Lygiai prieš tris
metus šia idėja pasidalino vienas Londono lietuvis Raimundas. Šita idėja tapo
kūnu ir gyvuoja jau treti metai.
Prieš tris metus,
rinkomės pirmą kartą liepos 6 dieną, kai visa Lietuva renkasi iškilmingai giedoti
himno. Sugiedojom ir mes. Ir „švelniai glostomi“ maždaug 30 laipsnių šilumos,
kuri kaip nuo veidrodžio atsispindėjo nuo Kauno senamiesčio grindinio,
pasileidom į pirmąjį bėgimą. Tada, matyt nelabai tikėdami, kad tokie bėgimai
gali iš viso įvykti, pirmuosius bėgikus įamžino ir žiniasklaidos fotografai.
Vėliau, kaip ir
visur, atsirado daugiau prozos. Keitėsi metų laikai, oras atvėso, vėliau
pasnigo. Bet nebuvo tokio mėnesio, kad bėgimas neįvyktų. O kur dar malonūs pasisėdėjimai
prie imbierinės arbatos nubėgus distanciją. Kur dar įsiamžinimas prie kalėdinės
eglutės, besišypsantys ir linkėjimus siunčiantys praeiviai...
Žinau, kad buvo ne
vienas, kuriam ateiti ir pasiryžti sudalyvauti bėgime reikėjo nemenkos drąsos,
nes kankino abejonės, kaip į tokius bėgikus reaguoja praeiviai, ar nesusilauksi
patyčių ar užgauliojimų. Maloniausia, kad po bėgimo visų nuotaika būna puiki,
nes aplinkiniai džiaugiasi kartu.
Pamenu kartą
prabėgant pro merginų grupelę jos džiaugsmingai sūktelėjo viena kitai:
-
Sakiau, kad atbėgs... Jie čia
visada prabėga.
Dabar jau natūralu,
kad ta pačia trasa bėgančius bėgikus prisimena barų darbuotojai ir kai kurie
lankytojai. Drąsiai galima sakyti, kad tai tapo tradicija.
Kai kas ateina tik
kartą. Tiesiog norisi pamatyti, pažiūrėti į kitus, išbandyti save. Yra ir
veteranų, kuriems bėgimas taip pat tapo gyvenimo dalimi.
Kartais pagalvoju,
kodėl bėgimas plečiais? Kodėl įsitraukia vis daugiau miestų? Iš dalies tai
galima paaiškinti visišku laisvanoriškumu, kai nėra jokių įsipareigojimų ir
stojimo ar dalyvavimo mokesčių. Nėra už to stovinčios partijos ar tikėjimo. Tik
idėja, kuri daug kam yra sava: už blaivią ir sveiką Lietuvą...
Darbar jau mes daug
kur. Malonu žnoti, kad kai sportiniai bateliai paliečia grindinį, tą patį padaro
bėgikai Vilniuje, Šiauliuose, Klaipėdoje, Naujojoje Akmenėje, Kėdainiuose,
Gargžduose, Jurbarke, Niujorke, Stokholme, Londone ir kituose miestuose
Lietuvoje ar už jos ribų...
Vieni bėga
skanduodami, kiti – tiesiog pasišnekučiuodami. Smagu matyti visus
besišypsančius, lyg ir laukiančius patvrtinimo, kad tai ką darom yra gerai. Bet
patvirtinimo ir nereikia, užtenka giliai širdyje jausti, kad tai ką darai yra
teisinga.
Su trijų metukų
gimtadieniu mieli bendraminčiai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą