Ieškoti šiame dienoraštyje

Puslapiai

2011 m. kovo 14 d., pirmadienis

Ar tabako ir alkoholio pramonė tikrai yra labai svarbi Lietuvos ekonomikai?


Galbūt ir vėl būsiu apkaltintas lendantis ne į savo daržą, bet tiesiog nebegaliu ramiai klausytis nuolatinių tabako ir alkoholio gamintojų pasisakymų, kad jie yra labai svarbūs valstybei ir biudžetui kaip vieni svarbiausių mokesčių mokėtojų ir darbdavių. Tokia jų pozicija nuolat palaikoma verslo forumuose, ją labai aktyviai gina investuotojų forumas ir kitos asocijuotos verslo struktūros.

Niekada nestudijavau ekonomikos ir nežinau kiek mano pamąstymai bus ekonomiškai pagrįsti, bet pasvarstyti juk nedraudžiama.

Pirmiausia dėl didžiausių mokesčių mokėtojų statuso. Jei teisingai suprantu, tai ši pramonė sugalvojo pasivadinti didžiausiais mokesčių mokėtojais todėl, kad Lietuvos biudžetas kasmet iš tabako ir alkoholio akcizų surenka ~ 1,5 mlrd. litų. Tai iš tiesų labai reikšminga suma Lietuvos ekonomikai. Tačiau nesuprantu kuo čia dėti tabako ir alkoholio gamintojai. Juk akcizo mokestis yra įskaičiuotas į prekės kainą, kurią sumoka pirkėjas. Vadinasi akcizą už cigaretes ir alkoholį sumoka ne gamintojai, o tie, kurie perka jų gaminamas prekes. Vadinasi jei nebūtų perkamas tabakas ir alkoholis, pinigai vis vien būtų išleidžiami ir didžioji dalis jų vis tiek grįžtų į biudžetą vienokių ar kitokių mokesčių forma arba liktų cirkuliuoti vidaus rinkoje taip stimuliuodami kitų pramonės šakų vystymąsi. Žinoma, be akcizo yra ir kiti mokesčiai, tokie kaip PVM ir pelno mokestis. Tačiau ir vėl, jei teisingai suprantu PVM ir pelno mokestį moka ne tik tabako ir alkoholio gamintojai, bet ir visi kiti verslai. Grįžtant prie pelno mokesčio matyt teisinga būtų pastebėti, kad jis mokamas tuomet kai pelnas apskritai yra. O dabar prisiminkime kai kurių alkoholio gamintojų žinutes apie jų patiriamus nuostolius arbą apie skelbiamus „juokingus“, vos kelias dešimtis tūkstančių siekiančius pelnus. Reikia suprasti, kad tokiu atveju pelno mokesčio praktiškai nėra už ką ir mokėti. Be to būtina priminti, kad didelė dalis alkoholio pramonės ir vienintelė Lietuvoje veikianti tabako gamybos bendrovė nėra Lietuvos kapitalo įmonės. Vadinasi ir pelnas Lietuvoje nelieka, nebent jis yra investuojamas į verslo plėtrą, kas sėkmės atveju reiškia tikrą katastrofą visuomenės sveikatos atžvilgiu. Todėl apibendrinant galima pasakyti, kad akcizą sumoka pirkėjai, pelno mokestis nėra didelis, o pats pelnas didele dalimi palieka Lietuvą. Dar daugiau, prisiminkime „Alitos“ grasinimus, kad nesiėmus mažinti mokesčių alkoholiui bendrovė patirs dar didesnius nuostolius ir bus priversta atleisti dalį darbuotojų. Perfrazavus – valstybė negaus akcizų, o „Alita“ geriausiu atveju nepatirs nuostolių?... Na dar prisiminus šios įmonės privatizavimo istoriją ir priteistus sumokėti pinigus už nesąžiningą privatizacijos procesą norisi paklausti kur čia ta nauda valstybei?

