Itin didelę socialinę atsakomybę deklaruojantys aludariai elgiasi taip, lyg pats žodis atsakomybė jiems reikštų ne daugiau, kaip 10 raidžių kombinaciją. Būtent taip, t.y. trijų spalvų kombinacija prieš du metus Švyturio advokatai pavadino Lietuvos vėliavą, kurią pasiėmė ir kaip savo nuosavybę pradėjo naudoti tiesioginės rinkodaros tikslams. Tuomet vėliavėlės su užrašu „Mes laimėsim“ buvo dalinamos Pekino olimpinių žaidynių proga. Šiuo metu tas pats vyksta Pasaulio krepšinio čempionato proga. Tuomet už šią veiklą buvo skirta bauda, bet šiemet tęsiasi ta pati istorija. Pirmas svarbus aspektas yra tas, kad darkomi mūsų nacionaliniai simboliai ir tą daro užsienio kapitalo įmonė, kuri gamina alkoholinius gėrimus. Šiai įmonei nekilo minčių taip niekinti Danijos, kurios kompanija yra Švyturio savininkė, vėliavos, tačiau Lietuvos vėliava tam pasirodė labai tinkama. Kažin ką pasakytų Švyturio advokatai, jei pradėtumėm gaminti jų firmines geltonas vėliavas su Švyturio logotipu ir užrašais „Užsienietiškas myžalas“, „Alkoholiko svajonė“ arba “Carlsberg Breweries go home“. Neabejoju, kad kiltų minčių kreiptis į teismą dėl prekės ženklo naudojimo, kaip tai atsitiko su domeną švyturys.lt įregistravusiu Mindaugu Kalčinsku.
Baisiausia tai, kad dauguma Lietuvių net nesuvokia kas su jais daroma. Niekas nedraudžia Švyturiui gaminti ir nemokamai dalinti Lietuvos vėliavėlių be jokių papildomų ženklų, ir tokiu būdu skatinti patriotiškumą. Bet bendrovė elgiasi taip pat agresyviai, kaip elgėsi tuomet kai buvo svarstomas alkoholio reklamos apribojimas televizijoje ir radijuje. Tuomet aludariai teigė, kad jei negalės dėti savo ženklų, neberems sporto. Tai, kas jiems iš tikrųjų svarbu: sportas ar prekės ženklai? Ar gyventojams nekilo klausimo, kodėl tos vėliavėlės dalinamos nemokamai, kai tuo tarpu už Lietuvos vėliavėles be aludarių simbolikos reikia mokėti pinigus? Atsakymas labai paprastas, už vėliavėles jau sumokėta ir ta suma įskaičiuota į bendrovės reklamos biudžetą, o jūs mieli Lietuvos gyventojai, tame biudžete esate įvardinti nemokamais reklamos nešėjais. Juk geriau ir nesugalvosi. Įsivaizduokite, kad ne žaidynių metu jums kokia nors privati bendrovė atneštų Lietuvos vėliavėlę su savo simbolika ir pasiūlytų ją nešioti. Kiek iš jūsų sutiktumėte? Dauguma sakytumėte, kad nenorite dirbti nemokamu reklamos agentu, o Švyturio atveju net nesusimąstote, kad dirbate šios bendrovės reklamos stendais.
Yra šventi, bet yra šventesni nei šventi. Švyturys neabejotinai yra tarp pastarųjų, nes visoms kitoms alaus gamybos bendrovėms suprantamas draudimas reklamuoti alų televizijoje dienos metu, tuo tarpu Švyturys, apsimesdamas, kad nedaro nieko neteisėto ir skatina nealkoholinio alaus vartojimą, apmoka intensyvią alaus reklamą, kurioje nealkoholinis alus yra tik pretekstas apeiti reklamos draudimą. Žodis nealkoholinis yra užrašytas tokiomis mažomis ir neišsiskiriančiomis raidėmis, kad reikia turėti itin geras akis ir išskirtinės raiškos televizorių, kad jas perskaityti. Tai norisi paklausti kas iš ko tyčiojasi? Kiek ilgai Lietuvos valstybė leis šitai įmonei atvirai tyčiotis iš valstybės siekinių ir teisės? Gal nesileisti apgaudinėjami galėtų bent Lietuvos gyventojai?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą