Kas Lietuvoje užsako muziką?

Lietuvą bandė sutrypti ir sunaikinti jau ne vieną kartą, tačiau Lietuviai atsilaikė. Iškentė ne vieną okupaciją ir su pasididžiavimu augino vaikus, stengėsi juos išauginti dorais ir garbingais ir sveikais piliečiais. Net ir badaudami nemanė, kad reikia palikti šalį. Nustoti auginti vaikus, rūpintis savo tėvais. Nebuvo senelių namų ir vaikų prieglaudų.

Laisvė pakeitė didžiąją dalį Lietuvių. Laisve pirmiausia pasinaudojo tie, kurių pagrindinis tikslas buvo uždirbti kuo daugiau pinigų. Apsukresnieji, pasinaudodami žioplesniais tautiečiais supirko nekilnojamą turtą ir žemes, kiti tiesiog vogė ir reketavo. Valstybė sutvirtėjo ir dabar berniukai, kurie tuomet įžūliai važinėjo prabangiomis mašinomis, žudė savo tautiečius, nesutikusius mokėti duoklės, dabar sėdi kalėjimuose ir maitinasi kalėjimo daviniu. Bet situacija iš esmės nepasikeitė. Bukus ir neišsilavinusius banditus, kurie problemas sprendė ginklo pagalba, pakeitė kostiumuoti, pagal paskutinį dizainerių žodį apsirengę angeliško veido banditai, kurių tikslas išliko tas pats –bet kokia kaina užsidirbti daugiau pinigų. Jų veiklos principai šiek tiek pasikeitė. Dabar viešai nebežudoma, dabar imituojama demokratija. Tačiau šiuolaikinių veikėjų veikla nedaug skiriasi nuo mafijinių grupių veikos. Šios grupės papirkinėja, klastoja informaciją, moka žiniasklaidai, Seimo nariams, finansuoja viešųjų ryšių kampanijas, samdo lobistus bei teisininkus. Jei nepavyksta tiesiog nupirkti Seimo nario, pažadant jam pakankamą sumą, tuomet pažadama parama partijai rinkimų metu. Tokie pažadai ištirpdo ir partijų vadovų širdis. Jei vis tik pavyksta papirkti Seimo narį, jis jau visam laikui „rėmėjų“ kišenėje, nes tokį politiką nebesunku šantažuoti ir reikalauti palankių sprendimų.

Dalis naujųjų verslininkų yra ne kas kitas, o tik sekanti karta, kuri klestį dar mafijinių struktūrų sukauptų pinigų dėka išplėtotų jau legalių verslų dėka. Jau vien ko verta vienos iš Lietuvos alkoholio bendrovių privatizavimo istorija, kurios dėka Lietuva ko gero susimokės didelius pinigus nesąžiningai išstumtam užsienio pirkėjui. Dabar šie legalūs verslai buriasi į prabangiai vadinamas asociacijas, nuomojasi prestižines biurų patalpas, kuria socialiai atsakingos pramonės įvaizdį. Jų atstovus galite nuolat matyti Seime. Dabar šie veikėjai save pateikia kaip vienus didžiausių mokesčių mokėtojų (neva alkoholio gamintojai sumoka apie 1 mlrd. akcizų į biudžetą). Įdomu, kiek yra tikinčių tuo kliedesiu? Kas realiai sumoka tuos akcizus? Jei pasigilinsit tai suprasit, kad juos sumoka ne gamintojai, o vartotojai, nes akcizas yra įskaičiuotas į gėrimo kainą. Vadinasi didžiausi biudžeto pildytojai yra ne alkoholio gamintojai, o pirkėjai. Gamintojai sumoka pelno mokestį, bet jį moka visos įmonės, ne tik alkoholio. Tik skirtingai nei nuo rūbų gamintojų produkcijos, nuo alkoholio yra mirštama. Gamintojai sumoka pelno mokestį, bet pelnas, skirtingai nei tuo atveju, kaip alkoholį gamina valstybinės įmonės, lieka privačiam gamintojui, kuris neretai yra net ne Lietuvos kapitalo įmonė.

Lietuvai ėmusi tramdyti kostiumuotų berniukų verslą, pastarieji įsiuto ir ėmėsi iki šiol nematytos taktikos. Patogiai išsidrėbę televizijos studijose mokslininkus ir sveikatos specialistus pradėjo vadinti „pseudosveikatininkais“, Nacionalinės sveikatos tarybos dokumentus – rašliava, kuri neatitinka realybės. Pritariant kai kuriems žurnalistams su pasimėgavimu aiškino, kad už alkoholio suvaržymus balsuojančios partijos ir politikai neabejotinai yra finansuojami nusikalstamų struktūrų ir užsienio šalių vyriausybių (suprask Baltarusijos ir Rusijos). Pagrindiniu koziriu visose diskusijoje pateikiama klestinti nelegali prekyba alkoholiniais gėrimais, kuri neva labai sumažina legalias įplaukas į biudžetą. Keista, bet per visus šios „nacionalinės pramonės“ klestėjimo metus ji pati nė karto nesiėmė jokių priemonių, kad pažabotų nelegalų verslą. Disponuojant tokiais finansiniais ištekliais, tą nebūtų buvę sunku padaryti. Jei būtų buvę investuojama ne į skėčius, persirengimo kabinas, suoliukus, bokalus, padėkliukus, ir t.t. ir t.p., o į skatinimą pareigūnų, kurie sąžiningai atlieka savo darbą, viskas jau būtų seniai išspręsta. Jei alkoholio gamintojai su tokiu pat entuziazmu imtųsi prastūminėti įstatymus, kurie ypač sugriežtintų atsakomybę už nelegalią prekybą alkoholiu, kaip kad jie šiuo metu daro su prekybos liberalizavimo pataisomis, tai efektas būtų dar didesnis. Tačiau gamintojai niekada tokių pasiūlymų neteikė ir už juos nekovojo ar nebandė paveikti Seimo narių. Tam yra labai aiški priežastis: Lietuvos alkoholio pramonė pati yra susijusi su šešėliniu verslu ir šešėline ekonomika.

Priėmus alkoholinių gėrimų kainą padidinančius įstatymus, ilgainiui išauga ir nelegalaus alkoholio kaina, o tai bendroje sumoje sumažina bendrą tiek legalaus, tiek nelegalaus alkoholio pardavimą. Be to tai ypač paveikia vaikų – būsimųjų rimtų vartotojų, gėrimo įpročius, kurie pradeda tiesiog nebeįpirkti alkoholio. Taigi alkoholio gamintojams svarbu išsaugo ir nepilnamečius vartotojus ir nelegalią rinką. Matyt ne be reikalo alkoholio gamintojai prieš keletą metų išsireikalavo iš Seimo, kad būtų priimtos pataisos, panaikinusios apyvartos mokestį alkoholio turinčioms prekėms (langų skysčiui, parfumerijai). Taigi kas iš tiesų šiuo metu užsiima žaliavos pilstuko gamybai importu galima tik paspėlioti. Bet , kad už to stovi tie patys alkoholio gamintojai leidžia spėti ir tai, kad jie visomis jėgomis stengėsi, kad būtų sunaikinta Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba. Ši tarnyba prižiūri, kad pardavimo vietose nebūtų prekiaujama falsifikuotomis, be įsigijimo dokumentų laikomomis prekėmis. Logiškai galvojant legali alkoholio pramonė turėtų dėti visas pastangas, kad tarnybos veikla stiprėtų, nes jos sėkmingas darbas reikštų, kad parduotuvėse liktų mažiau falsifikatų. Tačiau tai, kad alkoholio gamintojai dėjo visas pastangas tarnybai sunaikinti, gali reikšti, kad patys alkoholio gamintojai užsiima nelegalios prekybos organizavimu. Tuos įtarimus sustiprina ir tai, kad Lietuvoje praktiškai nebėra galimybės nustatyti, kiek spiritą gaminančios bendrovės jo realiai pagamina. Anksčiau buvusi tokia galimybė yra sunaikinta ir dabar niekas negali pasakyti, kiek alkoholio pagaminama iš tikrųjų. Žinant Lietuvių polinkį alkoholiui ir norą pirkti kuo pigiau, alkoholio gamintojams atsiranda paskata dalį pagaminamo spirito realizuoti neapskaitant nusikalstama veikla užsiimančioms grupuotėms, tokiu būdu nemokant mokesčių ir gaunant grynus neapskaitytus pinigus, kuriais jau galima papirkinėti Seimo narius ar kitus politikus, siekiant sau palankių sprendimų. Alkoholio bendrovių klapčiukai, patekę į Vyriausybę ėmėsi taip tvarkyti įstatymus, kad kontroliuojančios tarnybos prieš vykdamos į įmones ieškoti pažeidimų, turėtų prieš 10 dienų tas įmones įspėti apie būsimą patikrinimą. Tai kam iš tiesų naudingi tokie pokyčiai: legaliam ar šešėliniams verslui, kuris ir dabar naudodamasis nuolat silpninamų valstybės tarnybų bejėgiškumu masiškai realizuoja alkoholį be čekių ir apskaitos dokumentų naktiniuose baruose – parduotuvėse.

