Sveikatos sistemos „prakeiksmas”

Turbūt nesuklysiu pasakęs, kad savotiškas naujadaras lietuvių kalboje e-sveikata (elektroninė sveikata), jau senokai tapo savotišku keiksmažodžiu daugeliui mano kolegų medikų ausims. Besirengdamas šitam straipsneliui pabandžiau paieškoti nacionalinės sistemos kūrimo ištakų ir radau šią žinutę, kurios paskelbimo data 2006 metai (https://sam.lrv.lt/lt/naujienos/e-sveikatos-paslaugu-projektas-pristatytas-mediku-bendruomenei). Vadinasi e-sveikatos sistemos nesugebėjom sukurti per 10 metų. Dabar svarstau jei taip koks nors verslas savo apskaitos ar valdymo sistemą kurtų tiek pat laiko, ar nebūtų tas verslas jau penkis kartus bankrutavęs? Dar daugiau, jei paskaitytumėte apie sumas, kurios buvo skirtos tai e-sistemai kurti, tai jos verčia iš kojų, ypač turint galvoje, kad sistema iki šiol nesukurta, o jei ir sukurta kažkokia jos dalis, tai ji neveikia arba veikia ne taip, kaip matyt buvo tikėtasi ir kada buvo tikėtasi. Jau anekdotu tapo e-recepto startas, kuriam vaistinės sugebėjo pasiruošti per kelis mėnesius, o pati sveikatos sistema nepasiruošė iki šiol. Ir labai natūralu, ne apie jos startą televizijoje iškilmingai paskelbusi ministrė, blefavo apie tai, kad medikai yra apmokyti ja naudotis. Tuo tarpu, kai patys atkakliausi mano kolegos , žinoma be jokių mokymų, apie kuriuos kalbėjo ministrė, sugaišę mažiausiai pusvalandį tik vedami smalsumo išrašė tuos kelis receptus, apie kuriuos buvo paskelbta.

Gerai pamenu vieno savo kolegos pasakojimą apie tai, kad jau kuriant pirmąjį e-sveikatos variantą užsienio ekspertai aiškiai sakė, kad tokia sistema yra pasmerkta neveikti. Ir... Panašu, kad jis buvo teisus. Jau nekalbu apie tai, kokiais reikėjo būti trumparegiais, finansuojant e-sveikatos projektus atskirose sveikatos priežiūros įstaigose, o tiems rengėjams net neiškeliant tikslo, kad sistemas būtų galima suderinti tarpusavyje. Gerai pamenu vieną iš diskusijų Sveikatos apsaugos ministerijoje prieš gerus 3 metus, tai tuomet buvo kalbama, kad ruošiami reikalavimai duomenų suderinamumui. Praėjus 7 metams po sistemos kūrimo pradžios.....?

Per tą laiką sistemas sugebėjo susikurti VRM, ir jos puikiai veikia. Veikia net e-policija. Sugebėjo susitvarkyti SODRA, jau nekalbu apie Valstybinę mokesčių inspekciją, kuri kasmet darosi vis tobulesnė ir patogesnė vartotojui. Valstybės įmonė Registrų centras, REGITRA ir t.t. Jau nekalbant apie tai, kiek ir kokių sistemų susikūrė ir įsidiegė privatūs sektoriai (logistika, pardavimai ir t.t.).

Tai kas galų gale yra su sveikatos priežiūros sistema? Ar čia koks prakeiksmas ant mūsų užleistas? Ar Lietuvoje nėra žmonių, kurie gali tą padaryti kompetentingai? Kiek dar reikės išleisti pinigų, kad kas nors gautųsi? Per tą laiką ir už tuos pinigus, kurie jau yra išleisti turbūt buvo galima nusipirkti tris jau paruoštas, veikiančias ir kitur išbandytas sistemas.

