Ieškoti šiame dienoraštyje

2011 m. kovo 23 d., trečiadienis

Ilgai kaupti koziriai paleidžiami į žaidimą


Nuspėti, kad prasidės masinė isterija dėl artėjančio alkoholio reklamos draudimo buvo galima jau tada, kai sprendimas uždrausti alkoholio reklamą nuo 2012 metų buvo priimtas Seime. Tiems, kurie galbūt nelabai prisimena tuomet vykusias batalijas dėl alkoholio reklamos apribojimo dienos metus televizijoje ir radijuje, vertėtų priminti, kad visišką reklamos draudimą pasiūlė patys alkoholio gamintojai, mainais į reklamos apribojimo atidėjimą. Tuomet buvo tikimasi, kad pritarus visiškam reklamos draudimui Seimo nariai patikės alkoholio gamintojų geranoriškumu ir apsispręs dar kelis metus neriboti alkoholinių gėrimų reklamos dienos metu. Matyt buvo tikimasi, kad likus reklamai bus lengviau įtikinti, kad jos nereikia drausti. Kaip sakoma „norėjom, kaip geriau, o išėjo kaip visada“... Po ilgų diskusijų alkoholinių gėrimų reklama vis tik buvo apribota dienos metu, tačiau įstatyme išliko ir nuostata dėl visiško jos draudimo nuo 2012 metų.

Puikia suprasdami situacijos rimtumą ir tai, kad didelė dalis visuomenės pritaria alkoholinių gėrimų reklamos draudimui, alkoholio gamintojai pradėjo sistemingą pasiruošimą naujam informaciniam karui. Tokiame kare labai svarbu užsitikrinti nepriekaištingą reputaciją ir įtikinti visuomenę bei politikus savo geranoriškumu. To siekdami Lietuvos aludariai pradėjo „socialinės reklamos“ kampaniją – „už jaunimo saviraišką be alkoholio“. Kodėl žodžius socialinė reklama parašiau kabutėse? Ogi dėl labai paprastos priežasties. Tai nėra socialinė reklama, tai yra Lietuvos aludarių reklama, kuria siekiama pasigerinti vis labiau neigiamą alkoholio pramonės įvaizdį visuomenėje, kuri pavargo nuo jų vykdomos jaunimo girdymo politikos. Tam, kad „geri darbai“ neliktų nepastebėti, aludarių draugai pasirūpino, kad visas šitas farsas dar būtų įvertintas kaip socialiai atsakingos pramonės veikla. Tam, kad suvokti kiek tai rimta, siūlau vieną citatą iš Philip Morris dokumento, kuriame teigiama: „Atsižvelgdami į mums priešišką įstatyminį klimatą regione, mes turime galimybę pagerinti tabako pramonės įvaizdį visuomenėje vykdydami jaunimo rūkymą smerkiančias programas.Philip Morris International Corporate Affairs Latin America, 1993“. Ir iš tiesų nė žodžio apie vartojimo mažinimą, tik apie įvaizdį... Turint galvoje, kad alus ir sidras yra populiariausi nepilnamečių gėrimai reikia tik įsivaizduoti, ką reikštų, jei jaunimas staiga nustotų vartoti alkoholį. Aludariams tai reikštų milžiniškus praradimus, su kuriais jie tikrai nenorėtų susitaikyti.

Sekantis ilgai brandintas „koziris“ yra parama sportui. Tik ji yra praktiškai niekinė įvertinant tai, kokį reklamos kiekį gauna aludariai apklijavę sportininkų marškinėlius savo atributika. Jei aludariams tektų už tai mokėti kaip už reklamą, neabejotinai jie tokio rėmimo atsisakytų, nes nesugebėtų už ją sumokėti. Vadinasi net ir simboliškai parėmus sportą, skyrus jam kelis milijonus litų, galima gauti reklamos už šimtus milijonų litų. Ir tai tikrai puikiai apskaičiuota ekonominė logika, kuria pasižymi visas sėkmingai veikiantis verslas. Tačiau sporto rėmimas turi ne tik reklamos prasmę, parama yra tas „koziris“ kuris nuolat pateikiamas kai pradedama kalbėti apie reklamos apribojimus.

Na ir trečiasis „koziris“ neabejotinai yra alkoholio gamintojų ženklais apstatytos kavinės, lauko aikštelės ir t.t. Šis „šlamštas – materialinis turtas“ taip pat bus pateiktas, kaip didžiulis indėlis į Lietuvos aplinkos gražinimą, turizmo infrastruktūros kūrimą ir kt.

Galbūt tų kozirių bus ištraukta ir daugiau, bet jau dabar aišku, kad alkoholio gamintojai elgiasi apdairiau ir, žinodami priešišką visuomenės nusistatymą jų atžvilgiu, viską stengiasi daryti svetimomis rankomis. Jau dabar spaudoje kalba reklamos gamintojai ir transliuotojai, jau dabar teigiama, kad tai bus reklamos transliuotojų diskriminacija, kad laimės kitų šalių transliuotojai ir kt. Labai apdairiai nutylima apie pačią alkoholio pramonę.

O alkoholio pramonė ne visur apskaičiavo savo veiksmus. Tie patys aludariai, nuolat kalbėdami apie socialinę atsakomybę ir savireguliaciją nespėja mokėti baudų ir neišeina iš teismų už gėrimų reklamos pažeidimus.Paskutinis atvejis papiktinęs ne įstatymo prižiūrėtojus, bet ir pačią visuomenę, buvo aludarių reklamai naudotas vienuolio įvaizdis, o patys aludariai, vengdami konflikto su visuomene nedelsiant pareiškė, kad sustabdys šią reklamą, nors po pažadų vienuolio su alaus taure atvaizdas dar ilgai puikavosi reklaminiame stende palei kelią Vilnius – Kaunas.

Pramonė „kruvinais nagais“ stengiasi įrėžti savo prekių ženklus vietose, kurios blogiausiu atveju būtų nebeliečiamos. Ne šiaip sau taip stengtasi Klaipėdos areną pavadinti „Švyturio“ vardu. Prieš tai tokios ambicijos buvo rodomos Kaune.

Spaudoje buvo paskelbta ir apie "Carlsberg Group" viceprezidento vizitą pas Lietuvos Ūkio ministrą ir jo pasisakymus apie tai, kad alkoholio reklamos draudimas būtų griežčiausias ES ir matyt „neproporcingai pažeistų“ verslą. O gal šitie „Lietuvos verslo“ gelbėtojai tiesiog tegul kraustosi į draugiškesnes šalis ir nesidaro pinigų iš Lietuvos žmonių girdymo. Labai keista girdėti, kad viena labiausiai prasigėrusių šalių Europoje alkoholio gamintojų, besikraunančių milijonus iš šalies problemų, yra kaltinama tuo, kad bando tvarkytis ir tas problemas spręsti.

Kalbant apie prasidėjusią kampaniją žiniasklaidoje, reikia pasakyti, kad nieko naujo. O seną įprotį meluoti ir skleisti dezinformaciją tiek alkoholio gamintojai, tiek žiniasklaida išsaugojo.

Dabar viešoji erdvė jau tvindoma kalbomis apie tai, kad Lietuva bus vienintelė valstybė Europoje, turinti tokį griežtą draudimą. Ką gi, melas – įprastas dalykas tokiuose reikaluose. Meluojama buvo nuolat. Prisiminkim vykusias diskusijas dėl tabako reklamos draudimo. Jei atsiverstumėm spaudą iki 2000 metų, ten rastumėm tas pačias žinutes, kaip tabako reklamos draudimas sužlugdys reklamos verslą, kaip bankrutuos laikraščiai ar televizijos, kaip reklamos draudimas pažeis konstituciją ir t.t. Sprendimas net buvo apskųstas Konstituciniam teismui ir jos sprendimas buvo pragaištingas tiek tabako, tiek alkoholio pramonei. Būtina pastebėti, kad įsigaliojus tabako reklamos draudimui sustojo grėsmingai augęs rūkymo paplitimas (ypač moterų tarpe, kurioms ir buvo skirta didžioji dalis reklamos). Turbūt nereikia sakyti, kad žiniasklaida po draudimo nebankrutavo... Dabar alkoholio reklamos draudimas tampa labiau norma nei išimtimi visame pasaulyje. Vadinasi, tą pradėjusios daryti šalys ne tik nenukentėjo, tačiau labai pasitarnavo, kaip geras pavyzdys kitoms šalims.

Panašūs kliedesiai buvo skleidžiami ir kalbant apie alkoholio reklamos apribojimą dienos metu. Buvo grasinama, kad komercinės Lietuvos televizijos išsikels į Latviją, kur tokių apribojimų nėra. Ir tiesą sakant gaila, kad to ir nepadarė... Stebint šiuo metu skelbiamus straipsnius (pvz. kovo 22 d.) „Lietuvos ryto“ dienraštyje išspausdintas straipsnis „Draudimų vėzdu – per savų galvas“ matyt „atsitiktinai“ atspausdintas sekančiame puslapyje po aludarių „socialinės reklamos“. Šiame straipsnyje teigiama, kad „net radikalioji Švedija leido reklamuoti silpnuosius alkoholinius gėrimus“, Danai „buvo priversti atšaukti draudimus“ ir t.t. Skaitant tokias rašliavas darosi bloga matant tendencingą tokių faktų interpretavimą. Kažin ar žurnalistai pasidomėjo kokiu būdu tokie „atšaukimai“ buvo pasiekti? Dar šiandien bendraujant su kitų šalių (ypač Skandinavijos) kolegomis, dirbančiais alkoholio kontrolės srityje, gavau labai aiškų patvirtinimą, kad alkoholio gamintojai taip pat kalba kiekvienoje šalyje. Kiekvienoje šalyje teigiama, kad apribojimai yra griežtesni nei kitur, kad tai nedaro garbės šaliai, žaloja verslą ir t.t. Žodžiu kiekvienoje šalyje taktika ta pati – pateikti tą šalį kaip išskirtinai kvailai besielgiančią kitų šalių kontekste. Taip pat reikia pasakyti, kad nė viena paminėta šalis apribojimų nesumažino savo noru. Tai buvo pasiekta pasitelkiant didžiulį viešą spaudimą iš alkoholio pramonės, t.y. taip pat, kaip šiuo metu daroma Lietuvoje. Be to didžiulis spaudimas yra kuriamas ne tik tose šalyse šantažuojant ir meluojant žiniasklaidoje, bet ir Europos komisijoje, kur alkoholio lobistai praleidžia tikrai ne mažiau laiko nei „galadauskai ir vilimai“ Lietuvos parlamente. Būtent tokio spaudimo dėka ir pasiekiama, kad šalys atsisakytų ilgus metus galiojusios ir neabejotinus rezultatus davusios alkoholio reklamos draudimo politikos. Be to reikia pasakyti, kad alkoholio pramonei kol kas nepavyko „susitvarkyti“ su Norvegija, kurioje galioja visiškas alkoholio reklamos draudimas nuo 1975 metų, o Norvegijos vaikai yra vieni mažiausiai vartojančių alkoholį visoje Europoje. Vadinasi reklamos draudimas yra įmanomas, jis veikia ir duoda rezultatų ir tai siutina gamintojus. Skirtingai nei teigiama „Lietuvos ryto“ straipsnyje, skandinavai nepasidavė. Jie aktyviai gina teisę į savo žmonių sveikatą, tačiau neretai atsitinka taip, kad jėgos ir finansiniai ištekliai yra labai nelygūs. Straipsnyje teigiama, jog „sėkmingi Europos šalių pavyzdžiai rodo, kad savireguliacija yra geriausia išeitis“. Labai įdomu tai girdėti, nes visos mokslinės studijos teigia, kad savireguliacija neduoda jokio efekto. Dar daugiau, augantis alkoholio vartojimas tarp Europos vaikų rodo, kad savireguliacija ne tik neduoda jokio efekto, bet yra labai rimtas stabdis motyvuojant dėl realių alkoholio kontrolės priemonių.

O dabar apie grasinimus. Jie jau girdėti, bet praėjus laikui ir juos pamiršus gali pasirodyti gąsdinantys. Aludarių atstovas jau pagrasino, kad jei reklama bus draudžiama, tai vėl „kentės“ sportas ir bus galima pamiršti aludarių kuriamas „socialines reklamas“. Aludariai paskubėjo sukurti makabrišką vaizdelį apie nuo alaus varyklų nukabinamus alaus gamybos bendrovių pavadinimus ir t.t. Puikiai žinoma, kad net ir visiškas tabako reklamos draudimas nedraudžia įmonės pavadinimo gamybos vietoje. Bet kam įdomu, juk geriau pagąsdinti, kad tikrai išsigąstų. O gąsdinimai kartais suveikia, juk buvusiam LRT generaliniam direktoriui K.Petrauskiui pagrasinus, kad nesušvelninus reklamos apribojimų nebus galima transliuoti futbolo čempionato, nes prieš varžybas bus reklamuojamas alus, parlamentarai išsigando, nors vėliau paaiškėjo, kad tai tebuvo akių dūmimas, mat jokios alaus reklamos nebuvo.

O dabar nuo pamąstymų prie faktų: nėra jokių abejonių, kad alkoholio reklama didina alkoholinių gėrimų vartojimą. Tą jau ne kartą pakartojo Pasaulio sveikatos organizacija. Praėjusių metų kovo mėnesį tą patvirtino ir „Europos alkoholio ir sveikatos forumo“, kuriame dalyvauja ir alkoholio gamintojai, mokslo grupė. Ši mokslininkų grupė patvirtino, kad alkoholio reklama skatina vaikus pradėti vartoti alkoholį anksčiau, o jau vartojančius paauglius paskatina vartoti alkoholį intensyviau (http://www.eurocare.org/library/latest_news/alcohol_advertising_influences_adolescents_alcohol_consumption_concludes_science_group_of_alcohol_and_health_forum ).

Ir jau visiškai pabaigai norėtųsi paklausti, gal galėtų kuris nors iš „svarbių užsienio investuotojų“, Lietuvos alkoholio gamintojų, reklamos transliuotojų, kūrėjų ir kitų reklamos draudimo oponentų paaiškinti kokia logika vadovaujamasi, kai siekiant mažinti alkoholinių gėrimų vartojimą jis reklamuojamas ir tam išleidžiami milijonai?

8 komentarai:

omaigad rašė...

Gražiai parodyta ir paaiškinta.

vaida rašė...

Kaip pirštu į akį, net į Lietuvos televiziją persikėlė šios diskusijos dėl alkoholio reklamos draudimo.Žiūrint šiandienos laidą pasidarė koktu, kai Jūs vienas, ginantis visuomenės interesą, turėjote atlaikyti penkių pramonės ir Seimo atstovų spaudimą. Visgi, Jūsų argumentai buvo vienareikšmiškai svaresni, o ir mokslinė patirtis nepalyginamai didesnė. Ką gi, įdomu ar įstatymas nebus pakeistas?

Mindaugas Gedeikis rašė...
Autorius pašalino šį komentarą.
Mindaugas Gedeikis rašė...

Visiškai pritariu. Laikykitės!

Mindaugas rašė...

Gyvenime neviskas priklauso nuo pacio zmogaus. Daug ka lemia aplinkybes. Nuo aplinkiniu elgesio gali priklausyti ir zmogaus saugumas. Kaip pavyzdys, kiek girtu vairuotoju sukeltuose avarijose zuvo zmoniu, tiesiog seimomis. Kiek liko skausmo artimuju sirdyse. Nors ir yra atsakomybes uz neblaivaus vairavimo transporto priemones, taciau tokiems zmonems dzin. Kai tokiu zmoniu neliks, kuriems dzin.Tai ir nebereikes kazkam su kazkuo kovoti.

nightex rašė...

Nemanau, kad alkoholio reklamos draudimas padarytų radikalių pokyčių alkoholio rinkoje, galbūt čia daugiau monopolio klausimas. Katras daugiau parduos, bet faktas tas kad visvien parduos ir parduos manau panasiai tiek pat. Tas pats įvyko ir su tabaku ( http://verslas.delfi.lt/business/reklamos-draudimas-nesumazino-tabako-pardavimu.d?id=48036 ). Manyčiau reikia ne drausti, tačiau aiškinti visuomenei kodėl tai yra blogai.

Aurelijus rašė...

Tabako reklamos draudimas sumažino pardavimus ir tuo niekas neabejoja. Maža to, jis sustabdė moterų rūkymo paplitimo augimą ir mes nepasiekėm skandinavų lygio.
O dėl priemonių tai reikia visko: ir reklamos draudimo ir švietimo. Vienas kitam niekaip netrukdo, tik papildo.

Romuald rašė...

nebūkim naivūs, jeigu reklamos draudimas neturėtų apčiuopiamos įtakos vartojimui/pardavimams, verslas įvairiausiais būdais nesiplėšytų siekdamas tuos draudimus panaikinti/atitolinti, jų elgesys būtent geriausiai ir parodo šių priemonių efektyvumą, nes ant to, kas nedaro įtakos jų verslo rezultatams, t.y. pelnui, jiems giliai nusiš.. :)