Labai keistai atrodo Seimo narių pasisakymai, kad alkoholio akcizų sumažinimas palengvins Lietuvos alkoholio gamintojų dalią ir padidins jų konkurencingumą prieš kitus gamintojus. Esą didelės užsienio alkoholio gamybos įmonės gali gaminti alkoholį pigiau ir sumažinti akcizai šią problemą išspręstu. Negaliu suprasti kaip tokių kliedesių nesupranta Seime esantys diplomuoti ekonomistai. Argi akcizą moka tik Lietuvos gamintojai? Juk akcizais apmokestinami visi gėrimai, tiek Lietuvių gamintojų, tiek importuoti. Be to tie keikiami baltarusiški ar rusiški gėrimai dar apmokestinti ir muito mokesčiais. Tai ar ne protingiau būtų padidinti jiems muitą ir taip pagerinti nacionalinių gamintojų padėtį. Bet jei mažinamas akcizas, tai baltarusių ir rusų produkcija atpinga taip pat kaip ir lietuviška ir tampa dar įperkamesnė. Tai kas čia iš tikrųjų vergauja Rusijai ir Baltarusijai.

Ir taip būtų galima rašyti be galo. Problema ta, kad mafijinių struktūrų veiklos principus perėmę naujieji nacionaliniai herojai tuo pat metu yra ir televizijų savininkai, o turėdami pinigų be didesnio vargo perka žiniasklaidos puslapius, moka už užsakomąsias radijo laidas ir visuomenė yra įtikinama, kad gyvenimas negeriant yra tiesiog neįmanomas, o kadangi neįmanomas, tai alkoholio pramonė turėtų būti laikoma Lietuvos ekonominio vystymosi garantu ir prioritetu.

Gaila, bet panašu, kad Lietuvos laukia dar viena duobė po jau ir taip skaudžių nuosmukių. Dalis turės mirti dėl savo pačių įpročių, kita dalis bus užmušta, apiplėšta, išprievartauta naktį laisvoje laisvai apsiprekiniusių ir pasigėrusių „normalių piliečių“. Dalis palaidos girtų „laisvų piliečių“ vairuojamų mašinų partrenktus vaikus ir artimuosius. Tada jau mes visi susimokėsim už „normalių girtų“ piliečių gydymą ir toliau dejuosim, kad neliko pinigų mūsų pačių vaistams ir vaikų mokslui. Užtat gerai apmokami berniukai galės didžiuotis naujais ofisais, vis prabangesnės markės automobiliais, gauti vis naujus metų gaminio apdovanojimus (pvz. gazuotos degtinės mišinio su energetinis gėrimais) ir t.t. O mes vis stebėsimės, kad kažkaip nesijaučiam saugūs nei mes, nei mūsų vaikai, kurie su vis didesniu entuziazmu planuos savo ateitį kitose šalyse, kuriose pirmenybė teikiama ne žudikams ar aferistams, o paprastiems šalies žmonėms.