Taigi, jei šios pramonės produktų vartojimas mažėja, pinigai išleidžiami kituose verslo sektoriuose (maisto, kultūros, turizmo ir pan.). Šie verslo sektoriai taip pat moka mokesčius ir ten taip pat dirba žmonės, o ne žirafos. Vadinasi tabako ir alkoholio verslų nykimas ne tik nenuskriaustų valstybės, nes gyventojai vis tiek išleistų pinigus, o juos išleidę nepatirtų žalos (ar patirtų mažesnę) sveikatai, bet toks išlaidų persiskirstymas leistų sutaupyti valstybei šviesos greičiu augančias sveikatos sistemos išlaidas.

Grįžtant prie tabako ir alkoholio gamintojų, kaip darbdavių, būtų įdomu suskaičiuoti, kiek darbuotojų buvo atleista toje pačioje tabako pramonėje maksimaliai automatizavus gamybos procesą. Automatizavimas šioje pramonėje yra esminis veiksnys, siekiant didinti gamybos pajėgumus ir sumažinti gamybos kaštus, nes tik tokiu atveju galima amortizuoti akcizų didinimo „daromą žalą“ gamintojams, nes brangstančios cigaretės ar alkoholis mažina vartojimą, o kartu ir gamintojų pajamas.

Esu įsitikinęs, kad sulyginus darbuotojų skaičių iki įmonių privatizavimo ir po jo, pamatytumėm, kad darbuotojų skaičius tik mažėjo. Vadinasi dėl gamybos proceso augo gamyba ir pardavimai, o su jais ir žala visuomenei, bet darbo vietų skaičius tuo pat metu mažėjo.

Kalbant apie nuolat primenamą bendrą investicinį klimatą Lietuvoje ir apie tai, kad valstybės suvaržymai tabako ir alkoholio gamintojams gali atbaidyti užsienio investuotojus, reikėtų pasižiūrėti, kas skleidžia tokias mintis. Jei tokie suvaržymai atbaidys naujus tabako ir alkoholio investuotojus, tai dėl to reikia tik džiaugtis, nes būtų idealu, jei valstybei pavyktų susigražinti tabako ir alkoholio gamybą į savo rankas ir ilgainiui visiškai atsisakyti bent jau tabako gamybos. Tačiau įsivaizduokite, kad esate aukštųjų technologijų gamybos įmonės vadovas, planuojantis plėsti gamybą kitose šalyse. Ar jus labai trauktų važiuoti į šalį, kurioje klesti tų pačių tabako ir alkoholio gamintojų maitinama politinė korupcija? Ar jus, kaip investuotoją, domintų šalis, kurioje 45 proc. 34-45 metų amžiaus vyrų yra žalingai vartojantys alkoholį, kur žmonės dėl rizikingos elgsenos ir žalingų įpročių anksti suserga lėtinėmis ligomis, praranda darbingumą ir yra nuolat nepatenkinti uždarbiu nes beveik trečdalį jo prageria ir parūko? Ar patraukli šalis, kuri yra nesaugi dėl naktimis besišlaistančių girtų paauglių, save ir aplinkinius keliuose pribaiginėjančių girtų vairuotojų?

Neretai paminima didžiulė alkoholio gamintojų reikšmė Lietuvos žemės ūkiui. Tačiau ir vėl derėtų pastebėti, kad dauguma degtinės gamintojų didžiąją dalį degtinei gaminti naudojamo spirito atsiveža iš kitų šalių. Iš tikrųjų dalis gamintojų perka Lietuvos žemdirbių užaugintus grūdus tiek spirito, tiek alaus gamybai. Tačiau jei jie staiga nustotų pirkti tuos grūdus, nieko baisaus nenutiktų, nes grūdai nėra specifinis produktas, naudojamas tik alkoholio gamybai. Grūdai gali būti naudojami tiek pašarų, tiek biokuro gamybai, žodžiu atsirastų kur juos dėti. Protingai elgiantis nebūtų problemos ir su uogų ar obuolių augintojais, nes tėvai „užsimušdami“ ieško natūralių sulčių savo vaikams, tačiau „Alitai“ patogiau jas rauginti, o po to verkti, kad niekas jų neperka.

Žodžiu, kad ir kaip bežiūrėčiau matau, kad šita pramonė stengiasi save sureikšminti ir , jausdama, kad žmonės iš prigimties nėra kvaili, o siekis gyventi sveikai yra natūralus būvis, stengiasi pateikti savo egzistavimą, kaip neišvengiamą ir būtiną valstybės funkcionavimui. Įsivaizduokite, kas būtų, jei vieną rytą jums atsibudus neberastumėte vandens ar duonos. Neabejoju, kad visi suprantame, jog gyvenimas be jų neįmanomas. O dabar įsivaizduokite, kad būtų jei nubudę ryte atrastumėte, kad nebėra nei alkoholio, nei cigarečių, ir, savaime suprantama jų gamintojų,...

6 komentarai:

omaigad rašė...

truputi utopija.

Unknown rašė...

Utopijos nėra,nes man teko darbuotis statybose ir galiu atsakingai pareikšti kad geriantis žmogus dažnai būna prastos darbinės formos.Arba po algos dingsta. Aš pats esu abstinentas 10 metų ir pagal save galiu spręsti, kiek aš naudos atnešdavau kai gerdavau ir kiek kai nebegeriu.O atlyginimas vienodas, abiem atvejais.Ar geri ar ne.Čia kaip sakant pamąstymui!

Arvydas rašė...

Autorius sugeba pažvelgti į esamas stndartines problemas kitu kampu. Ir taip nušviesti visuomenėje nusistovėjusių mitų sandarą. Nes daugumoje atveju tai nežinojimas ar samonžingas informacijos slėpimas nuo visuomenės. Anot autoriaus 2/3 žmonijos negeria ir nemato tame problemos, o atsipalaiduoti galima su krepšiniu, futbolu arba su baidarės irklu rankoje.
Visiems Sėkmės!!!

Unknown rašė...

Ačiū, Aurelijau, už tai kad atskleidi tiesą visuomenėje. Puikus straipsnis.

Vytautas rašė...

Žiūrėjau vakar tv3 laidą "Kodėl" kurioje dalyvavote ir jūs. Pastebėjau labai įdomų dalyką, kai šalia jūsų sėdėjęs garbaus amžiaus žnogus pareiškė jog niekada nėra gyvenime nė lašo gėręs iškart atsirado liudininkų teigiančių kitaip. Įdomiausia čia ne tai ar melavo jis ar ne, bet kaip visi iškart sužiuro- negali juk taip būti kad visą gyvenimą negertų. Kai laidos vedėja atvedė liudininką- tai reiškia tik vieną visi bandydami parodyti jog jis melavo- reiškia jog jie visi taip teisina save prieš tą žmogų. Visi laidoje buvę pasisakę prieš alkoholizmą, tačiau buvo vienas labai juokingas dalykas: vos ne kiekvienas laidos dalyvis siūlo tik po vieną vaistą kovai su alkoholiu ir griežtai priešinasi, jei kitas pasiūlo kitokį, Šapranauskas ir šalia jo sėdėjęs Gintaras nuoširdžiai įsitikinę jog spręsti problemą galima tik užimtumu, jei kas nors pareiškia kitaip jie griežtai puola prieš. Na tokia kova dėl metodų labai naudinga alkoholio gamintojams: "kol jūs čia ginčijatės, mes padarysime savo". Nes kol kažkas ginčijasi dėl kovos su alkoholiu metodų, tai prarandama daug laiko. Tai aišku, kad bet kokią problemą sprendžia tik kompleksas priemonių: kaip sakant pirma nukertame priežastis, o po to dar išvalome likusias pasekmes. Žmonėms KOMPROMISAS atrodo labai baisus žodis, nes galvojama jog reikės nusileisti pripažinti klydus ir t.t. Bet mano giliu įsitikinimu kompromisas reiškia ką kitą: įdėjų sujungimą, suvienijimą, sukuriant kompleksą priemonių. Pasižiūrėkimeį istoriją ar į nesenus įvykius- viskas kas geriausia pasiekiama būtent kompromisu. Alkoholio gamintojams puikiai sekasi mus mulkinti, nes jie irgi taiko kompleksą priemonių , tai gal jau laikas jiems duoti atkirti savuoju įdėjų kompleksu...

Unknown rašė...

Tikrai taip Vytautai, idėjos turi būti sujungtos, tik jos neturi būti padiktuotos gamintojų. O visos kitos idėjos gali ir turi rasti savo kelią į gyvenimą...