Alkoholio gamintojai šiurpina politikus

Pastarųjų savaičių alkoholio pramonės aktyvumą turbūt simboliškai galima būtų vadinti paruošiamaisiais sąrėmiais, tik koks po tokios intoksikacijos „smegenų plovimo skysčiu", kuriuo dabar baigiama užtvindyti visa žiniasklaida, gims naujagimis, sunku net įsivaizduoti.

Masinis žmonių sąmonės nuodijimas prasidėjo suvokus, kad alkoholio pramonei neišsipildys „Euromonitor international" dar 2007 metais paskelbtos prognozės, kad alkoholio rinka per artimiausius penkerius metus augs dar 35 procentais. Seime priėmus Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kurios apribojo alkoholinių gėrimų reklamą, padidino akcizą alkoholiniams gėrimams, bei įtvirtino nuostatą nuo Naujųjų metų apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, alkoholio gamintojai nusprendė bet kokia kaina įtikinti naująjį Seimą, kad žlugus alkoholio pramonei, žlugs ir Lietuvos ekonomika. Pirmiausia alkoholio pramonė paskelbė, kad padidinus alkoholio akcizą alkoholio pramonė nustojo vystytis. Tą naujieną visa visuomenė turbūt turėjo suvokti kaip didelę tragediją 2008- aisiais Blaivybės metais. Tik įdomu, kiek ilgai alkoholio pramonė planavo vystytis, nes Lietuva jau dabar pagal alkoholio suvartojimą tenkantį vienam gyventojui yra tarp lyderių Europoje. 2007 metais vienam gyventojui teko 14,2 litro legaliai parduoto absoliutaus alkoholio per metus. Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, jog saugi populiacinė riba yra 7 litrai. Vadinasi Lietuva mažiausiai du kartus šią ribą viršija. Tai tokioje situacijoje alkoholio pramonė planavo tolimesnę plėtrą. Pramonei žinoma nerūpi tokie nereikšmingi dokumentai, kaip Lietuvos sveikatos programa, Alkoholio kontrolės įstatymas, Valstybės alkoholio kontrolės programa, kuriuose valstybė įsipareigoja mažinti alkoholio vartojimą. Įdomu būtų paklausti alkoholio gamintojų kaip galima mažinti vartojimą, didinant jo gamybą?
Kai suaugusiųjų vartojimas pasiekė tokį lygį, kai išgerti didesnius alkoholio kiekius darosi fiziškai sunkiai įmanoma, alkoholio pramonė pradėjo užkariauti jaunuosius šalies gyventojus. Neilgai teko laukti nuolat skelbiamų šimtais procentų augančių alkoholinių kokteilių, sidro bei alaus mišinių pardavimų bei suvartojimo sukeltų pasekmių. 2001 metais Lietuvos ligoninėse dėl intoksikacijos alkoholiu buvo gydyti 19 7-14 metų amžiaus vaikų. 2007 metais tokių vaikų jau buvo 329, t.y. intoksikuotų vaikų skaičius išaugo daugiau kaip 17 kartų. Matyt tokią plėtrą ir toliau planavo alkoholio gamintojai, kurie tikėjosi, kad sėkmingam girdymui organizuoti ir toliau galės priimti naujus darbuotojus, o tokios bendrovės, kaip „Stumbras" ir toliau dirbs trimis pamainomis.
Tenka konstatuoti faktą, kad planas nepavyko. Pramonė nustojo vystytis. Dabar visa perkama žiniasklaida užpilta informacija, kad alkoholio akcizo didinimas nepasiteisino ir prasidėjo raginimai naujai vyriausybei ir Seimui nebedidinti alkoholinių gėrimų akcizų. Tačiau būtų įdomu sužinoti, kuo akcizų pakėlimas nepasiteisino, nes per devynis šių metų mėnesius valstybės biudžetas iš alkoholinių gėrimų akcizo surinko papildomus 94 milijonus litų. Kodėl tie papildomi milijonai vadinami nepasiteisinusiais, matyt gali atsakyti tik gamintojai. Jų teigimu tris kartus išaugo nelegalaus alkoholio vartojimas, o žalingas alkoholio vartojimas nesumažėjo. Deja bet tai, skirtingai nei tie papildomi milijonai iš akcizo valstybės biudžete, tėra jokiais tyrimais nepatvirtintos manipuliacijos, nes didesnis sulaikomas nelegalaus alkoholio kiekis, gali reikšti, tai kad tie pareigūnai, kurie visada privalėjo kontroliuoti nelegalią prekybą alkoholiu, tiesiog pradėjo dirbti savo darbą.
Pastarosiomis dienomis pasirodė ir dar vienas alkoholio pramonės platinamas baubas. Alkoholio gamintojai pradėjo tikinti atleisiantys, ar jau atleidžiantys darbuotojus. Ką gi, už savo atleidimą darbuotojai gali padėkoti tik savo darbdaviams, kurie negailėjo pinigų užsakomiesiems straipsniams didžiausiuose dienraščiuose, matyt nepagailėjo pinigų ir Seimo nariams bei masinėms visuomenės mulkinimo priemonėms finansuoti. Nenuostabu, kad po tokių planingų veiksmų neliko pinigų darbuotojų algoms ir teko taupyti juos atleidžiant. Bet kokiu atveju alkoholio gamintojų veikla tiesiog stebina. Parduotuvėse mineralinis vanduo ir vaisių sultys kainuoja gerokai brangiau nei alus, kurį aludariai (nepaisant sudėtingo technologinio gamybos proceso) sugeba pagaminti ir parduoti už pusantro lito, ar net už litą už butelį. Vadinasi vandenį pilstyti ir spausti natūralias obuolių sultis yra brangiau nei gaminti alų ar degtinę. O gal alkoholio gamintojams tiesiog trūksta fantazijos perorientuojant savo verslą į tas sritis, kurios nežalotų žmonių sveikatos. Juk didžioji dalis obuolių Lietuvoje sušalo tiesiog ant medžių, o ūkininkai patyrė didžiulius nuostolius. Tuo pat metu daugybė tėvų ieško natūralių, o ne sintetika prisotintų sulčių savo vaikams, kurias Lietuvai tikrai galėtų parduoti pigiau nei konservantų ir dirbtinių saldiklių prifarširuotus gėrimus pardavinėja užsienio kompanijos.
Bet matyti, kad alkoholio gamintojams mintis pilstyti sultis yra tokia pat šventvagiška kaip siūlymas naftos magnatams skatinti saulės energijos naudojimą.
Taigi alkoholio gamintojai ir toliau bando įteigti visuomenei ir Seimo nariams, jog jie yra nepelnytos aukos, tuo tarpu užsienio valstybės jau pradeda padavinėti alkoholio gamintojus į teismus, siekdamos prisiteisti iš alkoholio gamintojų išlaidas, kurias patyrė dėl jų agresyvios rinkodaros ir po to sekusio nesaikingo alkoholio vartojimo bangos.

Bus įdomu stebėti, kuo patikės naujojo Seimo nariai: ėriukais vilko kailyje apsimetinėjančiais alkoholio gamintojais, ar skaičiais, kurie byloja apie tragiškai prasigėrusią Lietuvą.