Š...kac nuo lošimų...

               

           2013-12-18 d. Seimo Biudžeto ir finansų komitete (toliau - BFK) buvo svarstomas Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimas, kuriam vadovauja įtakingas socialdemokratas B. Bradauskas. Visiems susirinkusiems p. Bradauskas pirmiausia pareiškė, kad užsakovai nesivargintų ir nesistengtų viešinti, kaip jis desperatiškai stengiasi prastumti naują Azartinių lošimų įstatymą (toliau - ALI), kuris, be kitų naujovių, įteisintų naują azartinių lošimų rūšį B1 kategorijos lošimų automatais, kurie galės būti eksploatuojami praktiškai visur: viešbučiuose, moteliuose, laisvalaikio praleidimo vietose. B. Bradauskas pabrėžė, kad viešinimas jo nuostatos nepakeis ir jis elgsiąsis pagal sąžinę. Apie tai, kaip B. Bradauskas stumia ALI pataisas galite paskaityti čia: 

http://koalicija.org/index.php?option=com_content&task=view&id=265&Itemid=154  

                  B.Bradausko teigimu kalbos apie šį įstatymą jam jau labai atsibodo. Matyta atsibodo todėl, kad kilo nepasitenkinimas. Matyt šiam parlamentarui nenusibosta tie įstatymai, kurių svarstymas nekelia streso, kuris šiame amžiuje jau nėra labai pageidautinas. Keista, kad B.Bradauskas praktiškai vienas sugeba diriguoti visam komitetui, o jam nesipriešina net ir aršiausi opozicijos atstovai, nuolat kritikuojantys socialdemokratus. Keita ir tai, kad B.Bradausko bendrapartiečio vadovaujama Vyriausybė taip pat nepritaria jo norams ir siekiams plėsti B1 lošimų automatų verslą Lietuvoje. B.Bradauskui neįdomi ir Lošimų priežiūros tarnybos nuomonė, nes jis juk išmano viską geriau ir jo manymu svarbiau nei ekspertų nuomonė yra jo sąžinė, pagal kurią jis balsuoja. Panašu, kad tos sąžinės vardas yra Kacas. Dar daugiau, viskas styguojama taip, kad nuo lošimus prižiūrinčios institucijos vadovo skyrimo būtų nušalinta Sveikatos apsaugos ministerija, kuri žiūri žmonių sveikatos, o ne verslo grupių interesų tenkinimo. Žodžiu valstybėje kaip savame medžiotojų būrelyje.

                  Svarstant naują ALI redakciją naują B1 kategorijos lošimų automatų įteisinimo reikalingumą B. Bradauskas motyvavo tuo, kad tai leis papildyti biudžeto pajamas. Įdomūs p. B. Bradausko sąžinės veikimo principas: B1 kategorijos lošimų automatais biudžetą reikia pildyti, tuo tarpu, kai Seimo narys N. Puteikis pasiūlė papildomai surinkti po beveik 4 mln. litų padidinant mokesčius lažyboms ir B kategorijos lošimų automatams, B. Bradauskas pareiškia, kad tokiu būtu biudžeto pildyti negalima. Lažybos ir B kategorijos lošimų automatų verslas pastaraisiais metais augo po 25-35 %. Tai parodo, kad šioms lošimų rūšims vystyti, aplinka (įskaitant palyginti mažą apmokestinimą) Lietuvoje yra labai patraukli. Telefonu B. Bradausko pasitikslinus, ką reiškia jo "elgesys pagal sąžinę", jis pareiškė: "man rūpi taip, kad neiškeliautų pinigai į Latviją, į Estiją ar dar kitur, kad jie liktų Lietuvoj.... Jo iliustracija šiam teiginiui daugiau nei vaizdinga: „šnapsą gėrė ir gers (matyt gerbiamas Seimo narys sprendžia pagal save), azartinius žaidžia ir žais.." Peršasi išvada, kad ponas B. Bradauskas laiko visus aplinkinius kvailiais ir traukia iš po stalo S. Kaco pateiktas kitų šalių azartinių lošimų pajamų lenteles, kuriose surašyti skaičiai neturi jokio ryšio su B1 kategorijos automatais. Pvz. Latvijoje iš viso nėra riboto išlošimo automatų - Latvijoje yra tik A kategorijos lošimų automatai. Numatytais B1 kategorijos automatais bus galima vienu statymu pralošti ne daugiau nei 50 centų, išlošti ne daugiau nei 100 litų. Ir p. B. Bradauskas mano, kad lietuviai masiškai važiuoja lošti į kaimynines šalis, nes Lietuvoje neturi galimybės palošti po 50 centų! Deja, bet tokie, jokios logikos neturintys argumentai, įtikino daugumą BFK narių: jie pritarė B1 lošimų automatų įteisinimui Lietuvoje, nekreipdami dėmesio į tai, kad jie nepritaria Vyriausybė (Sveikatos apsaugos ministerija giežtai pasisako prieš, Finansų ministerija taip pat nepritaria), STT, nevyriausybinės organizacijos, ir daugelis kitų. Tik potencialūs B1 kategorijos lošimų automatų verslo vystytojai jiems pritaria.

