Pastarosiomis dienomis spaudoje pasirodė skurdžios žinutės apie Seimo valdybos sudarytos darbo grupės sprendimą siūlyti Seimui gražinti silpnųjų alkoholinių gėrimų reklamą į televiziją ir radiją. Todėl visuomenei būtina žinoti, kas darbo grupėje vyko iš tikrųjų.
Pats grupės sudarymas labai aiškiai parodė, kieno interesai bus atstovaujami. Nepaisant Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijų neleisti alkoholio pramonės atstovams formuoti alkoholio kontrolės politikos, Seimo valdyba, pasistengė, kad į darbo grupę būtų įtrauktas nemažas būrys verslo, susijusio su alkoholio pramone, atstovų. Nevyriausybinėms organizacijoms teko atskirai kreiptis į Seimo pirmininką, kad į darbo grupę patektų ir visuomenės interesą atstovaujančios organizacijos. Kad tos organizacijos neturėtų pakankamo balsų skaičiaus ir, kad būtų galima priimti reikiamus sprendimus, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas V. Domarkas į darbo grupę įtraukė ir dvi savo patarėjas. Jos balsavo taip, kaip ir komiteto pirmininkas, kuris būdamas darbo grupės vadovu, balsams pasiskirsčius tolygiai, ir taip būtų turėję du balsus. Vadinasi, Seimo valdyba apdairiai pasirūpino taip suformuoti darbo grupę, kad joje, alkoholio verslo atstovų bei verslo interesus ginančių Seimo narių persvara jau buvo nulemta dar grupei nepradėjus darbo.
Kuriant darbo grupę pagrindinis jai keliamas uždavinys buvo išspręsti su alkoholinių gėrimų logotipais, matomais sporto varžybų metu, kilusią painiavą. Tačiau tikrasis interesas pasimatė jau pirmųjų posėdžių metu, kuomet alkoholio gamintojai, pritariant Semo nariams – Eligijui Masiuliui, Gintarui Steponavičiui bei Algimantui Salamakinui, drąsiai pažėrė siūlymų gražinti silpnų alkoholinių gėrimų reklamą dienos metu, už tai mainais skiriant 10 proc. reklamos pajamų socialinei reklamai. Nors į klausimą kuo remiantis apskaičiuoti tie 10 procentų ir kaip jie gali neutralizuoti 100 proc. reklamos per televiziją, nesugebėjo atsakyti nei tuos siūlymus teikę alkoholio gamintojų atstovai, nei juos gynusi Ūkio ministerijos atstovė. Posėdžio metu buvo pareikšta, kad alkoholinių gėrimų reklamos apribojimas sukūrė nepatogumų alkoholio gamintojams ir reklamos transliuotojams, todėl derėtų duoti bent pereinamąjį laikotarpį reklamos apribojimų įsigaliojimui. Daugumai darbo grupės narių, tame tarpe ir pirmininikui V.Domarkui, nerūpėjo visuomenės atstovų pastabos, kad darbo grupė Seime turėtų labiau rūpintis ne dėl alkoholio verslo patiriamų nuostolių nutraukus alkoholio reklamą, bet dėl nuostolių, kurie daromi visuomenei propaguojant alkoholį.
Valstybės alkoholio kontrolės politikos vienas iš principų yra mažinti bendrą alkoholio suvartojimą. Taigi šiuo atveju gamintojų patiriami nepatogumai turėtų džiuginti, o ne kelti susirūpinimą.
Šioje darbo grupėje bene pagrindiniu oratoriumi tapo Saulius Galdauskas, atstovaujantis alaus gamintojus. Jis dar kartą viešai pareiškė, kad alkoholio reklama neskatina jo vartojimo, taip prajuokindamas ne tik nevyriausybininkus, bet ir stipriųjų gėrimų gamintojų atstovus. Demagogija ir atviras alkoholio gamintojų intereso atstovavimas liejosi per kraštus. Gamintojų pastangas suprasti galima, tačiau kaip paaiškinti tai, kad alkoholio gamintojų interesus akivaizdžiai atstovavo tiek Seimo narys Eiligijus Masiulis, tiek vėliau jo atsiųstas patikėtinis Gintaras Steponavičius, LRT generalinis direktorius Petrauskis, Ūkio ministerijos sekretorė Alina Mačiulytė ir kt. Jiems neberūpėjo išspręsti problemų su logotipais, visos pastangos buvo skirtos alkoholio reklamos sugražinimui. Tą parodė ir priešpaskutiniame posėdyje vykęs balsavimas, kuriame alkoholio verslą palaikanti dauguma nusprendė net nesvarstyti logotipų klausimo, o nagrinėti Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, gražinančias alkoholio reklamą dienos metu. Po tokio balsavimo, grupės nariai, atstovaujantys visuomenės interesams, atsisakė dalyvauti tolimesnėse diskusijose ir liko tik stebėtojais bei parengė savo atskirą nuomonę. Paskutiniame posėdyje vėl buvo balsuojama ir žinoma balsų dauguma grupės buvo nuspręsta neteikti Seimo valdybai dviejų siūlymų (t.y. atmesti dalies grupės narių atskirą nuomonę) ir siūlyti tik tas pataisas, kurios gražintų alkoholio reklamą.
Matyt puikiai žinodami darbo rezultatus ir baigtį, grupės nariai, tarp jų ir pirmininkas Domarkas uždraudė nevyriausybinėms organizacijoms filmuoti posėdžius (kurie buvo vieši), nes, pasak V.Domarko „ta medžiaga gali būti panaudota kaip spaudimas per rinkimines kampanijas“. Tai suprantama, nes žmones, mačiusius kaip „dirba“ Seimo nariai, būtų sunku įtikinti, kad jie atėjo į Seimą atstovauti ne alkoholio gamintojų interesams.
Taigi, tendencingai sudaryta, tendencingai vadovauta ir tendencingai dirbusi darbo grupė priėmė tendencingą sprendimą. Taip trumpai būtų galima apibūdinti tai kas vyko. Nebuvo atsižvelgta nei į Pasaulio sveikatos organizacijos, ne į Nacionalinės sveikatos tarybos, nei į nevyriausybinių organizacijų ir net į Seimo teisės departamento teisininkų rekomendacijas.
Darbo grupės nariai, nesutikę su grupės sprendimu, savo siūlymus pateikė Seimo pirmininkui ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkui. Atskirąją nuomonę parengė ir pasirašė Seimo narys Antanas Matulas, Nacionalinės sveikatos tarybos sekretoriato vadovas Romualdas Žekas, Valstybės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian, Lietuvos Vyskupų konferencijos atstovas Vygantas Malinauskas, Nacionalinės vartotojų federacijos prezidentė Alvita Armanavičienė, Vysk. M.Valančiaus blaivybės sąjūdžio tarybos narys Vytautas Turčinavičius ir Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas Aurelijus Veryga.
Paradoksalu, bet atskirąją nuomonę suformulavo ir pasirašė institucijų, kurios turėtų dalyvauti formuojant valstybės alkoholio kontrolės politiką, atstovai. Tuo tarpu suinteresuotų struktūrų pateikta nuomonė yra pateikiama kaip pagrindinė.
Pats grupės sudarymas labai aiškiai parodė, kieno interesai bus atstovaujami. Nepaisant Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijų neleisti alkoholio pramonės atstovams formuoti alkoholio kontrolės politikos, Seimo valdyba, pasistengė, kad į darbo grupę būtų įtrauktas nemažas būrys verslo, susijusio su alkoholio pramone, atstovų. Nevyriausybinėms organizacijoms teko atskirai kreiptis į Seimo pirmininką, kad į darbo grupę patektų ir visuomenės interesą atstovaujančios organizacijos. Kad tos organizacijos neturėtų pakankamo balsų skaičiaus ir, kad būtų galima priimti reikiamus sprendimus, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas V. Domarkas į darbo grupę įtraukė ir dvi savo patarėjas. Jos balsavo taip, kaip ir komiteto pirmininkas, kuris būdamas darbo grupės vadovu, balsams pasiskirsčius tolygiai, ir taip būtų turėję du balsus. Vadinasi, Seimo valdyba apdairiai pasirūpino taip suformuoti darbo grupę, kad joje, alkoholio verslo atstovų bei verslo interesus ginančių Seimo narių persvara jau buvo nulemta dar grupei nepradėjus darbo.
Kuriant darbo grupę pagrindinis jai keliamas uždavinys buvo išspręsti su alkoholinių gėrimų logotipais, matomais sporto varžybų metu, kilusią painiavą. Tačiau tikrasis interesas pasimatė jau pirmųjų posėdžių metu, kuomet alkoholio gamintojai, pritariant Semo nariams – Eligijui Masiuliui, Gintarui Steponavičiui bei Algimantui Salamakinui, drąsiai pažėrė siūlymų gražinti silpnų alkoholinių gėrimų reklamą dienos metu, už tai mainais skiriant 10 proc. reklamos pajamų socialinei reklamai. Nors į klausimą kuo remiantis apskaičiuoti tie 10 procentų ir kaip jie gali neutralizuoti 100 proc. reklamos per televiziją, nesugebėjo atsakyti nei tuos siūlymus teikę alkoholio gamintojų atstovai, nei juos gynusi Ūkio ministerijos atstovė. Posėdžio metu buvo pareikšta, kad alkoholinių gėrimų reklamos apribojimas sukūrė nepatogumų alkoholio gamintojams ir reklamos transliuotojams, todėl derėtų duoti bent pereinamąjį laikotarpį reklamos apribojimų įsigaliojimui. Daugumai darbo grupės narių, tame tarpe ir pirmininikui V.Domarkui, nerūpėjo visuomenės atstovų pastabos, kad darbo grupė Seime turėtų labiau rūpintis ne dėl alkoholio verslo patiriamų nuostolių nutraukus alkoholio reklamą, bet dėl nuostolių, kurie daromi visuomenei propaguojant alkoholį.