Kad jūs suprastumėt, kodėl taip pikta, kad jos nėra, pabandysiu truputį paaiškinti. Pabandykite įsivaizduoti, ką reikštų jei visi pacientų duomenys: ligų epizodai, gydymosi informacija, skirti vaistai, tyrimų duomenys, rentgeno ir kitos nuotraukos ir t.t. būtų skaitmenizuoti. Tai reikštų, kad jums nuvykus pas bet kurį gydytoją, jis nebeturėtų burti iš kavos tirščių kas ir kada jums daryta, kokie buvo tyrimų rezultatai, kuo sirgote vaikystėje, kam esate alergiškas ir pan. Jūs ir atsiminti visko nelabai galite. Juo labiau, jei būtų saugomi jūsų tyrimų vaizdiniai, pvz. nuotraukos ir kt. Kiek būtų galima sutrumpinti paciento apklausos laiką ir išvengti klaidų dėl užmaršumo ar pan. Įsivaizduokite ką tai reikštų greitosios pagalbos medikams, kuomet jums ištikus sveikatai pavojingam įvykiui, jie turėtų visą informaciją apie jūsų ligas, alergiją medikamentams, kraujo grupę ir t.t. Sunku suskaičiuoti, kiek gyvybių tai padėtų išgelbėti.  Ar suprantate, kad atėjus pas gydytoją, jums nebereikėtų pasakoti, kad kitas gydytojas jums paskyrė tas „geltonas ir apvalias tabletes mėlynoje dėžutėje“, nes jūs negalite prisiminti jų pavadinimo, o juo labiau dozės ir tai yra kasdienybė, su kuria man tenka susidurti asmeniškai.

Ar įsivaizduojate kokias neišsemiamas galimybes ši sistema suteiktų jums ir jūsų šeimos gydytojui, pradedant priminimais apie būtinus skiepus, atėjusį laiką pasitikrinti sveikatą, informavimu apie jūsų tyrimų rezultatus, registracijos ir atvykimo laiko suderinimu ir taip būtų galima vardinti be galo. Tokios sistemos leistų jums kiekvienam į telefoną gauti žinutę apie vėžio patikras ir kitas jums priklausančias paslaugas. Dar daugiau, ji leistų stebėti, kaip skirtingoms gydymo įstaigoms sekasi įtikinti pacientus atvykti ir jiems suteikti pagalbą.

Ši sistema tik pradėjusi veikti padarytų sveikatos priežiūros sistemą maksimaliai skaidrią, nes taptų skaidrūs visi pacientų siuntimai, eilių problemos, medikamentų išrašymai. Ir tai būtų galima pažiūrėti ne tik gydymo įstaigos, bet ir kiekvieno gydytojo lygiu. O tai labai sumažintų norą „mylėti“ kuriuos nors vaistus ar farmacijos kompanijas, kurios nesibodi gydytojų „paskatinti“ kelionėmis ar panašiais dalykėliais. Taptų labai aišku ar pacientai iš tikrųjų įsigyja paskirtus medikamentus. Taip pat taptų aišku kurioms gydymo įstaigoms pavyksta kontroliuoti tokias mūsų laikų sveikatos rykštes, kaip arterinė hipertenzija, ar antro tipo cukrinis diabetas. Tuomet gal atsirastų realus stimulas pacientus motyvuoti keisti gyvenseną, nes apmokėjimas pirminės sveikatos priežiūros įstaigoms galėtų būti susietas ne tik su žmonių skaičiumi, bet ir su gydymo rezultatais.

Tai nukrautų labai daug darbo nuo gydytojų, kurie šiandien yra priversti būti tikromis „popierinėmis žiurkėmis“ ir pildyti nesibaigiančius dokumentų kalnus, nes iš kitos gydymo įstaigos atvykusio paciento nėra jokių duomenų.

Jau užaugo vadinamųjų „tapšnotojų“ karta, kuri savo gyvenimo nebeįsivaizduoja be mobilių technonolgijų, o pasaulyje sparčiai skinasi kelią jau ne tik e- sveikata (elektroninė sveikata), bet ir m-sveikata (mobilioji sveikata). Atsiranda vis daugiau galimybių šių technologijų pagalba patiems stebėti savo sveikatos rodiklius, stebėti gyvensenos pokyčius, gauti pagalbą ją keičiant ir pan. tik įsivaizduokite kokios galimybės atsivertų, jei tokių technologijų pagalba, be didelių papildomų kaštų per mobilius įrenginius būtų galima stebėti tą patį kraujospūdį, širdies ritmą ir jo sutrikimus, gliukozės kiekį ir pan. Ar tai neleistų išvengti bereikalingų vizitų? O jei jūs, kaip vartotojas leistumėte tuos duomenis matyti ir savo šeimos gydytojui, jis kiekvieną rytą savo kompiuteryje galėtų matyti pacientų, kuriems yra reikšmingų problemų duomenis ir galėtų aktyviai kviesti juos atvykti sveikatos patikrinimui. Jei tokie duomenys būtų sukaupti, jūs, kaip ir bet kurios kitos sistemos vartotojas, daug paprasčiau galėtumėte gauti sveikatos pažymą ir kitus jums reikalingus dokumentus.

Ir galima tęsti be galo, tik... Kur ta sistema?

Ir kuo toliau stebiu šitą nesibaigiančią nesąmonę, tuo labiau man pradeda atrodyti, kad tos sistemos kažkas tiesiog labai nenori. Dėl ko jos galima nenorėti? Manau dėl to, ką ir minėjau, dėl esminio sistemos išskaidrinimo. Kita prielaida, tai, kad mes iki šiol nesugebame rasti kompetentingų žmonių, kurie sugebėtų užbaigti tą nesibaigiantį projektą.

Kadangi iš buvusios sveikatos apsaugos ministrės nebuvo net teorinių galimybių tikėtis supratimo apie tokią sistemą ar jos būtinumą, nes visos kalbos net apie vieną jos komponentą e-receptą trenkė blefavimu, norisi pasidžiaugti, kad asmenys pasikeitė ir dabartinis ministras jau vien dėl savo amžiaus yra daug arčiau technologijų ir jų supratimo. Norėčiau paraginti dabartinį Sveikatos apsaugos ministrą neatidėlioti darbų, juo labiau, kad iš viešų jo pasisakymu galima buvo suprasti, kad bus duodami jau kiti terminai darbų atlikimui (nebe metai, o savaitės). Taip pat noriu paraginti kuo greičiau apgalvoti ir pradėti planuoti kas tuos surinktus duomenis analizuos ir siūlyčiau nedelsiant pradėti kalbėtis su universitetais, kurių mokslininkams turi būti sudarytos galimybės nuasmenintus e-sveikatos sistemos duomenis analizuoti, ieškoti sistemos funkcionavimo problemų ir siūlyti kaip ją tobulinti.

Man yra tekę su „baltu“ pavydu klausyti kolegos iš Izraelio Pasaulio sveikatos organizacijos bendradarbiaujančios centro  pranešimus apie tai, kaip tokios sistemos sugeneruotų duomenų analizė jau padėjo išspręsti kai kurias Izraelio sveikatos sistemos problemas, gerinant gydymo organizavimą, pamatant kur yra spragos ir jas taisant.

Kupiškyje vykdomas savižudybių prevencijos projektas parodė, kad viena iš didžiausių problemų, yra informacijos keitimosi tarp skirtingų sektorių nebuvimas. Pvz. kuomet bandęs žudytis asmuo po gydymo ligoninėje grįžta namo, apie jo grįžimą ir problemas nesužino niekas (nors ir turėtų, bet neretai nesužino net šeimos gydytojas), jau nekalbu apie psichikos sveikatos centro psichologą ar socialinį darbuotoją, kurie galėtų ir turėtų padėti grįžusiam namo žmogui. Išsprendus asmens duomenų apsaugos problemas ir teisiškai įpareigojus kitus sektorius laikytis konfidencialumo, tai būtų galima išspręsti.

Todėl noriu palinkėti Sveikatos apsaugos ministrui J.Požėlai stiprybės ir atkaklumo tvarkant šią sistemos piktžaizdę.

Čia galima rasti informaciją apie e-sveikatos diegimą Lietuvoje: https://sam.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/e-sveikata/informacine-medziaga-apie-e-sveikata