                  Reziumuojant galima pasakyti taip, kad B. Bradauskas elgiasi pagal sąžinę: yra pažadėjęs S. Kacui ir jo atstovams prastumti B1 kategorijos lošimų automatus ir elgiasi "sąžiningai" - laikosi savo duoto pažado.

                  Keista ta Lietuva, labai panaši į sovietinį kolūkį, kuriam vadovauja sąžine besivadovaujantis pirmininkas B.Bradauskas. Keista tik, kad tai niekam nekelia jokių emocijų. Vadas pasakė ir bus tvarka, nusišvilpt ant Vyriausybės, STT, LPT ir t.t.

Ar šį kartą sugebėsim atsikratyti alkoholio reklamos?

Toks klausimas kyla paskaičius viltingas žinutes apie Sveikatos apsaugos ministro V.Andriukaičio iniciatyvą vėl imtis svarstyti alkoholinių gėrimų reklamos draudimo klausimą. Prisiminus prieš dvejus metus vykusį nervų karą, kurio pasekoje areštinėse atsidūrė, net lobistai, buvo pažeidinėjamas Seimo statutas, meluojama, manipuliuojama, gasinama, papirkinėjama ir t.t., o dalis itin aktyviai reklamą gynusių asmenų jau nebepateko į Seimą, toks ministro žingsnis vertas ypatingos pagarbos. Manau jis puikiai supranta, kad dalis žiniasklaidos yra tiesiogiai susijusi su reklamos ar alkoholio verslu ir ta dalis nebūtinai yra sąžininiga ir pozityvi žiniasklaida, kuriai rūpi visuomenės interesas. Šiendien laukinio kapitalizmo sąlygomis veikianti didžioji žinisklaidos dalis yra suinteresuota tik reitingais ir su tuo susijusiais reklamos pinigais. Taigi ministrui teks atlaikyti ne tik liberaliais save vadinančių, o iš tikrųjų dažniausiai nieko daugiau nežinanančių kaip tik frazę „draudimais nieko neišspręsi“ politikų, bet ir tiesiogiai alkoholio reklamos pinigais suinteresuotos žinisklaidos puolimą. Labai gali būti, kad dėl tokios iniciatyvos žiniasklaida pradės kasti ministrui duobę visai ne dėl reklamos, o dėl kitų jo daromų darbų sveikatos sistemoje. Šitas mechanizmas labai gerai žinomas, kuomet ieškant kompromato ar jį dirbtinai kuriant žmogus tiesiog šalinamas iš posto. Labai gerai pamenu vieno iš mano tiesioginių vadovų pasakojimą apie tai, kad aludariai siūlė pinigų moksliniams tyrimams, mainais už kompromituojančią informaciją apie mano darbą universitete.

                           Taigi, šitos kompanijos veiklos metodai žinomi. Belieka laukti užsakytų straipsnių ir purvo. Kas jau pradeda aiškėti, tai, kad Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė nė nesiruošia keisti praeitoje kadencijoje turėtos nuomonės šiuo klausimu ir interviu žurnalistams jau užsiminė, kad tokius griežtinimus reikia pagrįsti rinkos tyrimais ir pan., derinti su Europos komisija ir pan. Taip pat jau pareiškė, kad tai savotiškas politikavimas prieš artėjančius rinkimus. Norėtųsi tik priminti gerbiamai komiteto pirmininkei, kad politikų darbas ir yra politikuoti, tai yra vykdyti vienokią ar kitokią politiką. Ką dar jie turėtų daryti tapę politikais? Ir gerai jei politikai daro darbus visą kadenciją, o ne pabaigoje prieš rinkimus ir manau, kad V.Andriukaičio neveiklumu apkaltinti negalėtų nė vienas. Tegul kai kurie sprendimai vieniems ar kitiems atrodo nepriimtini, bet apkaltinti ministrą neveiklumu būtų sudėtinga. Tiesa galima būtų paminėti gerbiamos komiteto pirmininkės reakciją į Seimo narių alkoholio kontrolės politikos reitingą, kuriame ji tarp 141 praėjusios kadencijos parlamento narių atsidūrė tik 100 – ojoje vietoje ir viename iš posėdžių atvirai pareiškė nepasitenkinimą tokiais vertinimais. Ką gi gaila, kad Seimo nariai ne tik priiminėja sprendimus, kuriais matyt patys nesididžiuoja, bet ir piktinasi jei tie sprendimai viešinami, o tai jau daro gėdą demokratinės valstybės politikui. Bet matyt ten tokia tvarka. Ne veltui D.Mikutienė dar man tebesant Nacionalinės sveikatos tarybos nariu priėjusi per Nacionalinės sveikatos tarybos metinį pranešimą mano kolegų akivaizdoje pareiškė, kad raštus aš dabar rašysiu tik kai ji paprašys tą daryti. Taip davusi suprasti, kad mano parašytas atsiliepimas dėl alaus prekybos bambaliais yra jai nepriimtinas. Kadangi nepuoliau tam pritarti, tai ir Nacionalinėje sveikatos taryboje vietos man nebeatsirado. To nesureikšminu ir manau, kad gerai jei žmonės keičiais, bet jei tai daroma tik tam, kad nutildyti kalbančius, tai rodo tam tikrą politinės kultūros lygį.

                           Kitas nerimą keliantis ženklas yra dabar jau ex Seimo pirmininko V.Gedvilo susitikimas su MG Baltic vadovu D.Mockumi. Ši bendrovė valdo ne tik dalį žinisklaidos priemonių, bet kartu yra vienos didžiausių alkoholio gamybos ir didmeninės prekybos įmonių. O turint galvoje, kad V.Gedvilo padėjėju ankstenioje kadencijoje buvo aludarių atstovas S.Galadauskas, o ir šiandien jį galima sporto reportažų metu pamatyti besipuikuojantį šalia A.Sabonio, A.Butkevičiaus ir kt., galima tikėti kas sunkioji krepšinio korta su visomis sėklomis ir marčiulioniais Seimo balkone, bus mesta dar kartą.

                           Tiesa S.Galadauskas siekį dar kartą svarstyti šį klausimą Seime praėjus tik dviems metams po sprendimo priėmimo pavadino negarbingu. Gal tas Galadauskas juokauja? O grįžti prie jau priimto įstatymo atšaukimo, kuomet turėję dvejus metus pasiruošti reklamos draudimui prieš pat jo įsigaliojimą aludariai viską sugadino matyt galima pavadinti džentelmenų elgesio kodekso etalonu. O ir piktintis Galadauskui yra dėl ko, nes sukišus matyt tikrai nemenką sumelę į praėjusį procesą, dabar jų jau tiesiog gaila. Ir galima tik paspėlioti kokius ir kokių politikų labdros fondus šį kartą rems alkoholio gamintojai ir kas šį kartą atsidurs su kaltinimais teisme. Be to ir vėl metama Baltarusijos ir kitų rinkos dalyvių kortos, teigiant, kad tai neva pablogins sąlygas mūsų verslininkams. O realybė yra tokia, kad Rusija reklamą jau reguliuoja kitaip nei prieš dvejus metus, be to paties Galadausko atstovaujami aludraiai nesibodi vežtisRusijoje pagamintą alų ir jį pardavinėti su lietuviškais prekių ženklais. Taip pat reikia pastebėti ir tai, kad didieji aludariai jau seniai ne Lietuvos kapitalo įmonės. Jie Lietuvoje sumoka tik pelno mokestį, o akcizą ir PVM sumokant pirkėjams, jų indėlis į biudžetą yra labiau nei simbolinis. Taip pat būtina pastebėti ir tai, kad Lietuvoje lieka tik pelno mokestis, pelnas iškeliauja į Skandinaviją įmonių savininkams. O kalbantiems apie darbo vietų svarbą norėtųsi pasiūlyti paklausti tų pačių aludarių, kieik darbo vieto jie sunaikino automatizavę procesus ir pradėję masinę pigaus alaus gamybą. Taip pat reikėtų paklausti ką apie milijonus kainuojančią alaus reklamą mano mažieji Lietuvos aludariai, kurie neturi tų skandinaviškų milijonų ir yra iš tikrųjų diskriminuojami.

                           Taip pat nereikia pamiršti šalies Prezidentės, nes didelis aludarių draugas J.M. Barosso gali nepatingėti pakelti telefono ragelį ir gali atsitikti kaip prieš keletą metų, kuomet ilgą laiką signalus apie pritarimą alkoholio reklamos draudimui siuntusi Prezidentūra staiga persigalvojo ir nekreipusi dėmesio į kelių šimtų Lietuvos nevyriausybinių organizacijų prašymą vetuoti įstatymą jį pasirašė, kažką neaiškai pakomentavusi, kad taip alkoholio reklamą reguliuoja tik Norvegija. O mums su ja matyt ne pakeliui.

                           Taigi laukia naujas nervų karas. Mokslo ir įrodymą apie tai, kaip alkoholio reklama keičia vaikų alkoholio vartojimo įpročius yra daugiau nei reikia, todėl Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė gali būti rami. Jei tik bus poreikis, jie visi bus pateikti politikams, tik ar bus noro klausytis.