Ką Lietuvoje reiškia būti socialiai atsakingu?

Turbūt retam alaus mėgėjui kilo klausimas kodėl būtent tokią, o ne kitokią kainą tenka mokėti už jų geriamą alų, kodėl su krepšiniu, o ne su kita sporto šaka Lietuvoje siejamas alaus gėrimas, kodėl visos pakelės, degalinės, užeigėlės ir kt. nusėtos alaus gamybos bendrovių pavadinimais. Nedariau reklamos tyrimo, bet keliauti po Lietuvą tenka daug ir bent jau subjektyviai galėčiau sakyti, kad viena labiausiai šitoje srityje besireiškiančių bendrovių yra „Švyturys“. Tai ta pati bendrovė, kurios vardas puikuojasi ant krepšininkų marškinėlių, pakelės kavinių ir užeigų, reklaminių stendų. Tai ta pati bendrovė, kuri teigia, kad nuo 2009 metų skelbia savo socialinės atsakomybės veiksmų ataskaitą

Socialiai atsakinga bendrovė save vadina daugiausia dėl savo „ilgo gerų darbų sąrašo“, kurį taip pat pateikia savo svetainėje. Na pažiūrėjus paviršutiniškai, viskas atrodo labai gerai ir gražu, bet...

Na pradėt matyt vertėtų nuo to, kad ši Danijos bendrovei priklausanti įmonė buvo nusprendusi, kad lietuviški žodžiai nėra Lietuvos piliečių, o būtent jos nuosavybė. Prisiminkit kaip UAB "Švyturys-Utenos alus" siekė atimti vilniečio 2006 m. pabaigoje įregistruotą interneto domeną www.švyturys.lt. Na vadinasi žodis Švyturys jau tapo šios įmonės nuosavybe. Tuomet ir aš rašydamas šį straipsnį rizikuoju būti apkaltintas prekės ženklo neteisėtu naudojimu. Jei taip tai pasistengsiu, kad tikrai būtų dėl ko...

Pratęsti norėčiau tuo, kad tikrai ne be šios įmonės pagalbos Klaipėdoje organizuojama „Jūros šventė“ tapo tikru Lietuvos girtuoklių sąskrydžiu. Buvo prieita prie svarstymų, kad nuo alaus apsunkusiems svečiams reikėtų atvežti ir miesto aikštėse išpilti kelias mašinas smėlio, kad jie ten galėtų atlikti gamtinius reikalus. Šios įmonės, ir ne tik jos atstovai nuolat kartoja, kad jų produkcija ne vaikams ir susivieniję su kitais aludariais pradėjo „socialinės reklamos“ kampaniją prieš nepilnamečių alkoholio vartojimą. Kažin kaip ta kampanija dera su visą Lietuvą nuklojusiais baltai geltonais reklaminiais stendais, nuo kurių nebeįmanoma apsaugoti nė vieno vaiko. Agresyvios bendrovės rinkodaros strategai pasiekė to, kad naktį pažadintas iš miegų vaikas paklaustas kas yra švyturys nebesako, kad tai yra pastatas prie jūros, o sako, kad tai alus... Juk tai taip socialiai atsakinga...

Tai ši bendrovė siekė, kad Kaune statoma arena būtų pavadinta „Švyturio“ vardu, tai jie prabangiai vadino savo prekės ženklų pozicionavimu.

Tai ta pati bendrovė, kuri reklamos tikslais naudoja ne tik Lietuvos pakeles, bet ir oficialią Lietuvos simboliką, o jei konkrečiau, tai Lietuvos Respublikos vėliavą. Ši bendrovė siekdama komercinių tikslų ant lietuviškos trispalvės prispausdino ženklų „Mes laimėsim“, ir tuo pačiu metu to paties pavadinimo internetinėje svetainėje reklamavo alų ir bendrovės atributiką. Pačioje pradžioje įeinant į šią svetainę net nebuvo klausiama ar į ją užeinantis asmuo turi 18 metų. Juk tai taip pat labai socialiai atsakinga... Prasidėjus viešam pasipiktinimui dėl valstybės simbolių naudojimo komerciniais tikslais, „Švyturio“ advokatai apdairiai pareiškė, kad tai ne vėliava, o trijų spalvų kombinacija...

Tai šios socialiai atsakingos bendrovės darbuotojų profsąjungos atstovai rašo laiškus Nacionalinei tabako ir alkoholio kontrolės koalicijai (lyg ir logiškai sunkiai suvokiama). Tačiau tai tampa labai paprastai paaiškinama, kai bet kokią viltį susitarti su darbdaviais ir atsakingomis valstybės institucijomis praradę bendrovės darbuotojai supažindina su faktais apie klaidinantį gaminamų produktų žymėjimą, o spaudoje pavyksta rasti „Švyturio“ profesinės sąjungos atstovų teiginius apie tai, kad jų manymu vadovybė grubiai pažeidinėja profesinių sąjungų ir žmogaus teises. Panašu, kad socialiai atsakinga įmonė taip įsijautė į atsakomybę, kad milijonus leisdama „viešam savo veido pudravimui“ pamiršo savo darbuotojus, kurių darbo vietas ir gerovę nuolat mini viešai, kaip argumentą kodėl alkoholio verslas turėtų būtų puoselėjamas, o ne kontroliuojamas ar mažinamas.

Ši bendrovė sugalvojo būdą kaip apeiti alkoholinių gėrimų reklamos apribojimą dienos metu. Tuo tarpu kai kiti alaus gamintojai (išskyrus Kalnapilį, kuris vėliau taip pat pasekė „Švyturio“ pėdomis) pradėjo vietoje alaus reklamuoti girą, Švyturys paleido nealkoholinio alaus reklamą. Suprasti, kad tai būtent nealkoholinio gėrimo reklama galima tik turint išskirtinai gerą regėjimą, nes tik tokiu atveju galima perskaityti mažytėmis raidėmis parašytą užrašą, kad tai nealkoholinis alus, nors visa kita spalvinė, kontekstinė ir t.t. simbolika yra identiška alkoholiniam alui. Ir kaip gi atsisakysi aukso veršio, t.y. krepšinio, kuriuo pasinaudojant galima gauti geriausią reklamos laiką už simbolinę kainą, kai tuo tarpu kitiems reklamuotis jau tiesiog nebelieka laiko. „Švyturio“ rinkodaros specialistai puikiai žino, kad mėgiamiausias Lietuvos berniukų gėrimas yra alus, o mylimiausia sporto šaka krepšinis. Todėl idealesnio varianto įslysti į dar nesusiformavusią paauglio sąmonę ir nerasit. Po to galima paleisti reklaminių klipų seriją apie tai, kaip reikia sportuoti, o ne gerti ir „būsit atsiskaitę“ su visuomenę, t.y. socialiai atsakingi...

Paskutinis bendrovės triukas papiktino šiaip jau labai ramią visuomenės grupę – vienuolius. Bendrovė savo reklaminiams tikslams panaudojo vienuolio atvaizdą, kurį sukūrė aktorius - Tauragės viešosios bibliotekos direktorius, pretenduojantis tapti savivaldybės tarybos nariu. Sunku pasakyti kaip reikėtų vertinti naująją „Švyturio“ „socialinės atsakomybės“ apraišką, ar kaip apdairiai su partija suderintą rinkiminę kampaniją, ar kaip partijos nario atidirbinėjimą už rinkimams gautas lėšas, ar kaip aludarių atsaką į Bažnyčiai už alkoholio gamintojams nepalankią nuomonę. Bet kokiu atveju bendrovė vėl manipuliuoja visuomenės jausmais ir sąmone. Žinodami kokį palaikymą ir pagarbą visuomenėje turi Lietuvos pranciškonų vienuoliai, „Švyturio“ strategai nusprendė, kad jų įvaizdžiu galima tiesiog pasinaudoti, nors prieš kelis metus bylinėjosi dėl žodžio švyturys. Taigi vienu atveju bendrovė net neįsivaizduoja, kad kas nors be jų pačių galėtų naudoti komerciniais tikslais žodį švyturys, tuo tarpu patys be jokių skrupulų reklamos tikslais naudoja religinių grupių įvaizdį.

Nors šį bendrovė savo pinigais iki šiol sugebėdavo nusipirkti visuomenės palankumą, o tuos pinigus sunešdavo už visus skėčius, suoliukus, pelenines ir kitą reklaminę produkciją susimokantys alaus pirkėjai, matyt atėjo laikas visuomenei pradėti matyti ir mąstyti. Šią ir dar keletą didžiųjų alaus gamybos bendrovių galima drąsiai vadinti pačiomis agresyviausiomis ir labiausiai socialiai neatsakingomis užsienio kapitalo įmonėmis, veikiančiomis Lietuvoje.

Prieš gerą dešimtmetį Lietuva tiesiog raudonavo nuo cigarečių ir jų gamintojų pavadinimų, kuriais buvo aplipdyti stalai, langai, stendai, skėčiai ir t.t. dabar Lietuva skęsta geltonai balto šlamšto jūroje. O gal tiesiog nebūkim abejingi ir pasakykim, kad

ŠVYTURYS yra blogiausia ką turime...