Valstybės alkoholio kontrolės politikos vienas iš principų yra mažinti bendrą alkoholio suvartojimą. Taigi šiuo atveju gamintojų patiriami nepatogumai turėtų džiuginti, o ne kelti susirūpinimą.
Šioje darbo grupėje bene pagrindiniu oratoriumi tapo Saulius Galdauskas, atstovaujantis alaus gamintojus. Jis dar kartą viešai pareiškė, kad alkoholio reklama neskatina jo vartojimo, taip prajuokindamas ne tik nevyriausybininkus, bet ir stipriųjų gėrimų gamintojų atstovus. Demagogija ir atviras alkoholio gamintojų intereso atstovavimas liejosi per kraštus. Gamintojų pastangas suprasti galima, tačiau kaip paaiškinti tai, kad alkoholio gamintojų interesus akivaizdžiai atstovavo tiek Seimo narys Eiligijus Masiulis, tiek vėliau jo atsiųstas patikėtinis Gintaras Steponavičius, LRT generalinis direktorius Petrauskis, Ūkio ministerijos sekretorė Alina Mačiulytė ir kt. Jiems neberūpėjo išspręsti problemų su logotipais, visos pastangos buvo skirtos alkoholio reklamos sugražinimui. Tą parodė ir priešpaskutiniame posėdyje vykęs balsavimas, kuriame alkoholio verslą palaikanti dauguma nusprendė net nesvarstyti logotipų klausimo, o nagrinėti Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, gražinančias alkoholio reklamą dienos metu. Po tokio balsavimo, grupės nariai, atstovaujantys visuomenės interesams, atsisakė dalyvauti tolimesnėse diskusijose ir liko tik stebėtojais bei parengė savo atskirą nuomonę. Paskutiniame posėdyje vėl buvo balsuojama ir žinoma balsų dauguma grupės buvo nuspręsta neteikti Seimo valdybai dviejų siūlymų (t.y. atmesti dalies grupės narių atskirą nuomonę) ir siūlyti tik tas pataisas, kurios gražintų alkoholio reklamą.
Matyt puikiai žinodami darbo rezultatus ir baigtį, grupės nariai, tarp jų ir pirmininkas Domarkas uždraudė nevyriausybinėms organizacijoms filmuoti posėdžius (kurie buvo vieši), nes, pasak V.Domarko „ta medžiaga gali būti panaudota kaip spaudimas per rinkimines kampanijas“. Tai suprantama, nes žmones, mačiusius kaip „dirba“ Seimo nariai, būtų sunku įtikinti, kad jie atėjo į Seimą atstovauti ne alkoholio gamintojų interesams.
Taigi, tendencingai sudaryta, tendencingai vadovauta ir tendencingai dirbusi darbo grupė priėmė tendencingą sprendimą. Taip trumpai būtų galima apibūdinti tai kas vyko. Nebuvo atsižvelgta nei į Pasaulio sveikatos organizacijos, ne į Nacionalinės sveikatos tarybos, nei į nevyriausybinių organizacijų ir net į Seimo teisės departamento teisininkų rekomendacijas.
Darbo grupės nariai, nesutikę su grupės sprendimu, savo siūlymus pateikė Seimo pirmininkui ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkui. Atskirąją nuomonę parengė ir pasirašė Seimo narys Antanas Matulas, Nacionalinės sveikatos tarybos sekretoriato vadovas Romualdas Žekas, Valstybės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian, Lietuvos Vyskupų konferencijos atstovas Vygantas Malinauskas, Nacionalinės vartotojų federacijos prezidentė Alvita Armanavičienė, Vysk. M.Valančiaus blaivybės sąjūdžio tarybos narys Vytautas Turčinavičius ir Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas Aurelijus Veryga.
Paradoksalu, bet atskirąją nuomonę suformulavo ir pasirašė institucijų, kurios turėtų dalyvauti formuojant valstybės alkoholio kontrolės politiką, atstovai. Tuo tarpu suinteresuotų struktūrų pateikta nuomonė yra pateikiama kaip pagrindinė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą