Manau artimiausiu metu
Lietuvoje subręs bent du „svarbūs“ ieškiniai teismams. Vienas tokių ieškinių
bus dėl visuomenininkų, kurie nesugeba patikrinti visų prekybos vietų ir
užtikrinti, kad jose nebūtų parduodamas alkoholis nepilnamečiams, o kitas
ieškinys galėtų būti dėl pačių nepilnamečių, kurie atrodo per daug suaugę ir
maskuoja savo jauną amžių, taip trikdydami pardavėjų darbą ir keldami jiems
bereikalingą stresą parduodant alkoholinius gėrimus.
Juokas juokais, bet
kartais juoktis jau ir nebesinori. Labai nejuokinga pasidarė klausant mūsų
verslo atstovų ir Seimo narių ir to kaip jie sureagavo į pilietišką jaunuolių bandymą
pademonstruoti, kaip nepilnamečiui Lietuvoje lengva įsigyti alkoholinių gėrimų
degalinėse. Keli entuziastai paslėpta kamera užfiksavo degalinėse daromus
įstatymo pažeidimus ir juos paviešino. Vietoje, to, kad pripažintų akivaizdų
faktą, degalinių atstovas Vidas Šukys, pradėjo ieškoti ko nepametęs ir
labiausiai susirūpino, kad pažeidimai užfiksuoti neteisėtai ir pradėjogrąsinti, kad jaunuolius reiktų paduoti į teismą. Viešai pareiškęs, kad jau
konsultuojasi su advokatais, degalinių atstovas dar pridūrė, kad tokią akciją
tikriausiai užsakė kokie nors pikti dėdės iš kitų verslų ir kad jie gins
savo teises ir bla bla bla... Dar žinoma suabejojo, kad tyrimas
nereprezentatyvus, nes Vilniuje yra apie 60 degalinių, o jaunuoliai aplankė tik
17...
Nenaudodamas necenzūrinės
kalbos gal galėčiau sau leisti tokius verslo atstovus pavadinti proto vargšais.
Tikrų tikriausiais vargšais. Kažkodėl man degalinių atstovas pasirodė labai
panašus į kriminalinius veikėjus filmuojančios laidos „Farai“ personažus,
kuriuos užklupus įvykio vietoje darant nusikaltimą bandoma apsimesti nieko
nežinančiu, ar suversti kaltę kažkam kitam. Aš labai kviesčiau atsiliepti ką
nors iš tėvų, kurių vaikas nukentėjo autoįvykyje ar buvo fiziškai sužalotas ar
patyrė kitokią žalą po to, kai jam degalinėje buvo parduotas alkoholis. Jei
tokių atsirastų, mes taip pat pasitartumėme su teisininkais ir tada
pagalvotumėm, kiek būtų galima išsireikalauti žalos atlyginimo iš tos degalinės
operatoriaus. Kadangi tokių vaikų Lietuvoje būtų net ne dešimtys, o galbūt
triženkliai skaičiai, tai pasitelkus norinčius gerai uždirbti advokatus, manau
būtų galima tokius verslininkus priversti susimokėti bent jau šešiaženkles
kompensacijas. Kaip jums mieli verslininkai toks planas?
Manau degalinių atstovams
reikėjo paskelbus visai Lietuvai, kad jie stumia per Seimą draudimo prekiauti
alkoholiu atidėjimą ar atšaukimą ir įtikinėjant, kad degalinės yra labai saugi
vieta prekiauti alkoholiu pasirūpinti, kad tas alkoholis nebūtų parduodamas bet
kam, bent jau kol bus priimtas sprendimas Seime. Bet panašu, kad Lietuvoje
įstatymų laikytis neplanuojama net ir dėl vaizdo. Galbūt, jei Seimo narių
neveikia moksliniai argumentai dėl prekybos alkoholiu degalinės draudimo
reikalingumo ir veiksmingumo, juos paveiks bent jau bukas įžūlumas ir visiškas
nesiskaitymas su net elementariausia logika ir įstatymais.
Dar labiau šokiravo Seimo
nario, vieno iš pataisų, kuriomis siekiama atidėti prekybos alkoholiu draudimą
degalinėse, iniciatoriaus E.Šablinsko vieši komentarai. Jo teigimu jaunuoliai
nepatikrino visų parduotuvių: kaimuose, didžiųjų prekybos centrų ir pan.
Norėtųsi paklausti gerbiamo parlamentaro ar tą turėtų daryti pilietiški
jaunuoliai? Ir kokią jis turi teisę svaidytis tokiais komentarais ir
kaltinimais kažko reikalaudamas iš savo asmenines lėšas valstybės bėdų
demonstravimui leidžiančių jaunuolių? Seimo narys gali pats už savo pinigus vykdyti panašius
eksperimentus ir patikrinti visas prekybos vietas, gal tada ir kaltinti
nebereikės. Bet panašu, kad teisininku save tituluojantis parlamentaras
komentaruose įsijautė tiek, kad pamiršo ir teisę, ir pareigas, ir visa kita. Jo
teigimu, prekybos centruose, kasininkės „išvarvėjusiomis akimis“ nuolat
pardavinėja gėrimus nepilnamečiams. Įdomu, kiek kartų ponas Šablinskas apie tai
yra informavęs policiją? Manau nebus sudėtinga užklausti policiją ir sužinoti šią
informaciją. Nes jei Seimo narys nuolat mato vykdomus įstatymo pažeidimus ir
apie tai nepraneša atsakingoms institucijoms, vadinasi jis pats dangsto
nukaltimus ir savotiškai prisideda prie to, kad šie būtų vykdomi toliau. Tuo
tarpu nevengia dėtis itin susirūpinusiu, kad verslas būtų tik legalus,
nesuklestėtų bobutės ir pan. Aš dažnai lankausi prekybos centruose, ir
skirtingai nei Seimo narys Šablinskas jau seniai nebematau kasininkių
„išvarvėjusiomis akimis“. Anaiptol, panašu, kad centrai vis daugiau dėmesio
skiria darbuotojams. Nemačiau ir pardavinėjant nepilnamečiams, nes praneščiau
policijai ir pareikalaučiau peržiūrėti video įrašus, kuriuos dabar jau galima
rasti daugelyje parduotuvių. Dar daugiau, teisininkas panašu tiek įsijautė į
vaidmenį, kad susirūpino etiniais dalykais, teigdamas, kad po video
paviešinimo įstatymų pažeidėjai nepatogiai jausis prieš savo kolegas ar šeimos
narius. Norėčiau klausti, o kodėl jie turėtų jausti patogiai? Kaip suprantu už
įstatymų pažeidimus baudžiama ne tam, kad žmogaus savijautą pagerinti.
Viešinimas ir bausmė reikalingi tam, kad žmonės nekartotų pažeidimų ir pakeistų
savo elgseną. Bet matyt kai kurie žmonės yra tiesiog nepajėgūs to suprasti.
Niekaip nenustoju
stebėtis, kaip gerai veikia taisyklė, kad kuo didesnis melas, tuo dažniau jis
priimamas kaip tiesa, nes žmonėms sunku patikėti, kad taip galima meluoti ir
apgaudinėti. Degalinių atstovų teiginiai apie tai, kad draudimas prekiauti
alkoholiu pažeistų LR Konstituciją yra niekiniai. Manau prasminga priminti, ką
teigia jų cituojamas 46 straipsnis. Jame parašyta: “Lietuvos ūkis grindžiamas
privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva.
Valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir
iniciatyvą. Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų
bendrai tautos gerovei. Įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką,
saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. Valstybė gina vartotojo interesus.”
Paryškinau esminius punktus, nes dėl jų, kaip tik kalbant apie tabako ir
alkoholio kontrolę dar 1997 metais yra pasisakęs LR Konstitucinis teismas,
kuris išaiškino, kad „Taigi būtų neteisinga cituotą Konstitucijos 46
straipsnio nuostatą suvokti kaip valstybės prievolę beatodairiškai remti bet
kokias ūkines pastangas ar veiklą. Priešingai, kaip jau buvo minėta, valstybė
šiuo atveju turi galimybę pasirinkti. Kita vertus, tautos gerovė neturėtų būti
suvokiama vien materialine (ar finansine) prasme. Be to, kažin ar būtų teisinga
ir dora siekti materialinės gerovės tokiu būdu, kuris kenkia žmonių sveikatai.“ Manau,
kad degalinių tinklų teisininkams nesudarys didesnių sunkumų paskaityti visą
nutarimą ir nustoti svaidytis konstituciniais žaibais.
Visiškai neadekvačiais
riekėtų laikyti ir teiginius apie konkurencijos pažeidimus. Jau ir iki to
konkurencija alkoholio srityje buvo, yra ir bus ribojama, nes alkoholiu
neleidžiama prekiauti bet kur ir bet kam. Ir leidimas prekiauti degalinėse nėra
prigimtinis. Be to degalinės, pradėdamos šį verslą žinojo ir pagrindines valstybės
nuostatas šiuo klausimu: mažinti bendrą alkoholinių gėrimų vartojimą. Jei ta
nuostata nesutrukdė investuoti į valstybės sąmoningai diskriminuojamą verslo
rūšį, vadinasi atsakomybę už nepasiteisinusius lūkesčius turėtų prisiimti tie,
kas priėmėm sprendimus į tai investuoti. Teiginiai apie darbo vietų mažėjimą
uždraudus šią prekybą yra daugiau nei juokingi. Jei norime girtų sąskaita
sukurti daugiau darbo vietų, tai gal jau ir vaikų darželiuose vaikams alkoholį
pardavinėkim. Ne vieną dešimtį darbo vietų sukursim ir dar daugiau prarasim,
kai „klientai“ prasigers. Ne viena ir ne dvi Europos valstybės neleidžia
prekiauti alkoholiu degalinėse, ir dėl to nekyla jokių problemų. Problemas
bandė kelti vienas iš degalinių tinklų Taline, kai šio miesto savivaldybė nusprendė
apriboti prekybą alkoholiu degalinėse ir net kreipėsi į teismą dėl tokio
savivaldos sprendimo. Tačiau Estijos aukščiausiasis teismas verslininkų
pretenzijas atmetė. Jei jau leistis į polemiką apie diskriminaciją, tai gal
diskriminacija reikėtų laikyti ir tai, kad maisto prekių parduotuvėms
neleidžiama prekiauti benzinu ir dyzelinu.
Tik priminsiu, kad jau ir
taip esame trečia šalis pasaulyje pagal alkoholio suvartojimą. Esam tarp
lyderių pagal vaikų alkoholio vartojimą, žuvusių keliuose ir nusižudžiusiųjų
skaičių. Ar tai per menki argumentai nustoti gaminti darbo vietas alkoholio
prekybos sąskaita? O gal, iš tikrųjų reikia užduoti klausimą: kas galėtų
paneigti, kad degalinių atstovai „paremia“ tokius uolius Seimo narius, kurie nebesivargina
rinkti nei žodžių, nei galvoti logiškų argumentų, kad pateisintų savo
globotinių veiklą. Ir žinoma, kad geriausia gynyba yra puolimas. Dabar
degalinės bando užsipulti jų darbo trūkumus ir nusikaltimus paviešinusius
jaunuolius ir taip nukreipti dėmesį nuo esminių dalykų: alkoholio prieinamumo
mažinimo.
2 komentarai:
Ar galite paskelbti vardus, pavardes ir partijas tų seimūnų kurie palaiko leidimą prekiauti. Būtų liaudžiai aišku už ką nebalsuoti. Ačiū
Kai alkoholio suvartojimas dvigubai viršija ribą prie kurios išnyksta tauta manau Evaldai vėlu kreiptis į žmonių sąžiningumą tokiu būdu.
Mano galva reikėtų alkoholį parduoti įvedus į kasos aparatą asmens kodą nuo perkančiojo pateikto dokumento.
Atsirastų daug pliusų:
1. Draudimo kompanijoms būtų paprasčiau įvertinti rizikas ir paskaičiuoti įmokas.
2. Sodra ir žinotų kur reikės daugiau pinigų išleisti ar sutaupyti.
3. Ligonių kasos taip pat geriau žinos kam ir kiek nuošimčių padengti gydymą ar reabilitaciją.
4. Šį ir kitus punktus įrašykite Jūs.
Viskas paprasta, jeigu mes išties norime gelbėti Lietuvą ir gerus pavyzdžius galime pasiimti, kad ir iš Tarybų Sąjungos, o gal NE DARBAIS, O ŽODŽIAIS MES TĖVYNĘ MYLIM???
Rašyti komentarą