Antras dublis. Tikėkimės bus sėkmingesnis.

Gerbiami Seimo nariai,

Šiandien Seimas planuoja svarstyti Seimo narių Antano Matulo, Dangutės Mikutienės, Vidos Marijos Čigriejienės, Kazimiero Kuzminsko, Rimos Baškienės bei Almos Monkauskaitės pateiktą siūlymą drausti rūkyti daugiabučių namų balkonuose.

Kaip Pasaulio sveikatos organizacijos bendradarbiaujančio centro vadovas noriu jus visus paraginti pritarti šiam siūlymui ir suteikti Lietuvos piliečiams teisinę galimybę ginti savo teisę į sveiką aplinką.

Norėčiau Jums priminti, kad Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono vadovė viešėdama Lietuvoje teigiamai įvertino Lietuvos pastangas diegiant mokslu pagrįstas tabako kontrolės priemones. Gyventojų apsauga nuo pasyvaus rūkymo yra viena iš jų.

Lietuvos sveikatos mokslų universitete atliekami gyventojų gyvensenos tyrimai parodė, kad po 2007 metais įsigaliojusios draudimo rūkyti kavinėse, baruose ir kitose uždarose vietose, apie 50 proc. sumažėjo pasyvaus rūkymo paplitimas namuose ir darbo vietose. Tai reiškia, kad tokios priemonės ne tik nesukelia visuomenės pasipiktinimo, bet didina sąmoningumą ir aplinkinių apsaugą.

Sistemingos tabako kontrolės priemonės lėmė, kad per pastaruosius 15 metų vyrų rūkymo paplitimas Lietuvoje sumažėjo 1,5 karto, o 2014 metais jau užfiksuotas ir vaikų rūkymo paplitimo mažėjimas.

Kviečiu Jus nepasiduoti nepagrįstoms populistinėms manipuliacijoms, kuriomis bandoma įteigti, kad tokiu būdu einama prie policinės valstybės, kad tai yra kišimasis į privatų žmogaus gyvenimą, nurodant kaip jam reikėtų gyventi. Šie argumentai neturėtų būti vertinami rimtai dėl kelių priežasčių:

1. Pasyvus rūkymas yra moksliškai pripažintas įvairias ligas sukeliantis rizikos veiksnys. Pasyviai rūkantys vaikai dažniau serga bronchine astma, įvairiomis uždegiminėmis ligomis, pasižymi blogesne psichologine raida. Todėl šiuo atveju kalbame ne apie abstraktų reiškinį, kuris gali patikti ar nepatikti, o apie realią riziką gyventojų sveikatai.

2. Valstybė daugeliu atveju kišasi į privačią erdvę ir ją reguliuoja, jei tam tikras gyventojų elgesys gali sukelti pavojų kitų gyventojų sveikatai. Net ir privačioje aplinkoje negalima sandėliuoti ar laikyti lakių ir sveikatą pažeidžiančių medžiagų pvz. gyvsidabrio ar kt. Tokiais atvejais valstybės institucijos įsikiša ir efektyviai šias problemas sprendžia. Pasyvus rūkymas yra įrodytas kancerogenas, todėl šiuo atveju valstybės teisinis reguliavimas turėtų būti panašus.

3. Toks draudimas neturėtų būti interpretuojamas kaip prievolė policijos ar kitiems pareigūnams vaikščioti ir fotografuoti ar kitaip stebėti gyventojų gyvenamąsias erdves. Toks draudimas yra teisinės galimybės sąmoningiems piliečiams ginti savo ir savo vaikų teisę į sveiką aplinką sudarymas. Tokio draudimo įteisinimas ir atsakomybės už pažeidimą nustatymas leistų gyventojams spręsti konfliktines situacijas su piktybiškai nusiteikusiais kaimynais. Tokia praktika jau pasiteisina įtvirtinant draudimą rūkyti kitose patalpose (pvz. laiptinėse). 

Man yra tekę bendrauti su daugybe jaunų šeimų ir tėvų, kurie kreipdavosi su klausimu ar iš tiesų valstybė nesuteikia jiems jokių galimybių teisinėmis priemonėmis spręsti konfliktines situacijas su kaimynais, kurie rūko balkonuose, o tos jaunos šeimos auginančios vaikus negali migdyti vaikų balkonuose, džiauti ten rūbų, negali išspręsti šiukšlinimo problemų ir kt.

Todėl raginu Jus visus elgtis atsakingai ir su daryti sąlygas sąmoningiems ir sveiką gyvenseną besirenkantiems gyventojams gyventi sveikoje aplinkoje. Jei kyla realus noras rūpinti rūkančiųjų interesais, tai derėtų pastebėti, kad gerų ir patogių rūkymo sąlygų rūkantiesiems sudarymas nėra pagalba jiems, tai yra jų priklausomybės išlaikymas nesukuriant motyvacinės aplinkos keisti savo žalingus įpročius. Norint jiems padėti reikėtų ne stengtis išsaugoti rūkymo erdves, bet jas riboti, kuriant motyvaciją mesti rūkyti ir sudaryti sąlygas gauti pagalbą metant rūkyti.

Tikiuosi, kad pasielgsite atsakingai. Visuomenė jau yra subrendusi šiems pokyčiams.