratinti Lietuvos žmonių prie minties apie „neišvengiamą“ kontrabandos augimą, o priminti, kad auganti tabako gaminių kaina gali tapti gera paskata ir šansu atsisakyti 50 proc. vartotojų nužudančio įpročio.

2008 m. kovo 4 d., antradienis

Pašnekesiai su alkoholio gamintojų atstovais



sveiki o kas su Jumis gincijasi, kad girtuokliavimas yra blogai? kada ateis laikas trumpiems sijonams ir kablams? mane jie labiausiai TONIZUOJA

Romanas Raulynaitis
Advokatas T el.: 8 5 2786 212 Faksas: 8 5 2786 206
Mob. tel. 8 687 71193 http://www.mgbaltic.lt/


Gerb. Romanai,

Dar negirdėjau, kad kas nors būtų susirgęs ar numiręs besitonizuodamas žiūrėjimu į aukštakulnius ir trumpus sijonus, o va alkoholiu besitonizuojantiems neretai taip atsitinka. Taip, kad ir paralelė matyt nelabai tinkama. O ir komentaras nepanašus į labai teisišką ar dalykinį.

Visiems grupės nariams noriu pasiūlyti pasidomėti statistika ir tuo, kaip vykdant Valstybės programose numatytas priemones, situaciją galima pakeisti, kaip tai ir atsitiko su rūkymu. Deja, bet stebint su alkoholiu susijusią situaciją to pasakyti negalima.
Taip pat persiunčiu 2007 m. Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertų komiteto rekomendacijas, kurias citavau posėdyje. Dokumento 29 ir 30 psl. kalbama apie alkoholio reklamos poveikį bei pramonės savireguliaciją. O 48 psl. esanti 9 rekomendacija labai aiškiai išdėsto PSO poziciją dėl alkoholio pramonės dalyvavimo alkoholio kontrolės politikos formavime.

Pagarbiai

Aurelijus Veryga

Gerb. Aurelijau,


Paralele gal ir nelabai tinkama, bet kad Jus puikiai tonizuojates kovodami su legaliais gamintojais ir legaliais transliuotojais tai labai jauciasi. Gaila, kad Jus visus skirtote i mokslininkus ir nemokslininkus ir besitonizuojancius ir nesitonizuojancius. O kad Jums stinga tiek dalykiniu, tiek teisiniu argumentu rodo tai , kad privedate i seimo posedziu ir komitetu posedziu sales vaiku...


Romanas Raulynaitis

AdvokatasT el.: 8 5 2786 212Faksas: 8 5 2786 206 Mob. tel. 8 687 71193http://www.mgbaltic.lt/

Gerb. Romanai,


Ne kovojam, o stengiamės atstovauti visuomenės interesą. O dėl nelegalių gamintojų ir prekiautojų (nežinau ar egzistuoja nelegalūs transliuotojai) tai labai klystate, padarysim viską, kad nelegalios prekybos nebeliktų, nes tai iš mūsų visų atima pinigus, kurie būtų surinkti mokesčių pavidalu į biudžetą ir galėtų būti skirti vaikams ir sveikatai. Tik skiriasi priemonės, nelegaliems gamintojams tiek teisinės tiek bendro poveikio priemonės yra kitokios, o legalūs gamintojai ir transliuotojai gali būti kontroliuojami valstybės įstatymais. Tuo tarpu nelegalų kontrolei būtinos operatyvinės veiklos priemonės, kurių mes deja neturime ir neturėsime.
O dėl studentų ("vaikų"), kurie studijuoja teisę, ir kurie buvo atėję į posėdį, tai noriu paskyti, kad jų nei kviečiau nei vedžiausi. Jie atėjo kartu su savo dėstytoja. Aš nuo jų tikrai neturiu ką slėpti ir manau, kad jie turi teisę domėtis ir stebėti bei mokytis iš to kas šiandien vyksta, nes tokia galimybė gali ir nebepasikartoti. Be to jie tokie pat Lietuvos piliečiai kaip aš ir jūs ir turi teisę žinoti kas ir kaip vyksta.

Geros dienos

Aurelijus Veryga

Gerb. Aurelijau,


Petro Plumpos straipsnyje yra daug šiurpios statistikos ir daug nuoširdaus susirūpinimo problemomis, kurios alkoholio gamintojams nei kiek ne mažiau aktualios nei gerb. Plumpai. Esame Lietuvos piliečiai ir nei kiek nemažiau moralūs nei jūs, Aurelijau, ar jūsų bendraminčiai. Kartais pasiklausius kaip jūs niekinamai kalbate apie kelis milijonus litų šen ar ten (kalbant apie sporto ir kultūros rėmimą), gali susidaryti įspūdis, kad lėšas sveikatos sistemai finansuoti sukuria Seimo Sveikatos reikalų komitetas ar Visuomenės sveikatos taryba, o lėšas švietimui generuoja atinkami komitetai ir institucijos. Visos visuomenės institucijos yra svarbios ir reikalingos. Jos geros ir naudingos Valstybei yra tiek, kiek jos gerai/efektyviai veikia (dirba savo darbą). Jokia visuomenės grupė ar organizacija neturi teisės monopolizuoti Tiesos, moralumo ar Tėvynės meilės, net jeigu tokia grupė save vadintų neklystančiųjų ar moraliųjų partija. Verslas yra vienas pagrindinių visuomenės materialinės gerovės kūrėjų. Versle, kaip ir valstybinėse įstaigose ar visuomeninėse organizacijose, pasitaiko sukčių ir piktnaudžiautojų, tačiau didelė verslo visuomenės dalis yra atsakinga ir kaltinti verslą apriori savanaudiškumu yra neteisinga ir neatsakinga. Mums (aludariams) nei kiek ne mažiau rūpi Tautos ateitis. Net žiūrint iš paprasčiausios verslo logikos pozicijų - joks gamintojas nenori degradavusių vartotojų arba, kad tie vartotojai masiškai emigruotų. Mums rūpi Tautos gerovė ir pagal išgales prisidedam prie jos kūrimo. Daugelis mūsų įmonių dirba ir veikia pagal aukščiausius etikos standartus. Verslas turi siekti pelno, tačiau jeigu žinotume, kad pelną uždirbom iš nepilnamečių arba dėl to, kad kažkas perka mūsų alų tik dėl to, kad nebegali be jo gyventi, mielai tokio pelno atsisakytume (ir mūsų savininkai tam pritartų) . Esam pasiruošę mokėti policijai, kad persekiotu tuos, kas parduoda/perka alkoholį nepilnamečiams ar sudaro salygas jį gerti, tačiau policiją turi finansuoti Valstybė, o ir vien persekiojimas mažai ką padės, jeigu pardavėja ar "diedas" nesupras, kad taip "talkindami" vaikui jie yra paprasčiausi kriminaliniai nusikaltėliai.
Mes kitaip nei jūs ar PSO suprantam kovą su alkoholizmu ir kitokias matom priemones. Ir nieko čia keista - mes tesiog jaučiam atsakomybę už tai ką darome, nes, dėl draudimų pablogėję verslo sąlygos (prieš nelegalųjį verslą), didėjantys piktnaudžiavimas ir poslinkis į valdžios nekontroliuojamas sritis (legalius ir nelegalius alkoholio surogatus) slėgs mus, o ne visuomenines organizacijas, kurios reliai už nieką neatsako. Kai neveiks vieni draudimai, draudimų apologetai galės sakyti, kad draudimai buvo per švelnūs ar per maži. Geriausias pavyzdys yra siūlymas padidinti vartojimo/įsigyjimo amžiaus ribą iki 21 metų. Nesusitvarkom su nepilnamečiais iki 18 metų, tad padidinkim netvarkos bazę iki 21. Mes siūlome pirmiausiai išspręsti šią problemą (prieinamumas nepilnamečiams iki 18) ir, jeigu tai nepadedės, tuomet didinti amžiaus ribą. Gaila, kad kalbamės tik kaip aklas su kurčiu arba visai nesikalbam. Mane stebina tokie pasakymai, kad Pasaulinė sveikatos organizacija nerekomenduoja bendradarbiauti su verslu, nes pastarsis anot jų yra svanaudiškas. Beje Pasaulinė sveikatos organizacija tai tik viena iš daugelio organizacijų, tačiau tikrai jai niekas nesuteikė tiesos monopolio. Manau, kad dėl tos pačios priežasties (nenoro kalbėtis) mano kolega Romas Raulynaitis taip vaikiškai reagavo į ganą skaudų ir aktualų Petro Plumpos straipsnį. Manau, kad jis reagavo į visai grupei persiųstą straipsnį taip kaip ir aš - mes kaltinami esantys vaikų smaugliais. Mano du vaikai (24 ir 26 metų) jau kelis metus visiškai nevartoja jokio alkoholio. Ne dėl to, kad būtume draudę, o dėl to, kad formavom moralines nuostatas ir patys jų laikėmės. Žinau labai daug tokių atvejų mūsų kompanijoje. Man skauda širdį, kad Lietuvoje labai daug vaikų neturi pasirinkimo, jie yra tiesiog prievartaujami tapti alkoholikais, tačiau esu tikras, kad atsakinga reklama mažiausiai prie to prisideda. Nesakau, kad mūsų reklama visą laiką buvo atsakinga, buvo klaidų ir perlenkimų, tačiau progreso nemato tik tie, kurie nenori jo matyti.
Į ilgalaikes švietimo ir užimtumo programas bei atsakomybės didinimą orientuotas priemonių planas piktnaudžiavimui alkoholiu mažinti, kurį parengė Vyriausybės sudaryta Darbo grupė, nėra labai patrauklus tiems, kurie pačiu paprasčiausiu keliu siekia įtikinti visuomenę, kad kažkas daroma jos gerovei. Draudimas yra konkretus, nieko nekainuojantis žingsnis, kuris neišprususiam piliečiui sukuria kovos su blogiu iliuziją. 2008ųjų paskelbimas Blaivybės metais ir su draudimų iniciatyvomis prilygsta Visuotinės Gerovės metų paskelbimui su draudimu didinti kainas. Suprantu medikų ir kai kurių politikų norą spręsti problemas greitai ir kad visi matytų - draudimai tokiam problemos sprendimo imitavimui yra pats geriausias kelias. Su juo būtų galima sutikti tuo atveju, jeigu vakarų pasaulis sutartų, kad saikingas alkoholio vartojimas negali būti toleruojamas kaip bendrosios kultūros dalis. Tačiau, kol kas nepanašu, kad vakarų pasaulis yra tam nusiteikęs, vadinasi turime kovoti su piktnaudžiavimu, o ne bendrai su alkoholio vartojimu (ką beje ir teigia 2007-ųjų rudens Europos Parlamento rezoliucija). Kalbant apie saikingą vartojimą ir piktnaudžiavimą, vartojimo kultūros ir moralinių nuostatų formavimas yra daug svarbiau nei draudimai (priešingai nei teigia PSO), nes piktnaudžiavimas bet kuo yra ne dėl to, kad vienas ar kitas reiškinys egzistuoja, o dėl individo moralinių nuostatų, auklėjimo ir kitų psichologinių bei socialinių priežasčių. Esame pasiruošę diskusijai ir visados jos siekėme. Labai lengva kietos rankos šalininkams, nuo alkoholizmo kenčiančios visuomenės akivaizdoje, kaltinti verslą arba grasinti atimti diplomus bei laipsnius tiems medikams ir mokslininkams, kurie mano, kad Valančiaus kelias (švietimas, auklėjimas, savimonės ugdymas ir užimtumas prasminga veikla) yra efektyvesnis nei bandymas problemą spręsti draudimais. Visuomenės noras gyventi blaivioje ir be smurto aplinkoje yra visiškai natūralus ir teisėtas, tik negalima tuo spekuliuoti, nes spalio revoliucija Rusijoje įvyko kaip tik dėl to, kad bolševikai spekuliavo teisėtais visuomenės lūkesčiais ir nepasitenkinimu esama padėtimi. Nebandykite uzurpuoti tiesos ir žiniasklaida nevadins jūsų fanatikais ar davatkomis.
Labai gerbiu vieną iškiliausių Lietuvos rezistentų ir kovotojų už Lietuvos nepriklausomybę Petra Plumpą ir nuoširdžiai tikiu, kad ir jis ir jūs, Aurelijau, (kaip ir nemažai jūsų bendraminčių) esate nuoširdūs, idėjiniai kariai už blaivią Lietuvą ir nekaltinu jūsų nei populizmu, nei, juo labiau bolševizmu, tačiau jūsų korta žaidžia populistai. Neturime galimybės visiems suinteresuotiems pateikti savo argumentų ir faktų, o žiniasklaidai jie neįdomūs. Tie, kas be išankstinių nuostatų susipažino su mūsų argumentacija,pakeitė nuomonę ar bent sutiko, kad kalbėtis verta ir yra apie ką. Politikų darbas yra išklausyti visų nuomones ir priimti sprendimus, vadovaujantis šaltu protu ir ilgalike nauda visuomenei. Nematau jokios naudos visuomenei iš to, kad praėjusių metų vasarą buvo sulygintos alaus ir degtinės reklamos sąlygos televizijoje. Siūlau, visas pretenzijas ir politinį gražbyliavimą kloti čia (internete ir kas turės laiko bei noro paskaitys, aš ir pats rašau po darbo ir atsiprašau už klaidas), o susirinkimuose kalbėti konstruktyviai, gerbiant vieniems kitus ir jieškant bendrų sprendimų. Juk mums reikia laimėti kovą prieš alkoholizmą, o ne vieniems prieš kitus. Esame pasiruošę viskam, net ir draudimams, tačiau norime tartis su politikais ir visuomeninėmis organizacijomis nuo kada ir kokiu mastu ir ką galime padaryti prieš tai. Esame jauna Valstybė, kuri praleido didelį natūralios raidos etapą, verslas čia ne išimtis - jau šį tą nuveikėm socialinės atsakomybės srityje, tačiau tikrai nepakankamai. Turime puikių planų ir programų, tačiau reikia galimybės juos įgyvendinti. Sėkmės


Saulius Galadauskas

Director Corporate Affairs BBH Baltic+3705 205 9803mob:+3706 111 6046E-mail:
saulius.galadauskas@bbh.lt


Gerb. Sauliau,


Gerbiu jus tik už tai, kad esat taktiškas ir mandagus, ko nepasakysi apie absoliučią daugumą jūsų kolegų. O visa kita tėra jūsų darbas, kuriam esat nusamdytas dirbti. Tik keli pastebėjimai dėl jūsų išdėstytų minčių. Pirmiausia dėl to kad jūsų atstovaujamas verslas kuria valstybės kapitalą (ne ministerijos ir Seimo komitetai). Manau, kad jūs tikrai tai žinote, tą belieka pasakyti galbūt nežinantiems grupės nariams, kad tiek alkoholio, tiek tabako verslas nekuria kapitalo valstybei. Pagal šalių, kurios tik yra atlikę tokius skaičiavimus, nustatyta, kad valstybės iš alkoholio prekybos pajamos yra apie 1,5 karto mažesnės nei dėl alkoholio vartojimo sukeliamos išlaidos (sveikatai, socialinėms išmokoms ir t.t.). taigi turiu jus nuvilti, kad tabako ir alkoholio pramonė (kitaip nei kitos verslo šakos), nekuria valstybės gerbūvio, o atvirkščiai - jį ardo. Dėl klydimo ar neklydimo ir jūsų deklaruojamos moralės ar socialinės atsakomybės. Turiu pastebėti, kad maždaug dešimtmetį Lietuvoje jūsų atstovaujamam verslui niekas netrukdė demonstruoti savo socialinę atsakomybę ir moralę. Kuo tai baigėsi - labai gerai matom. Vienas iš įtakingų verslo atstovų (visuomeninis premjero patarėjas) viename iš posėdžių net nemanė slėpti, kad būtent verslas prisidėjo prie alkoholio kontrolės politikos pokyčių. Taigi viską turėjote savo rankose ir įrodėte, kad puikiai mokate daryt verslą, kuris dabar jau kainuoja žmonių gyvybes ir sveikatą, o valstybei neša nuostolius. O juk dauguma jūsų atstovaujamų įmonių jau seniai net nebe Lietuvos įmonės. Ar jūsų užsienio savininkams skaudės galvą dėl mūsų problemų, o gal jie sutiks apmokėti valstybės patiriamas išlaidas? Niekaip negaliu patikėti, kad jūsų atstovaujamos įmonės dirba pagal aukščiausius etikos standartus. Kas jei ne jūsų atstovaujamos įmonės mokėjo už jaunimui patrauklią alkoholinių gėrimų reklamą, netgi animacinių filmų metu. Visos jūsų socialinės atsakomybės akcijos tėra labai gerai pasaulyje žinomas triukas, kuris yra skirtas įvaizdžio gerinimui. Šiuo atveju galiu pacituoti vienos iš tabako gamybos kompanijų dokumentą "Atsižvelgdami į mums priešišką įstatyminį klimatą regione, mes turime galimybę pagerinti tabako pramonės įvaizdį visuomenėje vykdydami jaunimo rūkymą smerkiančias programas. Philip Morris International Corporate Affairs Latin America Sept 23 1993"
O alkoholio gamybos kompanijos dar tik mokosi iš savo vyresniųjų kolegų, todėl ir klaidų daro daug. Bet jau dabar galima stebėti analogišką strategiją (neigimas, klaidinimas, visos priemonės, kad laimėti laiko, pseudomokslininkų finansavimas ir t.t).Nereikia kaltinti mūsų neatsakingumu. O tai kad jūsų nuomonė žinoma skiriasi nuo mūsų ir PSO tai labai suprantama. Tai turbūt tos organizacijos, kurių nepavyksta įtakoti ar papirkti. Negalima ir paspausti, kaip kai kurių parlamentarų. Jos neima iš jūsų paramos, todėl vėliau negalima jų reikalauti atidirbinėjimo. Jums žinoma patogiau remtis Europos parlamento rekomendacijomis, kurios yra tokios pat skystos, kaip ir premjero sudarytos darbo grupės, kurioje didžiąją dalį sudarė jūsų deleguoti ar lojalūs žmonės. Europos parlamentą sudaro renkami politikai, o ne ekspertai. ir jie gali būti taip pat įtakojami, kaip ir mūsų parlamentarai. Jūs labai įdomiai mąstote. Teigiate, kad politikų darbas yra išklausyti visų nuomones ir priimti sprendimus, vadovaujantis šaltu protu ir ilgalaike nauda visuomenei. O juk net teismas, priimdamas sprendimą pirmiausia vadovaujasi ekspertų išvadomis ir rekomendacijomis, o ne savo šaltu protu. Ir PSO rekomendacijas jūs visai ne taip suprantate. Sutikite, kad medikai nemoko jūsų kaip virti alų, tai kodėl jūs mokote visuomenės sveikatos specialistus, kaip gerinti visuomenės sveikatą ir būdami diletantais moksle, nuolat iškraipote ir savaip interpretuojate mokslinius tyrimus?Teigiate, kad posėdžiuose reikia dirbti konstruktyviai, bet jūs net negalite atsakyti į užduotus klausimus, tai apie kokį konstruktyvumą kalbam. Taip ir neatsakėte, kuo remdamiesi suskaičiavot, kad 10 proc. socialinės reklamos atsvers 100 tikros alkoholio reklamos, kurią taip norite susigrąžinti. Labai įdomiai keičiasi ir jūsų argumentai. Dar prieš kelis mėnesius teigėte, kad reklama nedaro įtakos vaikams. Dabar jau tą pripažįstate, ir kaip atsvarą siūlote socialinę reklamą. Atsiranda ir nauji argumentai - apie pereinamąjį laikotarpį. Keičiantis situacijai sugalvosite vis naujų, kuriuos paneigti mums teks pasitelki dešimtis mokslinių studijų, tuo tarpų jūs tuos naujus argumentus galėsite generuoti tiek kiek jums norėsis ir niekas neprašys juos pagrindžiančių mokslinių studijų. Ir visa tai tik todėl, kad jūs labai moralūs ir socialiai atsakingi. Jūsų moralė baigiasi, kaip prasideda pinigai. Įdomu, ar jūsų kompanijų savininkai sutiktų atiduoti vaikų reikmėms apie 60 proc. iš sidro ir alkoholinių kokteilių gautų pinigų, nes tuos gėrimus nupirko nepilnamečiai. Turbūt ne. Ir vėl bus giesmelė, kad jų nereikia parduoti, bet jei jau pardavė tai pinigai juk nekvepia. Kas draudė jums iki šiol skatinti nelegalios prekybos išaiškinimą?Labai įdomu iš jūsų lūpų girdėti pamąstymus apie Vysk. M .Valančiaus darbo metodus. Jūs gerai žinote ir to laikmečio ypatumus ir kokią įtaką bei autoritetą tada turėjo Bažnyčia. Dabar daug kas yra kitaip.Labai keista iš jūsų girdėti apie tai, kad žiniasklaidai neįdomios jūsų tiesos. Juk jums ir nereikia, kad jos būtų įdomios, jūs tiesiog perkat žiniasklaidą, kartu su žymiais medikais. Žema suklaidinti garbingus šalies medikus išgaunant iš jų parašus ir vėliau išspausdinant aludarių organizacijos apmokėtus kreipimusis į prezidentą šalies dienraščiuose, taip sukompromituojant tuos medikus kitos medicininės bendruomenės akivaizdoje. Ir jūs dar kalbat apie moralumą?Jūsų pilna visur (Seime, Vyriausybėje, darbo grupėse ir kt.), jūsų teigimu todėl, kad tai liečia jūsų verslą ir jūs turite dalyvauti. Kažin kas būtų jei pasiprašytumėm dalyvauti jūsų įmonių direktorių tarybų susirinkimuose arba tuomet kai svarstomos rinkodaros strategijos, nes jos tiesiogiai palies visuomenę. Turbūt mūsų neprileistumėte net per kilometrą. Tokia labai vienpusė demokratija.Todėl, kad ir kokia būtų kultūringa diskusija, ji yra pasmerkta iš karto, todėl, kad mūsų tikslai yra absoliučiai skirtingi. Ir būtų daug sąžiningiau jei viską vadintumėte tikraisiais vardais.

Pagarbiai

Aurelijus Veryga


Gerb. Aurelijau,


malonu, kad gerbiat bent už mandagumą, nes panašu, kad už kompetencija manęs gerbti jums neleidžia jūsų kompetencijos trūkumas - deklaruojate gana vienpusišką požiūrį. Apie iš alkoholio pramonės uždirbamų ir alkoholizmo pasekmėms likviduoti išleidžiamų pinigų santykius kalbate pro šalį, nes, jeigu alkoholio pramonė būtų uždrausta, tai Valstybei nuostoliai dėl susirgimų, psichozių ir mirčių nuo dabar "laisvai" prieinamo alkoholio pakaitalų būtų daug kartų didesni nei tam išleidžiama dabar. Ir nereikia painioti pajamų iš verslo, gaminančio alkoholį saikingam vartojimui su lėšomis išleidžiamomis nesaikingo vartojimo pasėkmių likvidavimui (mes gaminame tam, kad SUAUGUSIEJI mėgautusi mūsų produktais saikingai). Narkotikai niekada nebuvo legalūs, vadinasi pajamų valstybės už juos niekada negavo, tačiau jų vartojimo pasekmės daugeliui valstybių kainuoja milžiniškus pinigus. Nekalti yra automobilių gamintojai, jeigu vairuotojas pasirenka nesaugų greitį, kaip nekalti ir virvių gamintojai, jeigu kažkas pasikaria. Alkoholis gali būti, turi būti ir yra daugelio gyventojų vartojamas saikingai. Jeigu daugiau savo laiko ir energijos skirtumėt aiškinimuisi kodėl žmonės geria nesaikingai ir kaip tas priežastis panaikinti, tai nekaltintume jūsų demagogija ir manipuliavimu teisėtu visuomenės pasipiktinimu. Dabar gi, mes priversti tai daryti (jieškoti priežasčių ir kaip jas šalinti) ir dar pykstate, jeigu kartais tai padarome geriau už jus. Taip, mūsų brandai iki konkrečių socialinės atsakomybės programų bei Garbės Kodekso priėmimo prireikė beveik dešimtmečio. Tačiau ne kažin kokius kalnus nuvertėte ir jūs, nes pitnaudžiavimas tikrai ne pernai prasidėjo - jis buvo ir tada kai alkoholio reklamos is viso nebuvo. Gaila, kad dialogas nesimezga. Vienas iš blaivybės lyderių verslą jau nuteisė ir "pasodino" ir mano, kad diskutuoti nėra apie ką. Tikiuosi, kad tie politikai ir visuomenininkai, kuriems svarbu ne laimėti principinę kovą prieš aludarius, bet iš tiesų pažaboti girtavimą, ras noro ir laiko kalbėtis su atsakingais gamintojais. Mes nevengiame, o priešingai siekiame viešos diskusijos. Jūsų pageidavimo dalyvauti įmonių valdybų posėdžiuose net nesvarstysim, o į aludarių asociacijos posėdžius - maloniai prašome. Ko gero aludarių asociacijos posėdžiuose apie tai, kaip reikėtų pažaboti piktnaudžiavimą alkoholiu, kalbama daugiau nei kai kuriuose blaivybės organizacijų posėdžiuose.


Sėkmes Saulius Galadauskas+3705 205 9803mob:+3706 111 6046E-mail:saulius.galadauskas@bbh.lt


Ponas Sauliau,


Nehiperbolizuokite ir nedarykite iš mūsų monstrų. Jūsų legalumas tai dar ne pretekstas jūsų nežabojamam veikimui. O dėl narkotikų, tai buvo laikas kai JAV ir Extazy buvo legalus. Laikai keičiasi. Mes nesiekiame, kad alkoholio pramonė būtų uždrausta ar, kad būtų įvestas sausasis įstatymas. Tai jūs tas mintis vis priskiriate mums ir taip kuriate įspūdį, kad dirbantys dėl blaivesnės Lietuvos yra fanatiški monstrai. Jūsų valia. O į mano klausimus kaip matau ir negalite atsakyti, nei posėdžio metu, nei internete. O gal į juos tiesiog nėra kaip atsakyti?Automobiliai ir alus labai nevykęs palyginimas. Automobiliai neveikia žmogaus neuromediatorių apykaitos ir nesukelia priklausomybės. O jei jau norite leistis į diskusijas į asmens sveikatos lygį ir individualias priežastis, lemiančias alkoholio vartojimą, tai tik pradžiai noriu pasakyti, kad žmogus yra sociali būtybė ir be genetinių priežasčių ar asmeninių nuostatų, jį veikia ir socialinė aplinka, kurią jūs pinigų pagalba tiesiog uzurpavote savo reikmėms. Iš pradžių daugume geria saikingai, o dabar jau turime situaciją, kai 43 proc. darbingiausio amžiaus Lietuvos vyrų alkoholį vartoja žalingai ir tą rodo reprezentatyvus VPSC tyrimas, kurio duomenų darbo grupė gali paprašyti iš SAM. Man jau bloga nuo tų kalbų apie sovietmetį, kuomet nebuvo reklamų. Tai noriu paklausti jūsų, jei jau jūsų teigimu vaikai žalingo elgesio išmoksta tik iš savo tėvų, tai ar jūs teigiate, kad sovietmečiu žmonės šeimose negėrė, kad girti vaikai būdavo labai reta išimtis?

Bijau, kad jūs neatlaikytumėte nė vienos rimtos diskusijos su psichologais (nenupirktais) ir priklausomybių specialistais. Jūsų argumentai limpa tik biurokratams ir jokio supratimo apie priklausomybes neturintiems politikams. Jūs be reikalo susireikšminate teigdami, kad mes kovojame tik prieš aludarius, o iš tikrųjų mums visai nesvarbu ar žmogus prisigeria nuo alaus ar nuo degtinės. Abi blogybės vienodai blogos.


Pagarbiai

Aurelijus Veryga

Kai verslo interesui ginti pritrūksta savų idėjų


„Reklamos apribojimai nieko neišspręs, ji neskatina vartojimo, sužlugs sportas ir kultūra“ ir t.t. Tokie ir panašūs argumentai iki šiol skamba spausdintoje ir elektroninėje spaudoje, juos galima nuolat girdėti televizijoje vykstančiose diskusijose. Kaip burtažodis nuolat kartojama frazė, kad „reikia kompleksinių priemonių ir ne nuo to pradedama“. Bet matyt visuomenei jau atsibodo akių dūmimas ir mažai liko tokių, kuriuos dar būtų galima įtikinti, tuo kad reklama neveikia.
Vadinasi atėjo laikas naujiems argumentams. Tarp originaliausių būtų galima paminėti pagąsdinimus, kad komercinės televizijos išsikels į Estiją, kad reikalingas pereinamasis laikotarpis ir kita. Tačiau pačiu pavojingiausiu gamintojų ir reklamos transliuotojų triuku galima būtų pavadinti jų vadinamąsias „socialinės atsakomybės“ akcijas. Vieną tokių galima stebėti iki šiol, kuomet vienoje iš komercinių televizijų demonstruojamas akivaizdžiai skubotai susuktas „socialinės reklamos“ klipas, kuriame teigiama, kad didžiausia blogybė yra alkoholio pardavimas nepilnamečiams. Labai sumanu - verslas, kuris tik gamina ir reklamuoja neturi sukti sau galvos dėl sekančios – realizacija užsiimančio verslo grandies (bent jau taip atrodo stebint šiuos klipus). Šio klipo pradžioje buvo bandoma įpinti ir šantažo elementą Seimo nariams, kuomet buvo aiškinama, kaip „gerai ir teisingai“ bus panaudotas kiekvienas už alkoholio reklamą gautas litas. Atidžiau stebėjusieji turėjo pastebėti, kad 10 proc. būtų skirta socialinei reklamai, o visa kita būtų kaip ir anksčiau skirta komercinių televizijų komercinių poreikių tenkinimui. Labai protingas žingsnis, juk jau geriau atiduoti tuos niekingus 10 proc. socialinei reklamai, kurią beje pats ir galėsi kurti, bet išsaugoti 90 proc. pajamų, gaunamų iš tiesioginės reklamos, o gamintojams užsitikrinti tolimesnę rinkos plėtrą.
Keli žodžiai apie verslo socialinę atsakomybę. Vienas iš Laisvosios rinkos fundamentalistų M.Friedmanas teigė, kad verslui bet kokia visuomenei naudinga ar socialiai atsakinga veikla yra amorali ar net pareigos dirbti akcininkams išdavystė. O vienintelė socialinė verslo atsakomybė yra uždirbti kaip įmanoma daugiau pelno savo savininkams. Tokia nuostata pateikiama, kaip moralinis imperatyvas. Friedmano teigimu verslo deklaruojama socialinė atsakomybė toleruotina tik tuo atveju – kai ji yra apsimestinė, t.y. kai verslo subjektas tik apsimeta, kad siekia socialinės atsakomybės, o iš tikrųjų siekia pelno.
Verslas iš tikrųjų taip ir elgiasi. Kaip pavyzdį galima pacituoti vienosiš tabako pramonės magnatų Philip Morris International mintis, kam iš tikrųjų skiriamos socialinę atsakomybę turinčios demonstruoti priemonės: „Atsižvelgdami į mums priešišką įstatyminį klimatą regione, mes turime galimybę pagerinti tabako pramonės įvaizdį visuomenėje vykdydami jaunimo rūkymą smerkiančias programas..1993“. Ši citata iš tabako gamybos bendrovės dokumento labai aiškiai rodo tikrąjį socialinių akcijų ir programų tikslą.
Lietuvoje elgiamasi dar įžūliau. Pradėjus transliuoti klipą, smerkiantį alkoholio prekybą nepilnamečiams, bandoma nuneigti reklamos reikšmę. Didžiausia bėda ta, kad geros idėjos panaudojimas savanaudiškų tikslų gynimui, kompromituoja pačią idėją. Prekyba alkoholiu nepilnamečiams yra neabejotina problema, kurią būtina neatidėliotinai spręsti, tačiau jos panaudojimas tam, kad susigražinti reklamą tikrai nepateisinamas.
Lieka tik konstatuoti faktą, kad alkoholio gamintojai ir reklamos transliuotojai jau pritrūko idėjų ir pradėjo savo tikslų siekimui naudoti nusavintas ir į „socialinės atsakomybės rūbą“ įvilktas idėjas.