Ieškoti šiame dienoraštyje

2016 m. sausio 30 d., šeštadienis

Klausim tol, kol išgirsim tai, ką norim girdėti

Vyriausybė paskelbė viešą konsultaciją dėl alkoholio problemų. Panašias konsultacijas skelbė ir Europos komisija, kuri susilaukė šimtų tūkstančių tabako pramonės pasamdytų „piliečių“ „nuomonės“. Sunku pasakyti ar taip bus ir Lietuvoje, bet tikėtis galima visko. Aš turiu pasiūlymą, sumaniusiems šias konsultacijas su visuomene, neapsiriboti tokios geros idėjos pritaikymu alkoholio problemos sprendimui. Siūlau daryti viešas konsultacijas kai bus svarstomas sekantis valstybės biudžetas ir paklausti, ar žmonės norėtų, kad būtų didinamas minimalus atlyginimas, senatvės pensija ir išmokos besilaukiančioms mamoms. Aš norėčiau. Ir kas iš to?
Jei klausiate ar žmonės norėtų, kad alkoholio vartojimo problemos būtų sprendžiamos valstybėje, tai beveik visi pasakytų, kad taip. Jei paklausite ar jie kiekvienas asmeniškai sutiktų mažiau vartoti alkoholio. Atsakymų įvairovė būtų ženkliai didesnė.
Panašu, kad Nacionalinė sveikatos taryba ir Pasaulio sveikatos organizacija Vyriausybei nėra joks rodiklis, nes pastarosios manymu reikia klausti tol, kol kas nors pasakys, kad politikams šioje kadencijoje nereikės pasikarti ant savo kaklaraiščio priimant realias alkoholio kontrolės priemones, nes „visuomenė“ nori švietimo, o ne kokių „talibaniškų“ draudimų.
Dar daugiau. Vyriausybės koridoriuose ir internetiniuose labirintuose cirkuliuoja  „Lietuva be šešėlio“ siųstas dokumentas, už kurio kyšo pramonės ir pramonės remiamo Lietuvos laisvosios rinkos instituto „ausys“. Ten „leitmotyvas“ nelabai keičiasi. Absoliuti dauguma duomenų išgalvoti, pasiūlymai neturi jokios kitos, išskyrus pramonės norus atitinkančią logiką. Tik įdomu tai, kad šis raštas cirkuliuoja ir yra svarstomas, kai tuo tarpu reakcija į ekspertinių organizacijų raštą, bei mokslu grįsti pasiūlymai, išdėstyti Nacionalinės sveikatos tarybos, Pasaulio sveikatos organizacijos biuro Lietuvoje ir Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos kreipimesi, nesulaukia net formalaus atsako, jau nekalbant apie jų aptarinėjimą.  
Alkoholio gamintojai ir jų atstovai interviu su žurnalistais mekena kaip kokie „perkūno oželiai“, kad jie taip pat nenori prasigėrusios Lietuvos, nes jiems reikia „atsakingų vartotojų“. Paklausti ar pramonė mato savo indėlį į vartojimo mažinimą pradeda kažką nerišliai „atrajoti“, sakydami, kad ir taip prisideda prie šalies gerbūvio, nes valstybė susirenka pinigus iš akcizo. Tik kaip jie prisideda, jei akcizą moka pirkėjas? Taip pat priduria, kad nereikia skubotų priemonių. Aš tai nuo savęs dar pridėčiau, kad geriausiai realias kontrolės priemones reikėtų atidėti mažiausiai iki to laikotarpio, kol žmonės reguliariais reisais skraidys į mėnulį. O ir alkoholio vartojimas išnyks savaime, nes ten gerti nebus galima. Tai vietoje draudimų reikėtų siūlyti geriau greičiau vystyti kosminio turizmo programas šalyje.
Visiems konsultacijų ir „stebuklingų priemonių“ paieškų entuziastams noriu priminti, kad dar 1998 metais buvo priimta Lietuvos sveikatos programa, buvo Valstybės alkoholio kontrolės programa, kuriose buvo numatytos efektyvios alkoholio kontrolės priemonės. Tačiau tų programų ne tik, kad niekas nefinansavo, bet viską darė priešingai nei numatyta. Tokie veikėjai kaip dabartinė LRS Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė padarė viską, kad alkoholis atsidurtų degalinėse. Per tą laikotarpį Alkoholio kontrolės įstatymas keistas tiek kartų, kad užkulisiuose jau buvo pradėtas vadinti Seimo narių „pageidavimų knyga“.  Tuomet, drastiškai liberalizavus alkoholio kontrolę, jo vartojimas nesumažėjo, kaip kad norėtų bandyti įteigti „sveiko proto“ liberalai, o išaugo 130 proc. Kriziniu laikotarpiu dėl taikytų kontrolės priemonių ir alkoholio įperkamumo mažėjimo vartojimas buvo sumažėjęs trečdaliu, tuo pačiu tokiu pat lygiu sumažindamas ir mirčių bei kitų problemų skaičių. Šiuo metu augant gyventojų pajamoms, radus naujus efektyvius reklamos kanalus ir būdus kaip apeiti kai kuriuos ribojimus, vėl atsidūrė rekordinėse aukštumose. Ir dabar net nesiruošiama  mokytis iš praeities klaidų, o yra ieškoma „stebuklingų“ receptų numalšinti  visuomenėje kylantį pasipiktinimą dėl visiško nesaugumo, kurį kelia prasigėrinėjanti tos pačios visuomenės dalis.
Ir drambliui aišku, kad momentinių priežasčių, kodėl pradedama išgėrinėti yra daug. Ir tikrai ne visos jos yra susijusios su kokiu nors konfliktu, darbo praradimu ar stresu. Didžioji dalis žmonių pradeda vartoti alkoholį pasilinksminimo tikslu, ir tik vėliau jis tampa problema. Tai iš vienos pusės problema yra pačių žmonių problemos, dėl kurių kaip teigiama ir geriama, iš kitos pusės yra pasilinksminimas ir per geras gyvenimas, dėl kurio geriama. Sukūrę laimės ministeriją, žmonių laimingais nepadarysit, o lozungai apie tai, kad reikia gerinti gyvenimą ir žmonės dėl to negers yra niekuo nepagrįstos fantazijos. Reikėtų paklausti ar į nelaimę patekusiam ir stresą patiriančiam žmogui geras alkoholio prieinamumas ir maža kaina padeda susimažinti stresą ir išspręstų gyvenimo problemas? O gal atvirkščiai?
Viskas galų gale susiveda į skaičius. Juk didelis alkoholio vartojimas nėra kažkokia filosofinė sąvoka. Mes kalbam apie konkretų produktą ir jo litrus, kurie išgeriami ir vėliau tampa problema. Tai ir vartojimo mažinimas yra ne siekis, kad visi plūduriuotų nirvanoje gerdami ir tuo pat metu neturėdami problemų, o labai konkretus tikslas tam tikra apimtimi sumažinti realų suvartojimą. Pagal rekomendacijas jis turėtų mažėti maždaug 3 kartus. Ar alkoholio gamintojai sutinka su tokiu tikslu, kad ir ne greitame etape? Ar su tuo tikslu sutinka jų akcininkai ir investuotojai? Jei jau žinot atsakymus, greičiausiai žinosit atsakymą ir į klausimą, kam reikia „ieškoti sliekų pažastyje“ ir klausinėti visuomenės, kaip mažinti alkoholio vartojimą. Dar paklauskit ar visuomenės nariai norėtų jachtos su aikštele malūnsparniui ar, kad alga būtų kaip vokiečių gydytojo, o mokesčių nebūtų, kad vaikai lankytų prestižinę gimnaziją, kad maistas visas būtų ekologiškas, kad mokytojai būtų atsidavę savo darbui, kad automobilių kuras būtų pigus, kad visi turėtų po prabangų automobilį ir t.t. Gal ir aš daug ko norėčiau, tik kaip tai susiję su alkoholio vartojimu? Kada žmogus kažką turėdamas nenorėjo daugiau? Ar yra taip, kad turtingi žmonės neserga alkoholizmu?

Kai teigiama, kad gamintojai tiesiog patenkina paklausą darosi tiesiog keista, kad tokia didelė dalis žmonių tuo tiki. O dėl gamintojų, tai jų klausti apie tai, kaip mažinti jų gaminamo produkto vartojimą yra tas pats, kaip klausti dešrų gamintojų, kaip žmones padaryti vegetarais. 

Komentarų nėra: